Madami: My Eight Years of Adventures with the Congo Pigmies

by Anne Eisner Putnam

Ši knyga supažindina mūsų skaitytoją su vienos Kongo (Kinšasa) respublikos pigmėjų genties gyvenimu. Ji parašyta mūsų amžiaus šeštojo dešimtmečio pradžioje, kai šis kraštas buvo pavergtas belgų. Knygoje gana ryškiai atsispindi kultūrinis ir ekonominis šalies atsilikimas, kaip ilgametės kolonijinės priespaudos išdava. Maža to, pigmėjus dar išnaudoja ir „aukštaūgiai" afrikiečiai, kuriems jie moka duoklę. Ši priklausomybė išlikus nuo senų laikų, kai stipresnieji afrikiečiai-žemvaldžiai išstūmė pigmėjus iš jų žemių ir apdėjo mokesčiais. Ir paskelbus nepriklausomybę (1960 m.), Kongą dar ilgai alino ginkluota imperialistų intervencija, išžudžiusi daug vietinių gyventoju, jų tarpe patriotus Patrį Lumumbą ir Antuaną Gizengą.

Kadangi Anos Patnem knyga rašyta dar iki Kongo (Kinšasa) nepriklausomybės paskelbimo, tad vietovardžiai ir genčių pavadinimai joje likę tokie, kokie buvo anuo metu. Autorė yra dailininkė. Drauge su vyru, sanitariniu agentu, ji aštuonerius metus išgyveno prie Epulo pigmėjų tarpe, išmoko kingvanos kalbą, kuria šneka tame Kongo rajone gyvenantys pigmėjai, ir todėl galėjo bendrauti su vietos gyventojais.

Tiesa, autorė dažnai idealizuotai vaizduoja pigmėjų gyvenimą, jų sunkią kovą už būvį. Kai kur ji padailintai rodo kolonijinės valdžios santykius su vietiniais gyventojais. Bet vis dėlto knyga turi didelę pažintinę reikšmę. Ji praturtina mūsų žinias apie tolimą Kongo šalį, jos gyventojų buitį ir papročius.

Unknown Binding

First published January 1, 1954

Reviews

[Danielius Goriunovas · Rating 2 out of 5]

Nei kelionės, nei kultūros - jaučiasi autorės „aš pranašesnė už šiuos pirmykščius žmogus“ nuotaika. Kartais primena Stano pasisakymus - autorė liko šokiruota kaip ten tas ir anas. O kodėl tas ir anas? Nesvarbu, nes svarbiau, anot autorės, autorės savijauta.

Kelionė ir kultūra ne apie aplinką, o apie autorę.

[Simon · Rating 4 out of 5]

A fascinating insight into a life living in remote forest in Congo as a white woman in the mid 20th Century. Of course much of the writing would now be considered very problematic (such as racist words and concepts of an ‘untamed wilderness’) but it would not be fair to judge it on that basis. Some engrossing stories and lovely descriptions of real friendships