What do you think?
Rate this book
Kaip gimsta herojės
„Kaip gimsta herojės" – prancūzų redaktorės ir scenarijų autorės Claire Vigarello romanas. Maloniam laisvalaikiui puikiai tinkanti, subtilaus humoro ir atpažįstamų gyvenimiškų smulkmenų prisodrinta knyga.
Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama.
Nuobodžiaujant darbe užplūdo mintys apie išgalvotą merginą Šarlotę ir Silvija nė pati nepajuto, kaip prirašė keletą puslapių. Tarytum bėgdama nuo savo gyvenimo, sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.
Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.
Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.
Kaip gyventi, jei esi iki skausmo drovi, o gyvenimą temdo tie nereikalingi dešimt kilogramų, bėdos darbe ir bedarbis vyras. Išbandžiusi visas įmanomas priemones – nuo nesėkmingų bandymų užmegzti draugystę su bendradarbiais iki viešojo kalbėjimo mokymų, per kuriuos vos nesprogo širdis, – Silvija nusprendžia išsilieti rašydama.
Nuobodžiaujant darbe užplūdo mintys apie išgalvotą merginą Šarlotę ir Silvija nė pati nepajuto, kaip prirašė keletą puslapių. Tarytum bėgdama nuo savo gyvenimo, sukūrė visiškos savo priešingybės portretą – Šarlotė aukšta, liekna, pasitikinti savimi ir subtiliai bei rafinuotai keršijanti visiems savo priešams.
Žinoma, Silvija rašė tik sau ir niekam kitam. Tad galite įsivaizduoti jos nuostabą, kai važiuodama autobusu pamato merginą, rankose laikančią knygą, kurios herojė – jos Šarlotė. Kaip tai galėjo nutikti?! Kas ir kada sugebėjo pavogti Silvijos slapčiausias mintis ir nusiųsti leidyklai?! Klausimų daugybė, baimės – dar daugiau, bet aišku viena: nuo šiol Silvijos gyvenimas jau niekada nebebus toks, koks buvo.
Šis linksmas, džiugus, žmogiškumo kupinas Claire Vigarello romanas – tai viliojantis kvietimas pažadinti savyje heroję.
- GenresFiction
416 pages, Paperback
Published January 1, 2023
13 people are currently reading
250 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 35 reviews
July 13, 2024
Maniau čia bus tiesiog paprastas, lengvutis romanėlis apie netikėtą šlovę literatūros pasaulyje, bet buvo daugiau ir geriau. Čia visa paletė įdomių temų, kurios nagrinėjamos talentingai, neapsunkinant skaitytojo sudėtingom frazėm, pamokslais, tačiau ir neplaukia vien paviršiumi. Toks tobulas vidurkis: lengva, bet ne banali.
Ir koks spalvotas viršelis, tokia spalvota ir knyga: asmeninė krizė, svorio problemos ir nepasitenkinimas savo kūnu, užslėpti norai ir fantazijos, jausmas, jog esi "nematoma" ir troškimas, kad kažkas pastebėtų. Išsiliejimas susikuriant personažą ir vėliau jo išvirtimas į knygą, kurią kažkas nusiuntė leidėjui be tavo sutikimo, nors rašei slapta ir niekas to nežinojo. Sudėtingi santykiai šeimoje ir psichologinės problemos, mamų, moterų susitraukęs pasaulis, kai jame atsiranda vyras ir vaikai, netikėta šlovė ir kartu su ja užgriuvusios privilegijos, kartais tampančios našta. Čia nė pusės neišvardijau kiek visko knygoje yra. Faina, kad net antraeiliai veikėjai čia tokie ryškūs, kad įdomu ir apie juos skaityt.
Tikrai patiko knyga. Minusas - per ilga ir vietomis autorė tikrai galėjo patrumpint, paplonint ir šiek tiek labiau koncentruotis į esmę, neperpasakodama to paties per tą patį. Bet iš esmės, tikrai gera, smagi, lengva, bet ne lėkšta knyga. Puikus atostogų skaitinys, kur ne viena moteris bent kažkuriame atvejy pastebės ir atpažins save.
Ir koks spalvotas viršelis, tokia spalvota ir knyga: asmeninė krizė, svorio problemos ir nepasitenkinimas savo kūnu, užslėpti norai ir fantazijos, jausmas, jog esi "nematoma" ir troškimas, kad kažkas pastebėtų. Išsiliejimas susikuriant personažą ir vėliau jo išvirtimas į knygą, kurią kažkas nusiuntė leidėjui be tavo sutikimo, nors rašei slapta ir niekas to nežinojo. Sudėtingi santykiai šeimoje ir psichologinės problemos, mamų, moterų susitraukęs pasaulis, kai jame atsiranda vyras ir vaikai, netikėta šlovė ir kartu su ja užgriuvusios privilegijos, kartais tampančios našta. Čia nė pusės neišvardijau kiek visko knygoje yra. Faina, kad net antraeiliai veikėjai čia tokie ryškūs, kad įdomu ir apie juos skaityt.
Tikrai patiko knyga. Minusas - per ilga ir vietomis autorė tikrai galėjo patrumpint, paplonint ir šiek tiek labiau koncentruotis į esmę, neperpasakodama to paties per tą patį. Bet iš esmės, tikrai gera, smagi, lengva, bet ne lėkšta knyga. Puikus atostogų skaitinys, kur ne viena moteris bent kažkuriame atvejy pastebės ir atpažins save.
