Mėgstu įprastai skaitomus romanus paįvairinti ne tik kitokiu žanru, bet ir kitokia forma, todėl grafiniai romanai dažnai tampa tam tikra atgaiva. Patinka ir skirti vaikams, ir vyresnei auditorijai, nes dėl autoriaus talento dažnai paprasčiausiose istorijose gali atrasti daug gėrio, šviesos ir šilumos. „Ankstyvosios žemės enciklopedija“ irgi gula į tą sėkmingų ir smagių grafinių romanų lentyną – puikus vieno vakaro skaitinys, papuoštas išskirtinėmis iliustracijomis, gal pasaulio ir neapverčiantis, bet įtraukiantis iki pat pabaigos, jautrus, išradingas, o ir vietomis leidžiantis panosėje pakikenti.
Autorė savo kūrinyje įpina daug įvairiausių nuorodų tiek iš Biblijos, tiek iš istorijos, todėl smagu jas visas rankioti ir atpažinti. Ji kuria itin žavius veikėjus, visa ko centre pastatydama du žmones ir jų meilę, todėl pasakojimas tampa tik dar labiau ypatingas. Istorija dinamiška, gana greitai keičiasi jos aplinka, todėl nuobodu tikrai nebūna ir knygą surijau itin greitai – puslapiai patys vertėsi. Tikrai neskirta itin jauniems skaitytojams, mat tiek tam tikri juokeliai, tiek apskritai kertinė idėja gal kiek labiau komplikuota ir pritaikyta jau labiau paaugliams arba vyresniems skaitytojams. Gražiausia kūrinio dalis yra autorės fantazijos laisvė, leidžianti ir tau skaitant pasinerti į kuriamą pasaulį, fantazuoti ir kurti jį dar toliau kartu, taip tarsi grįžtant į vaikystę, kai kurdavai ištisus pasaulius savo galvoje. Tai būtent už tą nostalgiją knygą labiausiai ir vertinu ir džiaugiuosi, kad ji praskaidrino tą vieną jaukų skaitymo vakarą.