Viktutė

by Šatrijos Ragana

Apysaką „Viktutė“ Šatrijos Ragana užbaigė 1901m. dirbdama Pavandenėje. Savo dienoraščiu paremtoje apysakoje daktaro Antano ir Viktutės santykių fone rašytoja perteikė pačią didžiausią gyvenimo vertybę – mylėti žmones ne žodžiais, o darbais, aukotis jiems.

Rašytoja viena pirmųjų lietuvių literatūroje įnešė intymesnę pokalbio su savimi tonaciją, kuri reikalavo, kaip sakė pati autorė, „absoliutiško atvirumo“. Visą apysaką ji sukūrė klausimais ir šūksniais pulsuojančių frazių maniera, kuri turėjo žavaus mergaitiško trapumo ir lengvumo. Parašytam žodžiui ji suteikė ryškų emocinį elementą.

Apysaką „Viktutė“ galima apibūdinti tokiais žodžiais: gyvenimas, kad ir koks sunkus, yra prasmingas, gražus, vertas meilės, pasiaukojimo, tikėjimo ir pasitikėjimo.

Genres: Fiction

112 pages, Unknown Binding

First published January 1, 1903

About the author

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana — lietuvių rašytoja.

Reviews

[meiduolis · Rating 4 out of 5]

krizenau ir spardžiau kojom į orą, 10/10 rekomenduoju

[Rasa|Knygų princesė · Rating 4 out of 5]

Rašytoja Šatrijos Ragana man asocijuojasi su mokykline programine literatūra ir net susimąsčiau, kad jos kūrybą skaitysiu suaugusi. Ir štai pabandyti sugundė knygų klubo bičiulė pasiūliusi perskaityti. Priėmėme iššūkį ir tikrai neapsigavome.

Tai apysaka, visai neilga istorija papasakota dienoraščio forma. O jį rašo panelė Viktorija,arba Viktutė, visai jauna mergina, kuri mokslus iškeitė į dvaro merginos pareigas. Tik ji visai kitokia nei dvaro panelės - dirba, padeda mamai vesti ūkį, domisi lietuvių kalba ir istorija, teikia labdarą ir turi tvirtą nuomonę. Šalia viso šito dar ir meilės istorija rutuliojasi. Buvo įdomu skaityti apie XX amžiaus dvaro gyvenimą, aktualijas.

Skaitydami šiuolaikinius rašytojos, esame pripratę prie gan vienodo istorijos modelio: pradžia, dėstymas, kulminacija arba didžioji intriga, na ir pabaiga. O čia to nebuvo. Veiksmas keliavo tolygiai, be didelių dramų. Viktutė pasakojo apie kasdienybę: nuo rudens iki pavasario. Ir dramos beveik nebuvo, atrodo viskas tiesiog tobulai dėliojosi į savo vietas. Rašytoja meistriškai pavaizdavo jaunos merginos asmenybės augimą, nors Viktutė ir taip ne pagal metus labai brandi. Ji net pašiepdavo kitas, paprastesnes merginas, kurioms tik rūpi gražiai apsirengti ir susirasti porą. 

Pavyko gauti leidimą, kur išsaugota autentiška kalba. Nors iš pradžių trikdė keisti žodžiai, bet po to pripratau ir net įdomu buvo atrasti naujus pavadinimus. Na, ir paaiškinimų mano leidime nebuvo - viskas autentiškai. Beje, Šatrijos Ragana buvo taip pat dvarininkaitė, todėl svarsčiau, kur čia asmeninė patirtis, o kur kūryba. Kaip ten bebūtų, Viktutė man labai patiko - norėčiau kada pasikalbėti.

Kad ir kaip nekentėme mokyklinės programos, vėliau visai gera atrasti rašytojus naujai. Rekomenduoju “Viktutę”, jei norite šviesaus ir jaukaus vieno vakaro skaitinio. Jei trūksta įkvėpimo mylėti gyvenimą, tai susipažinkite su panele Viktorija.

[Viktorija Micpovilienė · Rating 5 out of 5]

Šatrijos Ragana - viena mėgstamiausių mano lietuvių rašytojų. Įsimylėjau dienoraščio stiliumi parašytą kūrinį. Salyčiau - mano ir apie mane ❤️🤣

[Ieva · Rating 5 out of 5]

Lietuviskas fanfictionas

[Kornelija · Rating 3 out of 5]

Oi, tas daktarėlis... ;)