Raudonasis Tvanas

by Ignas Šeinius, Stepas Zobarskas (Pratarmė), Aldona Vaitiekūnienė (Užsklanda)

Tarpukario Lietuvos diplomato, spaudos darbuotojo, rašytojo Igno Šeiniaus (1889–1959) knyga „Raudonasis tvanas" atveria vieną tragiškiausių Lietuvos istorijos laikotarpių. 1939 m. spalį, pagal Molotovo-Ribentropo paktą iš sovietų atgavusi Vilnių, Lietuva kartu įsileidžia ir Raudonosios armijos karius. Prasideda krašto bolševikinimas. Šalyje nestabdomai sklinda sovietų propaganda, spaudžiant Maskvai keičiami įstatymai, nebaudžiamai veikia suaktyvėjęs komunistinis gaivalas, intensyviai klojami pamatai Lietuvos prijungimui prie Sovietų Sąjungos. 1940 m. birželio 15 d. įvyko Lietuvos okupacija, į kraštą įžengė daugiau nei 200 tūkst. sovietų karių, o liepos mėnesį į Kremlių nusiųstų „liaudies delegatų" prašymu Lietuva inkorporuojama į SSRS. „Raudonasis tvanas" – tai ne tik Lietuvos kaip valstybės, bet ir paties autoriaus vidinė drama. I. Šeinius aprašo, kaip naikinta Nepriklausomybė, gniaužtas lietuviškas patriotizmas, pakeičiant jį sovietiniu, brukti svetimi lozungai ir gyvenimo būdas. Lietuvai atsidūrus už geležinės uždangos prasidėjo visuotinio sekimo, suėmimų, susidorojimų banga. „Raudonasis tvanas" – iškalbingas tų baisių įvykių liudininkas.

Genres: History, Nonfiction

236 pages, Paperback

First published January 1, 1953

About the author

Ignas Šeinius (tikr. Ignas Jurkūnas, po 1943 m. šved. Ignas Scheynius, 1889 m. balandžio 3 d. Šeiniūnuose, Širvintų valsčius – 1959 m. sausio 15 d. Stokholme, Švedija) – lietuvių ir švedų rašytojas, Lietuvos diplomatas, spaudos darbuotojas.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Ignas_%C...

Reviews

[Vilmantas Vaitekunas · Rating 5 out of 5]

Netikėtai įdomi ir aktuali knyga apie įvykius Lietuvoje 1939-1940 metais. Daug negirdėtos informacijos.
Niekas, kas yra gera neplinta savaime. (...) Savaime plinta tik maras ir kitos epidemijos. Kas yra gera, turi būti iškalta kaip iš granito. Dideliu vargu ir pamažu.
Nepriklausomos Lietuvos valstybės okupacija parodyta per kasdienio gyvenimo įvykius, žmonių pokalbius, politikų veiksmus. Autorius neužmiršta sukurti impresionistinį veiksmo foną ir tai padeda įsivaizduoti, kaip viskas vyko tada ir kaip galėtų vykti jeigu...
Knygos žanras - memuarinė proza, bet pabaigoje ji pereina į nuotykinį pasakojimą, nuo kurio sunku atsitraukti.

[Ingrida Lisauskiene · Rating 5 out of 5]

Besimokant mokykloje tarybiniais laikais tokio rašytojo ir visuomenės veikėjo nežinojau, tiesiog toje santvarkoje jam vietos nebuvo. Dabar susipažinau su šiuo eruditu, rašytoju, Raudonojo Kryžiaus atstovu Lietuvoje - jo veikla ir darbais. Perskaičiau naująjį "Briedžio" leidyklos leidimą, kuris papildytas nuotraukomis, o jos dar labiau leido suprasti Sovietų okupacijos realybę ir tragizmą. Kiekvienas išsilavinęs lietuvis tiesiog privalo ją perskaityti

[Vita · Rating 4 out of 5]

Labai, labai gera knyga! Kažkas kitokio, kai istorija jau daug kartų atpasakota įvairiuose kontekstuose ir iš įvairių požiūrio taškų. Tuo labiau, malonu skaityti, kai minimos žinomos pavardės, įvardijamos tikslios vietovės, tai ypač padeda pajausti I.Šeiniaus patirtį ir įsijausti į autoriaus prisiminimus.

Kas įdomu, kad pradėjau skaityti šią knygą neturėdama jokių lūkesčių, kadangi nieko apie ją nebuvau girdėjusi. Vis dėlto, gavau iš jos labai daug ir dabar manau, kad šiam darbui yra skirta per mažai dėmesio, nes jo kontekstas itin prasmingas, ypatingai šiomis dienomis, kai jaučiamas “draugiškų” kaimynų ryškesnis kvėpavimas. :)

Skiriu šiems I.Šeiniaus prisiminimams 4 žvaigždutes, nes kontekstas gana sausokas, pati įsitraukiau į gilesnį skaitymą tik po kelių dešimčių puslapių. Bet kai įtraukė, tai įtraukė galutinai. Labai įdomu ir labai naudinga, įprasmina turimos laisvės kainą.

