Patys paprasčiausi burtažodžiai

by Rimvydas Stankevičius

2008 m. išėjusi knyga „Laužiu antspaudą“ pelnė R. Stankevičiui Poezijos pavasario laurus. Naujasis eilėraščių rinkinys savaip tęsia ankstesnįjį, bet išreiškia kitą kūrybinę užduotį – suteikti žodžiui burtažodžio galią. Gebėjimą paveikti, užkalbėti, skverbtis į paslapčių žinojimą. Eilėraščių pavadinimai atskleidžia tris poetinius ciklus, kuriuos autorius savitai supina į vientisą knygos pynę.

„Iš penkių Rimvydo Stankevičiaus poezijos knygų „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ – antroji, kuriai būdingas konceptualumas. Pirmoji tokia – „Laužiu antspaudą“. Jei ši mano, skaitytojo, sąmonėje asocijavosi su gotikine architektūra, gotika, netgi – tas autoriui vargu ar patiktų – su anapusybes adoruojančia gotų subkultūra, tai „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ dvelkteli ankstyvuoju baroku. Pačia gražiausia – bažnytinės sapnų architektūros – prasme. Toks subjektyvus, sąmonę įtraukiantis pojūtis. Nusišypsosiu: slinktis klasicizmo linkme.

Nelygu kokios asmeninės asociacijos kils dalyvausiančiam šiose poetinėse apeigose, objektyviai pabrėžkim štai ką: „Patys paprasčiausi burtažodžiai“ radosi iš nebeįmanomo tikėjimo poezijos žodžio galia; girdėjau, kad tikėjimas daro stebuklus“.

Aidas Marčėnas

Genres: Poetry

104 pages, Hardcover

First published January 1, 2010

Reviews

[Pratum · Rating 1 out of 5]

„Prisikankinau tavęs besiklausydamas –
Vudu adatas plokštelėn smeigiau
Kad skaudėtų kad suktųsi suktųsi...“


„Kada nors ir tave išdraskys ledonešis –

Aš grįžau pasikeitęs, daug neramesnis,
Daug ką nutylintis, dantis prieš lietų sukandantis –
Vis gelia lūžių vietas – mano esybės luitai,
Pabuvę laisvėje, jau nebenori atgal...

Jau neužteks man kantrybės – judėjimo užkratas
Sudygo sapnuose, įsivaizduojamame kraujyje,
Niekada gyventi nebandžiusiose raumenų skaidulose,
it nuodą svajonėse paskleidė ilgesį...

<...>

Kada nors ir tave išdraskys ledonešis,
Kada nors pamokinsiu tave sudužti.“ (Statulos. Atlantas (Vienas iš dviejų laikančių balkoną Trakų gatvėje)


„Kas metai
Mano kaltė
vis skardesnė –
Jau moku išgauti keletą
Paprastučių melodijų –

Kas naktį
Dievo numestas nuorūkas rankioju“ (Kalbelė, padedanti sau atleisti)


„Mane pabandyk –
Pramušęs ledą – rasi ledą,
Pramušęs ledą – rasi ledą,
Pramušęs ledą – rasi ledą...“ (Išplėšta)


„Užsiverčiau, pervargau, akių saugiklius išmušė,
Tada brailiu rašiau: „Nežiūrėk iš arti
Į Dievą – apaksi“

[Vaiva Sapetkaitė]

Mano poezijos supratimas gana aprūdijęs, tai spėju, perbėgau paviršiumi. Eilėraščiai atrodo gana intelektualūs ir be platesnio meno/papročių/religijos supratimo jų taip lengvai nepaimsi :)

Vis tik mėgavausi. Nesu tikra, kiek verta žvaigždučių - vis tik mažai tos poezijos pastaraisiais metais skaityta.

[Laumė · Rating 5 out of 5]

Rimvydo Stankevičiaus poezija lyg gaivus gurkšnis mano sielai, tiek minčių sukėlė jo poezija bei davė inspiracijos savo asmeninei kūrybai. Nuostabu tiesiog.