March 10, 2024
Sylvie dobiega czterdziestki i jest średnio usatysfakcjonowana tak sobą, jak i swoimi bliskimi i życiem generalnie. Jest chorobliwie nieśmiała, tak nieśmiała, że nikt nie widzi jej wysiłków i prób, by coś osiągnąć. Okazuje się jednak, że Sylvie ma coś, czego nie ma nikt: bohaterkę, której życie (pełne pikantnych detali) rozgrywa się u niej w głowie. Sylvie zaczyna pisać i wkrótce… wydaje książkę, która staje się bestsellerem. Erotyczny hit, którego czytelnicy chcą więcej i więcej. Pytanie: czy takiej zmiany na pewno chciała Sylvie?
Życiowy fakt: marzyłam kiedyś, by zostać poczytną pisarką romansów, w klimacie Danielle Steel, ale w odróżnieniu od Sylvie nie mam w głowie takiego drugiego życia i byłoby to dość karkołomne. Ale widzę w tej postaci elementy siebie, zresztą, chyba tak jest wykreowana, by kazda kobieta poczuła z nią bliskość. Czyta się z radością, z oczekiwaniem, z poczuciem, że obserwujemy zmagania najbliższej przyjaciółki. I o to właśnie w tej powieści chodzi.
Życiowy fakt: marzyłam kiedyś, by zostać poczytną pisarką romansów, w klimacie Danielle Steel, ale w odróżnieniu od Sylvie nie mam w głowie takiego drugiego życia i byłoby to dość karkołomne. Ale widzę w tej postaci elementy siebie, zresztą, chyba tak jest wykreowana, by kazda kobieta poczuła z nią bliskość. Czyta się z radością, z oczekiwaniem, z poczuciem, że obserwujemy zmagania najbliższej przyjaciółki. I o to właśnie w tej powieści chodzi.
June 22, 2024
Neįtikino, nelipo, paskutinię dalį verčiau kas antrą puslapį, bet iš esmės geriau būčiau tiesiog numetus vos pradėjus 🫣 herojė erzinanti, kaip ir pati istorija.
Pasitvirtino neimti į rankas knygos, kurios Goodreads įvertininimas nesiekia 3,5…
Pasitvirtino neimti į rankas knygos, kurios Goodreads įvertininimas nesiekia 3,5…
December 26, 2024
Lengva, atpalaiduojanti knyga. Tokia, sakyčiau, atskleidžianti žmogų su visomis jo silpnybėmis ir stiprybėmis, užplundančiomis mintimis. Buvo apie ką pamąstyti. Pažadino kažkur kamputyje nukištą norą parašyti knygą.
June 19, 2023
Norėjau šią knygos apžvalgą pradėti žodžiais „ aš šios knygos nekenčiau ir tuo pačiu ja žavėjausi“, tačiau sustojau ir susimąsčiau „ o esu jau skaičiusi tokią knygą, kuri keltų tokias dvilypes mintis?“ atsakymas būtų – ne.
Tad..
Tai pirmoji mano skaityta knyga, kurios vietomis negalėjau pakęsti. Vietomis ją mylėjau... Tada vėl nekenčiau, o pabaigoje ir likau nesupratusi – tai ji man labiau patiko, ar ne?
Autorė pasirinko labai klišinį veikėjos aprašymą: nusivylusi ir „nuvytusi“ Silvija, išgyvenanti visą jausmų jūrą: savo vyro depresijos epizodus, paauglius sūnus, nemylimą darbą ir jos nepakenčiamą bosą, ir kad to dar nebūtų maža – didelį viršsvorį, kuris ne tik jau kelia sveikatos problemų, bet ir tampa kaip skydas, tapti nematoma visur, kur tik ji pasirodo.
Ir čia aš pasiklydau „mane erzina“ ir „man patinka“ labirinte: Silvijos personažas labai aštrus, kur nėra matomos ribos tarp gera ir bloga, ji viską mato tik vienaip – juodai. Kiekvienas patarimas jai priimamas kaip puolimas ir noras šantažuoti. O kad to nebūtų dar maža – papildomas epizodiniais apsivalgymais, kurie ją ramina, nors ir pati suvokia, kad sau tik kenkia. Neapsirikite, man patiko, kad autorė sukūrė veikėją, kovojančia su apsivalgymo epizodais. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ypač aktuali tema, tačiau ji kažkodėl knygoje neplėtojama..
Ir staiga vieną dieną Silvija sužydi naujai, sukurdama sau heroję Šarlotę – visiškai sau priešingybę: drąsią kerštautoją..
Čia ir nebesiplėtosiu, paliksiu intrigos būsimiems skaitytojams. Silvija su kiekviena diena stiprėja, nors ir jos dvasinis augimas kelia ne tik susirūpinimą, bet ir nepasitikėjimą. Neįtikino manęs autorė Silvijos virsmu. Mane erzino ir iš vidaus plėšė jos charakteris, jos paranoja viskam, įsitikinimas, kad ją visi nori užpulti, nubausti ir šantažuoti. O dar jos perdėtas išlaidumas...