Cituoju I.Šeiniaus 1940 m. prisiminimus:

• „Kas daugiausiai krinta į akis bolševikų karalystėje, tai visiška stoka žmoniškumo, žmogaus vertės pajautimo. Gyvenimas daros juk vertas gyventi tik tada, kai žmonės supranta ir atjaučia vienas kito vertę. Tik tada spinduliuoja šiluma iš žmogaus į žmogų. Sovietų karalystėje žmogus junti tik užrakinto rūsio šaltį.”

• „Pasistengsiu išreikšti suglaustai, keliais žodžiais.- Daktaras Pavlenka vėl atsargiai apsidairo.- Tikiuos, kad jūs mane suprasit. Visi mes, ukrainiečiai, trokštam laisvės, visiškos ir tikros laisvės, net jei rytoj Ukrainon įsiveržtų turkai, atsiklauptumėm prieš juos ir maldautumėm: „Imkit mus, nepalikit vienų!” Tiek mes nekenčiam Stalino ir jo bolševikų. Bet kas gali ateit ir paimt Ukrainą, kad tik mus nuo Maskvos išgelbėtų. Netrukus, žinoma, vėl būtum nepatenkinti savo sąjungininkais ar globėjais, bet niekados neprašytum ir nelauktum, kad bolševikai ateitų mus gelbėti. Per amžius niekados!”

•„Žmogaus vertė, žmonių laisvė, visa, kas sudaro žmonėms džiaugsmą ir laimę, visa tai paskandinta raudonosios neapykantos nesuvaldomose putojančiose bangose. Milijonai šeimų židinių sugriauta, išdraskyta, nesuskaičiuojamos kultūrinės ir materialinės vertės nuvertintos, paverstos niekais. Virš visko aidės dirbtiniu, pašėlusiu džiaugsmu sovietinės propagandos fanfaros, o Sovietu teatras vaidins su dar didesniu ciniškumu nykų žmonijos ir civilizacijos mirties šokį. Vaidins toliau.”

Tikrai rekomenduoju ! Gero skaitymo !

[Dovile · Rating 4 out of 5]

Ši knyga turėtų būti įtraukta į privalomų perskaityti vyresnėse mokyklos klasėse knygų sąrašą - tik per kelias valandas sužinojau daug daugiau apie 1940 m. Lietuvos prijungimą prie SSSR, nei iš visų istorijos pamokų, nors šis dalykas man mokykloje buvo vienas įdomiausių ir geriausiai besimokytų. Ir visi įvykiai aiškūs, suprantamai aprašytas to meto politikų bei liaudies mastymas kilus raudonajam tvanui. I. Šeinius pateikia savo kaip nepriklausomo įvykių stebėtojo atsiminimus. Nors jis ir aiškiai už nepriklausomą Lietuvą, jis nedėsto jokių politinių pažiūrų, nekelia vienos kurios politinės minties į aukštumas. Skaitant taip pat reikėtų turėti omenyje, kad memuarai buvo parašyti vos per šešis mėnesius po autoriaus sėkmingo pasitraukimo į Švediją, dar 1940 m., kai pasaulis dar nelabai žinojo, kaip Hitlerio valdomose teritorijose sprendžiamas žydų ir kitų prastesnių rasių klausimas.

O istorijos pamoka būtų tokia: jei Sibiro lokys (baltasis, raudonasis ar koks nors) į tave tiesia leteną, tai, žiūrėk, ne iš draugiškumo, bet geriau pasisaugok jo į save lenktų nagų, kad kokio gabalo tavo neatplėštų. Nes jau kai atplėšia, tai iš jo dantų nebeištrauksi.

[Rūta Kelmelytė · Rating 5 out of 5]

Tai buvo viena pirmųjų, mano skaitytų, tokio pobūdžio istorinių knygų. Skaitėsi lengvai, neperkrauta istoriniais faktais ir datom. Puikiai nupiešti to meto įvykiai ir visas tas absurdas,baimė ir kartu nežinia, apėmę Lietuvą ir jos gyventojus, atėjus bolševikams. Sukrečiantys įvykiai ir išgyvenimai.

[Vygandas Ostrauskis · Rating 4 out of 5]

3,5/5

[Saulius Balkus · Rating 5 out of 5]

-Kaip šviečia Stalino saulė? - klausiu
- Vis juodžiau ir tamsiau.