Poltvoje gimusio Gerogijaus Tuškano (1905 – 1965) garsiausias romanas „Džura“. Jeigu tikėti wikipedija, rašytojas gimė dvarininko šeimoje, tėvas buvo valstybinis patarėjas ir agronomas, pozavęs I. Repino paveiksliui „Zaporiečiai rašo laišką turkų sultonui, rašytojo motina – N. Gogolio giminaitė. Knyga „Džura“ parašyta 1940 metais, 1944 buvo išversta į anglų (!) kaip „The Hunter of the Pamirs“, į lietuvių kalbą – 1954 m., vertė trise - M. Unguraitis, P. Petrauskaitė, P. Subačiūtė. Radusi ją senelių bibliotekoje (kurioje apstu Pirmosios Lietuvos Respublikos knygų) buvo apstulbus. Kaip ji man susiskaitė! Aštrūs herojų portretai (arba labai teigiamas, arba visiškai neigiamas, suklydęs – temperamentingai atgailauja ir t.t.), nuotykiai, žavėjimasis ginklais (skaitydama nuoširdžiai maniau, kad kulkosvaidis – šaunus dalykas! :-D). Apie ką knyga? Ogi apie sovietų valdžios įvedimą Pamyre. Ir ne bet kaip! Ten veikia neturtingi, bet morališkai teisingi piemenys, bais nedori turtuoliai, o baltieji – iš vis tragedija. Žinoma, raudonieji, tai beveik su nimbais, šventi. Ir tarp jų – Džura – stiprus, gražus, moralus ir kitoks :-D Dar jo draugas yra, kartais abejojantys, bet laiku susipratęs. Žodžiu – kažkas neįmanomo :-D Toks sovietinis indėniškas romanas :-D Net filmai (du) pagal jį buvo pastatyti (dabar bijočiau žiūrėti). Pasiteisinimas – tuo metu vieną po kitos skaičiau nuotykines knygas, daugumoje apie indėnus ir šiaip – apie kovas prieš pasaulio neteisybę, pamačiau lentynoje storą knygą su ginkluotu vyrišku ant raguoto galvijo – ir užkibau :-D