Piktinausi ne vieną dieną skaitydama šią neįtikėtiną istoriją, tačiau kad ir kaip ji mane plėšė į patinka/nepatinka puses, tekstas mane kabinte kabino sužinoti, kas vyks vėliau.
Užvertusi knygą nesigailiu nei viena praleista prie jos akimirka, tačiau ar pajutau kažką ją perskaičiusi? Nemanau. Bet buvo smagu.
Tad..
Tai pirmoji mano skaityta knyga, kurios vietomis negalėjau pakęsti. Vietomis ją mylėjau... Tada vėl nekenčiau, o pabaigoje ir likau nesupratusi – tai ji man labiau patiko, ar ne?
Autorė pasirinko labai klišinį veikėjos aprašymą: nusivylusi ir „nuvytusi“ Silvija, išgyvenanti visą jausmų jūrą: savo vyro depresijos epizodus, paauglius sūnus, nemylimą darbą ir jos nepakenčiamą bosą, ir kad to dar nebūtų maža – didelį viršsvorį, kuris ne tik jau kelia sveikatos problemų, bet ir tampa kaip skydas, tapti nematoma visur, kur tik ji pasirodo.
Ir čia aš pasiklydau „mane erzina“ ir „man patinka“ labirinte: Silvijos personažas labai aštrus, kur nėra matomos ribos tarp gera ir bloga, ji viską mato tik vienaip – juodai. Kiekvienas patarimas jai priimamas kaip puolimas ir noras šantažuoti. O kad to nebūtų dar maža – papildomas epizodiniais apsivalgymais, kurie ją ramina, nors ir pati suvokia, kad sau tik kenkia. Neapsirikite, man patiko, kad autorė sukūrė veikėją, kovojančia su apsivalgymo epizodais. Šiuolaikiniame pasaulyje tai ypač aktuali tema, tačiau ji kažkodėl knygoje neplėtojama..
Ir staiga vieną dieną Silvija sužydi naujai, sukurdama sau heroję Šarlotę – visiškai sau priešingybę: drąsią kerštautoją..
Čia ir nebesiplėtosiu, paliksiu intrigos būsimiems skaitytojams. Silvija su kiekviena diena stiprėja, nors ir jos dvasinis augimas kelia ne tik susirūpinimą, bet ir nepasitikėjimą. Neįtikino manęs autorė Silvijos virsmu. Mane erzino ir iš vidaus plėšė jos charakteris, jos paranoja viskam, įsitikinimas, kad ją visi nori užpulti, nubausti ir šantažuoti. O dar jos perdėtas išlaidumas...
Piktinausi ne vieną dieną skaitydama šią neįtikėtiną istoriją, tačiau kad ir kaip ji mane plėšė į patinka/nepatinka puses, tekstas mane kabinte kabino sužinoti, kas vyks vėliau.
Užvertusi knygą nesigailiu nei viena praleista prie jos akimirka, tačiau ar pajutau kažką ją perskaičiusi? Nemanau. Bet buvo smagu.
February 4, 2025
Nie podobała mi się. Ciężko mi się ją czytało.
April 8, 2024
Okropna!
September 24, 2024
Knyga apie “50 pilkų atspalvių” xDDD
Po “Šaltinio” jaučiaus emociškai pavargusi ir norėjos ko nors lengvo, nereikalaujančio daug dėmesio ir mąstymo pastangų, tuomet taip jau susidėjus aplinkybėm, kad prieš tai buvau girdėjus kelias šios knygos rekomendacijas, kad patiko viršelis (taip, kartais man labai pasitenkinimą teikia malonus knygos viršelis), ir kad nebuvo bibliotekoje eilės prie jos - papuolė į mano rankas ši knyga.
Ir teko biškutį nusivilti 🫠
Labai gera atsipalaiduot su lengvais skaitiniais, bet kartais pasitaiko, kad jie būna per lengvi ar per daug įprasti.
Siužeto linija čia be galo nuspėjama, nepasiekus net knygos vidurio jau žinojau, šioks toks SPOILER ALERT, kas numirs ir kokie čia veikėjai kaip susiję viens su kitu.
Knygoje bandyta užkabinti svarbias temas - feminizmą, depresiją, pačios moters ir kitų požiūrį į kūną, įkvėpimo paieškas, žinomumo kainą - bet jausmas knygos pabaigoj liko lyg tik su nagais paviršių autorė pakapstė, o visa gelmė liko nei kiek nepajudinta. Daug temų ir trumpų istorijos gabalėlių įdėta, toks jausmas, tik tam, kad tik BŪTŲ, bet klausimas, ar jų tikrai reikėjo - nes liko nemažai laisvų galų kyboti, daug detalių buvo užgriebtos ir paleistos iki galo neišrutuliojus.
Ir nors knygoje svarbiausią vietą užėmė moters požiūris į savo kūną ir “neidealias formas”, nors atrodo, kad norėjo nešti “body positivity” žinutę, vis tiek mano akims pasirodė, jog knyga parašyta labai stereotipiškai ir nejautriai stambaus kūno ir valgymo sutrikimų atžvilgiu, erzino ir vartojamas žodynas kalbant apie šias abi problemas, IR GALŲ GALE vis tiek turi numesti bent 30kg, neturėti apetito, valgyti nedideliais kiekiais ar išvis nevalgyti, kad būtų laiminga pabaiga! 🙃
Žodžiu, kvepėjo viskas man šiek tiek farsu ir senais laikais, knyga ne itin patiko, kažin ar rekomenduočiau kitiems, ir duodu tik 2 žvaigždutes - tik už tai, kad vienu momentu pagavo mano susidomėjimą (kai beveik prieš pat pabaigą įnešė lašą intrigos).
