Mylimiausia mamos knyga
Leonhard Frank (1882 – 1961) „Matilda“. Seniai, seniai, kai aš buvau jauna... ( 😃 ), man ją davė mama - kaip savo mėgstamiausią knygą. Kai skaičiau ją pirmą kartą, dar ne viską supratau – skaičiau tikrai jauna, kai dar buvo svetimos bet kokios mintys apie kūnišką meilę, mirties jaunystėje galimybę, karą, badą ar liūdesį, kai viskas gerai - depresiją. Ši knyga priskiriama meilės romanams, bet joje yra daugiau – moters raida nuo mergaitės iki brandžios moters, Šveicarijos kultūrinis kontekstas, suvokimas, kad santuoka negali būti laiminga vien todėl, kad vyras – turtingas, antra santuoka su „kitokiu“ – kitataučiu, o svarbiausia – tvirtas idealų laikymasis. Kiek daug knygoje gražaus, jaukaus ir suprantamo moteriškumo – slaptų mergaitiškų pokalbių, noro atnaujinti garderobą keičiant gyvenimą („nei siūlo nedėvėsiu iš to, ką dėvėjau gyvendama su anuo“ – cituoju iš atminties, bet, nors nusipirko ir pasisiuvo puikius, naujus drabužius, susitinka su mylimuoju sena, mergautine suknele), noro būti gražiai mylimam vyrui (kaip ji rūpinosi savimi po gimdymo), meilių vyro žvilgsnio (kaip vėjas prigludino visus drabužius taip, kad matytųsi visi išlinkimai ir patenkintas nušvilpė). Daug šalutinių herojų – supratinga mama, tvirta, už ūkininko ištekėjusi draugė, duktė.... vyrų ten nedaug 😊
Tuomet man ypač buvo sunku suprasti tą jos liūdesį – regis ko norėt – vyras iš karo grįžo gyvas, jie turi puikų, sveiką kūdikį, bet ji negali prisiversti valgyti. Nes ji nėra ta tvirtai šaknis įleidusi draugė, ji – trapi gėlelė, kurią gali nulaužti stipresnis vėjas, ji tarsi gyvena savo minčių burbule. Taip, man smarkiai labiau patiko jos tvirta draugė-ūkininkė, pilna gyvenimo džiaugsmo ūkininkė, nes pati Matilda, regis, bijo būti laiminga. Karo fonas knygoje nedidelis. Taip, karas vyksta kažkur, o čia – neutrali Šveicarija, tad tiesiog truputį mažiau maisto ir daug nerimo.
L. Franko „Mathilde“ vokiečių kalba išleista 1948, lietuvių kalba – 1968 ir 1992, vertė A. Druktenis. Į lietuvių kalba dar išverstas autobiografinis romanas „Kairėje, kur plaka širdis“ (1961) ir „Plėšikų gauja“ (1980)