ŽVILGTELĖK į nepaprastą pasaulį, kuriame prijaukintuose medžiuose gyvena skrajūnai, ateitį spėja pranašai, okeano pakrantėje aitvarus gamina nuotykiautojai, atradimų ieško gudruolės, o požeminėse olose žemsliekiais jodinėja kurmiai...
KELIAUK vieninteliu išlikusiu skraidančiu burlaiviu, kuris gali lėkti greitai kaip mintis, o prireikus – tilpti į mažą stiklinį buteliuką.
PASIRUOŠK pajusti iš kiekvieno puslapio pulsuojančią magiją, pakilti vaivorykštės arka, pasinerti į kvapą gniaužiančius nuotykius ir stoti į lemiamą gėrio ir blogio kovą, kol iš visa gaubiančios tamsos dar sklinda trupinėlis šviesos...
Neringa Vaitkutė žavi nuoširdžiu optimizmu, energija ir begaline fantazija. Kai nerašo, yra mama, žmona ir biologijos mokytoja. Mokinių labai mėgstama už savo humoro jausmą, šiltumą ir tai, kad yra asmenybė. Rašyti ji pradėjo nuo mažens – eilėraščiai, istorijos, scenarijai mokyklos teatrui – ir pomėgio nemetė. Neringos kūrinys „Atgauti nuožmumą“ pateko į rinkinį „Geriausia Lietuvos fantastika 2003–2006“. Ėmusi rašyti, autorė nenustoja kurti naujų pasaulių, siužetų ir, svarbiausia, tobulėti. Neringos Vaitkutės kūrybą galima lyginti su tokiais autoritetais kaip J.R.R. Tolkienas, turėdami omenyje kuriamo pasaulio turtingumą ir gylį. Tačiau N. Vaitkutė turi savo išskirtinį balsą ir nieko nekopijuoja. Lietuvos autorių kontekste jos kūryba išsiskiria gyvybingumu, lengvai plaukiančiais sakiniais ir gebėjimu žodingą kalbą ir meistriškai piešiamus gamtos vaizdus suderinti su greitu, įtraukiančiu ir stipriai sukaltu siužetu, dalykais, kurių dažnai pritrūksta mūsų autoriams. Rašytoja, kurdama knygos pasaulį, nevengia žaisti tekstu.
Skaičiau garsiai ir ilgai. Septynmetei labai patiko (sakė, kad įvertinimas milijonas žvaigždučių iš penkių). Vėl biškį buvo gaila savęs devynmetės kokios, kad nebuvo tokių knygų.
Puiki istorija, N. Vaitkutė sukūrė sodrų magišką pasaulį. Man asmeniškai labiau patiko Klampynių kronikos, bet Vaivorykščių arkas galbūt reikėtų skaityti pirma, sakyčiau, jos skirtos jaunesniems skaitytojams,kuriems apskritai dar galima skaityti balsu.
Nors knyga ir yra pati pirma trilogijos ,,Vaivorykščių Arkos" dalis, ją perskaičiau paskutinę. Buvau nenusivylusi, tiesiog dievinau knygą, sunku buvo atsiplėšti nuo puslapių. Ši trilogija nuo pat vaikystės buvo mano pati mėgstamiausia trilogija ir, manau, taip bus dar ilgai.