Po “Šaltinio” jaučiaus emociškai pavargusi ir norėjos ko nors lengvo, nereikalaujančio daug dėmesio ir mąstymo pastangų, tuomet taip jau susidėjus aplinkybėm, kad prieš tai buvau girdėjus kelias šios knygos rekomendacijas, kad patiko viršelis (taip, kartais man labai pasitenkinimą teikia malonus knygos viršelis), ir kad nebuvo bibliotekoje eilės prie jos - papuolė į mano rankas ši knyga.
Ir teko biškutį nusivilti 🫠
Labai gera atsipalaiduot su lengvais skaitiniais, bet kartais pasitaiko, kad jie būna per lengvi ar per daug įprasti.
Siužeto linija čia be galo nuspėjama, nepasiekus net knygos vidurio jau žinojau, šioks toks SPOILER ALERT, kas numirs ir kokie čia veikėjai kaip susiję viens su kitu.
Knygoje bandyta užkabinti svarbias temas - feminizmą, depresiją, pačios moters ir kitų požiūrį į kūną, įkvėpimo paieškas, žinomumo kainą - bet jausmas knygos pabaigoj liko lyg tik su nagais paviršių autorė pakapstė, o visa gelmė liko nei kiek nepajudinta. Daug temų ir trumpų istorijos gabalėlių įdėta, toks jausmas, tik tam, kad tik BŪTŲ, bet klausimas, ar jų tikrai reikėjo - nes liko nemažai laisvų galų kyboti, daug detalių buvo užgriebtos ir paleistos iki galo neišrutuliojus.
Ir nors knygoje svarbiausią vietą užėmė moters požiūris į savo kūną ir “neidealias formas”, nors atrodo, kad norėjo nešti “body positivity” žinutę, vis tiek mano akims pasirodė, jog knyga parašyta labai stereotipiškai ir nejautriai stambaus kūno ir valgymo sutrikimų atžvilgiu, erzino ir vartojamas žodynas kalbant apie šias abi problemas, IR GALŲ GALE vis tiek turi numesti bent 30kg, neturėti apetito, valgyti nedideliais kiekiais ar išvis nevalgyti, kad būtų laiminga pabaiga! 🙃
Žodžiu, kvepėjo viskas man šiek tiek farsu ir senais laikais, knyga ne itin patiko, kažin ar rekomenduočiau kitiems, ir duodu tik 2 žvaigždutes - tik už tai, kad vienu momentu pagavo mano susidomėjimą (kai beveik prieš pat pabaigą įnešė lašą intrigos).
This entire review has been hidden because of spoilers.
July 21, 2023
Ma in fondo, cos'è una scrittrice?
Se Sylvie sia o meno una scrittrice è un tormentone che attraversa tutto il romanzo e, alla fine, una risposta c'è (forse). Ho trovato questo libro semplice nella sua idea di base e, per questo, molto carino e a tratti pure geniale. Sullo sfondo c'è un mistero che sì, una volta risolto l'ho trovato simpatico, ma non era nemmeno necessario, il racconto sfila via bene a prescindere da questo elemento di thriller.
È un romanzo in cui si parla di scrittura di romanzi che è roba già vista e sentita, però mi ha fatto una buona impressione anche in questo e mi ha fatto un po' riflettere sulle volte in cui mi capita di scrivere (con la speranza di essere pubblicato, intendo).
Se Sylvie sia o meno una scrittrice è un tormentone che attraversa tutto il romanzo e, alla fine, una risposta c'è (forse). Ho trovato questo libro semplice nella sua idea di base e, per questo, molto carino e a tratti pure geniale. Sullo sfondo c'è un mistero che sì, una volta risolto l'ho trovato simpatico, ma non era nemmeno necessario, il racconto sfila via bene a prescindere da questo elemento di thriller.
È un romanzo in cui si parla di scrittura di romanzi che è roba già vista e sentita, però mi ha fatto una buona impressione anche in questo e mi ha fatto un po' riflettere sulle volte in cui mi capita di scrivere (con la speranza di essere pubblicato, intendo).
December 22, 2024
Malo dosadnjikava :I
March 6, 2024
„Tak się rodzą bohaterki” to powieść na swój sposób mocno specyficzna (jak na literaturę francuską przystało), ale jakże ważna w swym przekazie.
Już po kilku przeczytanych stronach odniosłam wrażenie jakbym przeniosła się domu wariatów. W książce panuje chaos, humor jest mocno specyficzny, a główna bohaterka mocno irytuje. Jednak brnąć coraz dalej w fabułę tak naprawdę ciężko się od niej oderwać.
