Populārās rakstnieces Dainas Avotiņas (1926) jaunais romāns “Vīramāte” ir emocionāls vēstījums par parastas lauku sievietes Netes bagāto dzīves gājumu uz 20. gadsimta vēsturisko notikumu fona. Tas ir stāsts par dzimtas mājām, par ģimeni, par patiesām un viltus vērtībām, par cilvēku mūža guvumu.
“Ikvienam, kurš šajās mājās nāks pasaulē, mazā taciņa būs viņa garā vai īsā mūža sākums. Viegli pārredzams, kamēr vedīs pār tēvmāju pagalmu, bet tālāk nezināms, Dieva un Viņa kalpa Likteņa vadīs uz labu vai ļaunu. Viņas mūžā ir bijis gana ij labā, ij ļaunā. Tā pēdējā, šķiet, bijis vairāk, bet cilvēkam dvēseles miera labad piemīt tieksme atcerēties galvenokārt labo”.
Rasymo stilius sunkokai kabino ir daug kas erzino bet knyga gera, tikrai verta perskaityti tai ne koks saldus pagrazintas romanas o skaudus gyvenimas, tiek kartu griebe uz sirdies ta neteisybe, toks pasiaukojimas. O baigus skaityti kilo tiek daug visokiu minciu. Neeiline knyga
Duodu 5 balus, nes nežinau, ar galima būtų mažinti įvertinimą dėl to, kad nėra alegorijų, perkeltinių prasmių, poetinių palyginimų. Mano supratimu - ne. Taip, tai visiškai kasdieniškas romanas, tarsi dokumentinis pasakojimas, ir turėtų patikti visiems, mėgstantiems skaityti apie karą, pokarį, šeimos likimus tais nelengvais metais.
Vaikiškai parašyta nevaikiška istorija. Toks tarytum dviejų bobučių pasikalbėjimas kieme ant suolo susėdus. Pasikalbėjimas naudojant po du mažybinius žodžius kiekviename sakinyje ir nesibaigiantis bėdavojimas. Vienintelis pliusas tas, kad greitai susiskaitė.
Vienlaikus tas ir gan Latvijas vēstures attēlojums, gan stāsts par likteņa līkumotajiem ceļiem. Sekojot līdzi galvenās varones dzīves līkločiem, šķiet, ka neviens cilvēks nevar savā dzīvē piedzīvot tik daudz nelaimju kā Nete un viņas tuvinieki. Taču tad, sasaistot visus notikumus ar vēsturisko fonu, secinu, ka Netei savā ziņā arī paveicās.
Romanas, labai aiškiai parodantis, kokį panašų istorinį kelią nuėjo Lietuva ir Latvija. Parašytas paprasta, aiškia kalba, rodantis paprastų žmonių gyvenimą, pasirinkimus, susitaikymą su likimu.
Tikrai kasdieniškas romanas :) labai paprastai parašytas, apie kelių kartų gyvenimo istoriją. Ir tas pavadinimas "anyta" lyg ir nedera. Nes visas veiksmas nėra apie anytą tik.
Man tai yra tikros, kokybiškos literatūros pavyzdys. Išties kasdieninis romanas, kuriame tarsi nėra kažko labai ypatingo. Tačiau man jis ir patiko savo paprastumu. Paprastos moters paprastas gyvenimas, kuriame įsipina ir laikmečio aktualijos - II pasaulinis karas, vokiečių ir sovietų okupacijos, gyvenimas Latvijoje praeitame šimtmetyje.