Erezija

by Gintaras Grajauskas

Gintaras Grajauskas, žinomas poetas ir publicistas, keturių poezijos knygų autorius, parašė pirmąjį romaną „Erezija“. Romane persipina trys skirtingos siužetinės linijos. Pirmojoje pristatomas realiai egzistavęs asmuo - garsus XV a. mąstytojas, Huso bičiulis ir bendražygis Jeronimas Prahiškis bei jo apsilankymas Lietuvoje. Antroji linija paremta mūsų dienų realijomis, turi autoironiškų biografinių motyvų. Trečioji - fiktyvi lietuvių tautos kilmės istorija, perkonstruotas neoromantinis mitas. Visos trys linijos romano pabaigoje „susitinka“. Knyga pasižymi įtempta siužeto raida, sodriu pasakojimo stiliumi.

244 pages, Hardcover

First published January 1, 2005

About the author

Gintaras Grajauskas - a lithuanian poet, essayist, playwright, songwriter and singer. Grajauskas is known not only for his one of a kind poetry feeling and smart plays, but also for his work with the legendary lithuanian blues band "Kontrabanda".
Calling him one of the most interesting lithuanian authors would be a fair description.

Reviews

[Jolanta (knygupė) · Rating 3 out of 5]

2,5*
Epigrafas: `Kiekvienas žino, jog tautos, gyvendamos vienoj vieto nuo neatmenamų amžių, taip tenai įsikeri, jog kalnai, upės ir lieknai, ir visas kraštas, kuriame žmonės ir jų dievai gyvena, yra mažne, sakau, ne vien su tikyba sukibę, bet su būdu žmogaus taip stipriai suaugę, jog tenai, kas žemingas, o kas dievingas yra, nebgal išskirti.` Simonas Daukantas, Istorija Žemaitiška, 1836-1837

Ištaukas galima paskaityti čia -http://www.tekstai.lt/buvo/tekstai/gr...

Skatėsi apysmagiai, nors kliuvinių netrūko. Ypač nelipo man autofikcinė knygos dalis.

[Agnė · Rating 3 out of 5]

„Tikriausiai turėjau būti visai kitur ir visai kitoks – dabar belieka vien nuolatinis tyčinis savęs gadinimas, tarsi nemylimo žaislo. Privalėjau būti kitoks, kitokia turėjo būti pradžia, kitoks atskaitos taškas. Kitaip kodėl aš toks tuščias, kad net gaudžia?“ (31 p.)

„Erezija“ – pirmasis ir kol kas vienintelis Gintaro Grajausko romanas, išleistas 2005-aisiais. Apie ką jis? Konkrečiai apibūdinti nelengva. Vidinės ir išorinės tuštumos dvelksmas, prisitaikymas prie šiuolaikinio (ir ne tik) pasaulio demonų ir savųjų geismų tenkinimas. Nors yra čia ir daugiau, tik prie tų sluoksnių reikia prisikasti ir perskaičius dar kiek palūkėti, kol tie sluoksniai atsiveria ir išsigrynina. Pinklus tekstas, tačiau vis dėlto intelektualus.

Trys siužeto linijos, besikaitaliojančios tarpusavyje ir skaitytoją keliančios iš vieno laikotarpio į kitą. Pora ne itin tarpusavyje susikalbančių samdomų žudikų, laukiančių, kol galės nužudyti girtą rašytoją šių laikų (kiek, žinoma, šiais laikais galima laikyti 2005-ųjų metų išleisto romano laiką) Lietuvoje. Žymaus čekų reformacijos ideologo Jano Huso draugo Jeronimo Prahiškio apsilankymas Žemaitijoje ir pažintis su šio krašto papročiais. Palemoniškoji lietuvių kilmės idėja. Žinoma, viskas interpretuojama ir pateikiama per ironiškąją, komiškąją ir absurdiškąją Grajausko prizmę.

Su Grajauskui būdinga ironija, beprasmybės pojūčiu nemažai rašoma apie antrą galą, sueitį, kitaip – Klajojantį Falą ir Laukiančiąją Vaginą. Iš pradžių tai verčia prunkštelti, paskui įklimpęs į tekstą suvoki, kad yra tame tiesos. Kad tos trumpos sueitys kartais apskritai įprasmina bendravimą, kad galbūt nieko daugiau šiam pasauly mums ir nelieka. Net jeigu šventai galvojame esantys svarbūs ir kažkuo reikšmingi, rytoj tik pykšt kakton ir nebebūsime. Ir mūsų saujose teliks trupiniai laiko ir prisiminimų. „Erezija“ tėškia gyvenimo beprasmybę į veidą – tai ir gerai. Nėr čia ko gyvent apsikarsčius iliuzijom.

Vis dėlto net ir išsigliaudžiusi sau šio romano prasmę, turiu pripažinti, kad tai nėra kaži koks įspūdingas skaitinys. Užvertusi jį, pasijaučiau it pasivaikščiojusi kokiam senam apleistam pastate, kur ant sienų pripiešta įvairiausių kringelių ir Skrajojančių bei Laukiančiųjų. Tik viena akivaizdu – šis romanas, persmelktas eretiškos beprasmybės pojūčio, stumia skaitytoją į kampą. Visgi net ir suvokdama tą beprasmybę, dar noriu bent trumpam naiviai tikėti tuo, jog šiame pasaulyje ir kiekvieno gyvenime būna ir gilesnių jungčių.

[Aušrinė · Rating 3 out of 5]

Nagi perskaičiau. Ir? Gaivališka.
Puikus grajauskiškai perdarytas lietuvių kilmės mitas su visomis Eglėmis, Versmėmis, bei dievybėmis, genialiai realistiški XV amžiaus žemaičių aprašymai bei įsijautę į savo vaidmenį šių laikų samdomieji žudikai. Taipogi gaiviai nuteikiančios, karts nuo karto sužmėžuojančios netikėtos sentencijos, lydimos skaitančiojo šypsnio - gi iš ties, Grajauskai, tu čia šmaikščiai, bet teisingai!

"Atrodytų, lyg ir nieko blogo - viskas kaip visuomet, viskas tvarkoj. Netgi lyg ir gera visai. Kol staiga atsikvošėjęs suvoki, jog jau seniai trankai galva sieną ir pro sukąstus dantis kartoji: viskas! - kaip! - visuomet! - viskas! - kaip! - visuomet!

[Juozas Šalna · Rating 2 out of 5]

neskaitykit

[Renida]

Sofos atletas
Pažinojau jį nuo motininės plokštės iki softo

[Una · Rating 5 out of 5]

Dzīvīgā un nu ļoti rotaļīgā valodā sacerēts stāsts par mūsdienu rakstnieku, lasītāju un filologu, vairāki no kuriem, iespējams, ir pasūtījuma slepkavas, kā arī par kādu vīru, kurš 15. gadsimtā dziļi purvā meklē lituāņu gara būtību un dzīves jēgu. Ķecerīgi joki, tāda kā postmoderna anti/ne-varoņa izjūta ar pazaudētības un nožēlojamības sāpēm, negaidīta lirisma brīži, bezcerīgas ilgas Saprast.