Ciężko oderwać się od historii Sylvie, która ma ze sobą poważne problemy. Żyje w ciągłych kompleksach, jest chorobliwie nieśmiała, w domu czekają na nią wyjątkowe dzieci i mąż chorujący na depresję. Kobieta pomimo wielu wad jakie w sobie widzi postanawia wziąć życie w swoje ręce i zbudować je na nowo. Chce stworzyć świat, w jakim chciałaby żyć. I robi to… W formie książki zaczyna pisać swoją równoległą historię, która staje się wydawniczym bestsellerem. Czy sukces odmienił życie Sylvie? Jak na nie wpłynął? Tego Ci nie powiem. Jednak zdradzę Ci, że jestem zachwycona tym jak Autorka świetnie ukazała problemy, które dotykają tak wielu kobiet na Ziemi. Ukazała walkę z kompleksami, stereotypami, ciągłym uznawaniem nas kobiet za płeć słabszą.
„Tak się rodzą bohaterki” to książka od kobiety, o kobietach, dla kobiet 🖤 Może nie jest to komedia obyczajowa do jakich większość Czytelników przywykła na codzień, ale jest to książka z którą naprawdę warto się zapoznać. Serdecznie 𝗣𝗢𝗟𝗘𝗖𝗔𝗠!
Już po kilku przeczytanych stronach odniosłam wrażenie jakbym przeniosła się domu wariatów. W książce panuje chaos, humor jest mocno specyficzny, a główna bohaterka mocno irytuje. Jednak brnąć coraz dalej w fabułę tak naprawdę ciężko się od niej oderwać.
Ciężko oderwać się od historii Sylvie, która ma ze sobą poważne problemy. Żyje w ciągłych kompleksach, jest chorobliwie nieśmiała, w domu czekają na nią wyjątkowe dzieci i mąż chorujący na depresję. Kobieta pomimo wielu wad jakie w sobie widzi postanawia wziąć życie w swoje ręce i zbudować je na nowo. Chce stworzyć świat, w jakim chciałaby żyć. I robi to… W formie książki zaczyna pisać swoją równoległą historię, która staje się wydawniczym bestsellerem. Czy sukces odmienił życie Sylvie? Jak na nie wpłynął? Tego Ci nie powiem. Jednak zdradzę Ci, że jestem zachwycona tym jak Autorka świetnie ukazała problemy, które dotykają tak wielu kobiet na Ziemi. Ukazała walkę z kompleksami, stereotypami, ciągłym uznawaniem nas kobiet za płeć słabszą.
„Tak się rodzą bohaterki” to książka od kobiety, o kobietach, dla kobiet 🖤 Może nie jest to komedia obyczajowa do jakich większość Czytelników przywykła na codzień, ale jest to książka z którą naprawdę warto się zapoznać. Serdecznie 𝗣𝗢𝗟𝗘𝗖𝗔𝗠!
September 20, 2023
Silvija - drovi, savo kūno sudėjimu nusivylusi, bedarbį vyrą turinti moteris, kuri darbe nesijaučia pakankamai įvertinta. Netikėtai Silvija atranda hobį, padedantį jai nurimti - rašymą. Kurdama savo priešingybės Šarlotės gyvenimą, ji subtiliai atkeršija visiems, kurie moterį įskaudino. Silvija niekada nesitikėjo, kad ši istorija išvys dienos šviesą, iki tos akimirkos, kai pastebėjo merginą autobuse, skaitančią jos parašytą istoriją apie Šarlotę!...
Ar kada jautėtės taip tarsi sėkmė būtų visiškai nuo jūsų nusigręžusi? Lyg kas būtų prakeikęs ar užbūręs, kad nesėkmių liūnas būtų toks gilus, jog niekaip iš jo neišbristumėte. Ar kada atrodė, kad gyvenime absoliučiai niekas jums nebeteikia džiaugsmo, kad būtis yra netekusi savo egzistencinės prasmės ir iki visiškos katastrofos trūksta tik to, kad meteoritas arba asteroidas tėkštųsi į mūsų planetą, tokiu būdu pražudydamas gyvybę? Taip? Tada jums tikrai verta susipažinti su knygos „Taip gimsta herojės“ pagrindine heroje Silvija, kuriai atšiaurus likimas nepašyktėjo išbandymų, tačiau moteris nepasidavė ir rado būdą, kaip atrasti vidinę ramybę bei realizuoti užslėptus talentus, padedančius išreikšti save.
Kiekvieną kartą anotacijoje aptikusi faktą, kad istorija bus vienaip ar kitaip glaudžiai susijusi su kūryba, rašymu ir knygomis, iškart įtraukiu pastarąją į savo norimų perskaityti kūrinių sąrašą. Nežinau, ar visa tai galima pavadinti žmogaus, dievinančio literatūrą, savotiška priklausomybe, ar velniškai keistu fanatizmu, liepiančiu čiupti knygą, jeigu ji turi bent vieną iš pastarųjų detalių. Bet kuriuo atveju: visi supratote, kaip Silvijos gyvenimo istorija pakliuvo į mano rankas. Tik pradėjusi skaityti supratau, kad nebus lengva - knyga parašyta trečiuoju asmeniu, o aš, deja, kaip rodo dažna patirtis, sunkiai randu santykį su tokiu rašymo stiliumi. Bet šį kartą galima laikyti išskirtiniu: nors pradžia buvo kebli, palaipsniui takoskyra išnyko ir nemačiau ryškaus skirtumo - skaičiau tarsi tai būtų pasakojama pirmuoju asmeniu. Apskritai, pradžia kiek klampoka dar ir dėl to, kad nieko įdomaus, kas prikaustytų dėmesį, nevyksta, o paskui, kai rašytoja kiek daugiau supažindina tiek su pačia istorijos protagoniste, tiek su aplinkybėmis, trauka atsiranda. Tačiau ją ir vėl pamažu užgožia ištemptas siužetas, nereikšmingos detalės ir siužeto peripetijos, kurių, jeigu būtų mano valia, stengčiausi išvengti.
Originalumo gaidos šioje istorijoje man taip pat pritrūko. Gerai paieškoję, rastume begalę knygų ar filmų, kuriuose protagonistės būna apkūnios, nepatenkintos savo išvaizda, darbu, buitimi, vaikais ir įkalinančia kasdienybe. Be abejo, tokiose istorijose herojėms atsitinka kažkas, kas kardinaliai pakeičia jų gyvenimą, kitaip tariant, iš bjauriųjų ančiukų jos virsta nuostabiomis baltosiomis gulbėmis. Ne išimtis ir „Kaip gimsta herojės“, todėl tas ryškus šabloniškumas bei išskirtinių detalių trūkumas verčia mane istoriją vertinti prasčiau. Psichologinė linija (tiksliau - kalbos apie depresiją), mano nuomone, yra dvilypė. Viena vertus, džiugu, kad apskritai apie tai kalbama (kontekste), o ir su liga susiduria ne moteris kaip dažniausiai (ypač pagirtina, jei žvelgtume iš feministinės pusės). Kita vertus, liesti psichologines ligas yra be galo sunku, nes nejučia gali išeiti iš neutralios zonos ir taip dviprasmiškai perteikti savo nuomonę apie žmogų, išgyvenantį sunkų periodą.
Protagonistės Silvijos ryšys su kaimyne, be abejo, labai tyras ir žavus. Kiek dažnai mes praeiname pro šalį senjorų, kurie neturi į ką atsiremti, kurių gyvenime nėra žmogaus, galinčio ištiesti pagalbos ranką? Skaitymas apie tai, kaip herojė Silvija rūpinosi tiek savo kaimyne, tiek jos kačių „armija“, glostė širdį. Tolimesni įvykiai tik patvirtino, kad svetimi žmonės gali tapti nepaprastai svarbiais mūsų gyvenime. Tačiau kas liečia kitas peripetijas, man buvo nuobodu - tikrai. Viskas, kas susiję su Silvijos kaip rašytojos netikėta sėkme, jos rašytojos keliu, nesukėlė jokio įspūdžio, kai kurios scenos - perteklinės, kitos - ištemptos ir nieko įdomaus nepapasakojančios. Mano nuomone, knyga galėjo būti trumpesnė ir kur kas kokybiškesnė, dinamiškesnė.
„Kaip gimsta herojės“ - įkvepianti istorija apie moters, parašiusios erotinį romaną, tapusį bestseleriu, gyvenimą, kuris niekuo nesiskiria nuo daugelio iš mūsų: persmelktą kasdienės rutinos, nervines ląsteles paralyžiuojančio darbo, savęs varžymų (tiek finansinių, tiek moralinių) ir buitinių nesklandumų. Silvijos istorija, esu linkusi manyti, daugelį moterų paskatins kitaip pažvelgti į savo gyvenimus, juose atrasti ne tik pareigas ir įsipareigojimus, bet ir laiką sau, kurį dažna moteris, panirusi į buities reikalus, pamiršta. Knyga „Kaip gimsta herojės“ parodo, kad kartais žmonės, esantys šalia mūsų, kartais nujaučia, ko mums reikia, ir, jeigu mes patys nepajėgiame padaryti itin svarbių sprendimų, jie gali pastaruosius, iškrėsdami pokštą, atlikti už mus. Žinoma, ne visada jie gali būti teisingi ar patenkinantys tikruosius mūsų poreikius, bet, jeigu tai susiję su paskatinimu išnirti iš „komforto zonos“, nauda viena ar kita forma neabejotinai bus. Kūrinys paskatina pamąstyti ir apie viešumo kainą, ir apie šeimos santykius bei palaikymo svarbą, ir apie tai, kad kai kurie iš mūsų nėra tuo, kuo sakosi esą, kadangi net paprasta moterytė gali turėti po devyniais užraktais saugomų praeities paslapčių.
Rekomenduoju visiems, kuriems šią akimirką trūksta įkvėpimo: galbūt knyga „Kaip gimsta herojės“ ir nėra pats geriausias motyvacinio kūrinio pavyzdys, tačiau herojės Silvijos sėkmės istorija bei jos mentaliteto augimas parodys, kad kartais gyvenime nereikia nieko, išskyrus didesnį pasitikėjimą savimi, žengiant drąsų žingsnį į priekį, nepaisant visų stereotipų ar kritikos (dėl išvaizdos, gebėjimų ir kt.) Jeigu ieškote istorijos, kuri bent truputį įrodytų, kad gyvenime niekada nebūna viskas prarasta, kad po tamsos visada ateina gyvybę iš naujo prikelianti aušra, siūlau. Rekomenduoju, jeigu kartais pasvajojate, kad būtų šaunu parašyti knygą, o taip pat - kad ji taptų žinoma ir būtų paklausi tarp skaitytojų. Silvijos portretas ne tik atskleis, kokia dalia užklumpa kiekvieną įžymų žmogų, bet, kita vertus, parodys, kad geriausių istorijų gimimui nereikia ypatingo nušvitimo - pakanka kritiškai vertinti savo gyvenamąją aplinką ir mokėti tiek iš jos pasijuokti, tiek pastarąją sukritikuoti bei permanyti (interpretuojant ją taip, kaip norėtųsi).
3/5⭐
Ar kada jautėtės taip tarsi sėkmė būtų visiškai nuo jūsų nusigręžusi? Lyg kas būtų prakeikęs ar užbūręs, kad nesėkmių liūnas būtų toks gilus, jog niekaip iš jo neišbristumėte. Ar kada atrodė, kad gyvenime absoliučiai niekas jums nebeteikia džiaugsmo, kad būtis yra netekusi savo egzistencinės prasmės ir iki visiškos katastrofos trūksta tik to, kad meteoritas arba asteroidas tėkštųsi į mūsų planetą, tokiu būdu pražudydamas gyvybę? Taip? Tada jums tikrai verta susipažinti su knygos „Taip gimsta herojės“ pagrindine heroje Silvija, kuriai atšiaurus likimas nepašyktėjo išbandymų, tačiau moteris nepasidavė ir rado būdą, kaip atrasti vidinę ramybę bei realizuoti užslėptus talentus, padedančius išreikšti save.
Kiekvieną kartą anotacijoje aptikusi faktą, kad istorija bus vienaip ar kitaip glaudžiai susijusi su kūryba, rašymu ir knygomis, iškart įtraukiu pastarąją į savo norimų perskaityti kūrinių sąrašą. Nežinau, ar visa tai galima pavadinti žmogaus, dievinančio literatūrą, savotiška priklausomybe, ar velniškai keistu fanatizmu, liepiančiu čiupti knygą, jeigu ji turi bent vieną iš pastarųjų detalių. Bet kuriuo atveju: visi supratote, kaip Silvijos gyvenimo istorija pakliuvo į mano rankas. Tik pradėjusi skaityti supratau, kad nebus lengva - knyga parašyta trečiuoju asmeniu, o aš, deja, kaip rodo dažna patirtis, sunkiai randu santykį su tokiu rašymo stiliumi. Bet šį kartą galima laikyti išskirtiniu: nors pradžia buvo kebli, palaipsniui takoskyra išnyko ir nemačiau ryškaus skirtumo - skaičiau tarsi tai būtų pasakojama pirmuoju asmeniu. Apskritai, pradžia kiek klampoka dar ir dėl to, kad nieko įdomaus, kas prikaustytų dėmesį, nevyksta, o paskui, kai rašytoja kiek daugiau supažindina tiek su pačia istorijos protagoniste, tiek su aplinkybėmis, trauka atsiranda. Tačiau ją ir vėl pamažu užgožia ištemptas siužetas, nereikšmingos detalės ir siužeto peripetijos, kurių, jeigu būtų mano valia, stengčiausi išvengti.
Originalumo gaidos šioje istorijoje man taip pat pritrūko. Gerai paieškoję, rastume begalę knygų ar filmų, kuriuose protagonistės būna apkūnios, nepatenkintos savo išvaizda, darbu, buitimi, vaikais ir įkalinančia kasdienybe. Be abejo, tokiose istorijose herojėms atsitinka kažkas, kas kardinaliai pakeičia jų gyvenimą, kitaip tariant, iš bjauriųjų ančiukų jos virsta nuostabiomis baltosiomis gulbėmis. Ne išimtis ir „Kaip gimsta herojės“, todėl tas ryškus šabloniškumas bei išskirtinių detalių trūkumas verčia mane istoriją vertinti prasčiau. Psichologinė linija (tiksliau - kalbos apie depresiją), mano nuomone, yra dvilypė. Viena vertus, džiugu, kad apskritai apie tai kalbama (kontekste), o ir su liga susiduria ne moteris kaip dažniausiai (ypač pagirtina, jei žvelgtume iš feministinės pusės). Kita vertus, liesti psichologines ligas yra be galo sunku, nes nejučia gali išeiti iš neutralios zonos ir taip dviprasmiškai perteikti savo nuomonę apie žmogų, išgyvenantį sunkų periodą.
Protagonistės Silvijos ryšys su kaimyne, be abejo, labai tyras ir žavus. Kiek dažnai mes praeiname pro šalį senjorų, kurie neturi į ką atsiremti, kurių gyvenime nėra žmogaus, galinčio ištiesti pagalbos ranką? Skaitymas apie tai, kaip herojė Silvija rūpinosi tiek savo kaimyne, tiek jos kačių „armija“, glostė širdį. Tolimesni įvykiai tik patvirtino, kad svetimi žmonės gali tapti nepaprastai svarbiais mūsų gyvenime. Tačiau kas liečia kitas peripetijas, man buvo nuobodu - tikrai. Viskas, kas susiję su Silvijos kaip rašytojos netikėta sėkme, jos rašytojos keliu, nesukėlė jokio įspūdžio, kai kurios scenos - perteklinės, kitos - ištemptos ir nieko įdomaus nepapasakojančios. Mano nuomone, knyga galėjo būti trumpesnė ir kur kas kokybiškesnė, dinamiškesnė.
„Kaip gimsta herojės“ - įkvepianti istorija apie moters, parašiusios erotinį romaną, tapusį bestseleriu, gyvenimą, kuris niekuo nesiskiria nuo daugelio iš mūsų: persmelktą kasdienės rutinos, nervines ląsteles paralyžiuojančio darbo, savęs varžymų (tiek finansinių, tiek moralinių) ir buitinių nesklandumų. Silvijos istorija, esu linkusi manyti, daugelį moterų paskatins kitaip pažvelgti į savo gyvenimus, juose atrasti ne tik pareigas ir įsipareigojimus, bet ir laiką sau, kurį dažna moteris, panirusi į buities reikalus, pamiršta. Knyga „Kaip gimsta herojės“ parodo, kad kartais žmonės, esantys šalia mūsų, kartais nujaučia, ko mums reikia, ir, jeigu mes patys nepajėgiame padaryti itin svarbių sprendimų, jie gali pastaruosius, iškrėsdami pokštą, atlikti už mus. Žinoma, ne visada jie gali būti teisingi ar patenkinantys tikruosius mūsų poreikius, bet, jeigu tai susiję su paskatinimu išnirti iš „komforto zonos“, nauda viena ar kita forma neabejotinai bus. Kūrinys paskatina pamąstyti ir apie viešumo kainą, ir apie šeimos santykius bei palaikymo svarbą, ir apie tai, kad kai kurie iš mūsų nėra tuo, kuo sakosi esą, kadangi net paprasta moterytė gali turėti po devyniais užraktais saugomų praeities paslapčių.
Rekomenduoju visiems, kuriems šią akimirką trūksta įkvėpimo: galbūt knyga „Kaip gimsta herojės“ ir nėra pats geriausias motyvacinio kūrinio pavyzdys, tačiau herojės Silvijos sėkmės istorija bei jos mentaliteto augimas parodys, kad kartais gyvenime nereikia nieko, išskyrus didesnį pasitikėjimą savimi, žengiant drąsų žingsnį į priekį, nepaisant visų stereotipų ar kritikos (dėl išvaizdos, gebėjimų ir kt.) Jeigu ieškote istorijos, kuri bent truputį įrodytų, kad gyvenime niekada nebūna viskas prarasta, kad po tamsos visada ateina gyvybę iš naujo prikelianti aušra, siūlau. Rekomenduoju, jeigu kartais pasvajojate, kad būtų šaunu parašyti knygą, o taip pat - kad ji taptų žinoma ir būtų paklausi tarp skaitytojų. Silvijos portretas ne tik atskleis, kokia dalia užklumpa kiekvieną įžymų žmogų, bet, kita vertus, parodys, kad geriausių istorijų gimimui nereikia ypatingo nušvitimo - pakanka kritiškai vertinti savo gyvenamąją aplinką ir mokėti tiek iš jos pasijuokti, tiek pastarąją sukritikuoti bei permanyti (interpretuojant ją taip, kaip norėtųsi).
3/5⭐
August 3, 2022
Un roman farfelu, d'humour, de tendresse et de piques cinglantes, j'ai dévoré ce bouquin de 400 et quelques pages en 3 jours. Même s'il n'est pas parfait, il est difficile de le poser. Les personnages sont attachants, originaux, et il y a même une petite enquête.
Claire Vigarello a une jolie plume et nous fait du bien ! Un peu de positivité ne fait pas de mal au milieu de nos actualités moroses.
Lecture parfaite pour la saison estivale !
Claire Vigarello a une jolie plume et nous fait du bien ! Un peu de positivité ne fait pas de mal au milieu de nos actualités moroses.
Lecture parfaite pour la saison estivale !
August 28, 2025
Un racconto che inizia lento e calmo, per poi travolgerti con un ritmo incalzante. Riesce a dosare sapientemente tratti comici e tragico insieme nel racconto di un’ordinarietà, che finalmente trova dignità. I personaggi sono ben definiti e rivelano sempre un lato comico. Ho trovato il racconto davvero ben scritto, veloce e leggero nonostante le oltre 400 pagine. Mi piace soprattutto per la storia di riscatto che racconta, che non nasconde però una certa ironia, anche nei confronti della protagonista. Stupendo!!
October 7, 2025
Man patiko - lengva paprasta, gerai surašyta pilkos ofiso peliukės virsmo populiaria autore istorija. Susipainiojusia buityje ir gyvenimo krizėje, bet netikėtai atradusią kūrybinės naftos telkinį.
Siužeto posūkiai nevargina, knyga pats tas atostogoms ir tas paprastumas visai nieko, neužknisantis. Nors herojų yra visokių.
Siužeto posūkiai nevargina, knyga pats tas atostogoms ir tas paprastumas visai nieko, neužknisantis. Nors herojų yra visokių.
July 31, 2024
Chyba tylko wrodzony masochizm - o który się nie podejrzewałam - sprawił, że dokończyłam tę książkę. Tak nudnej, pełnej dłużyzn i miałkiej książki dawno nie czytałam. Lepiej trzymać się od niej z daleka.
March 23, 2025
I really liked the book, even though the plot is a bit slow. I especially enjoyed how the main heroine gains confidence and decides to no longer "stay silent" or remain in the shadows. An interesting and charming book.
September 17, 2022
Début de lecture laborieux mais j'ai fini par me laisser emporter par l'histoire
January 21, 2024
J'ai trouvé certains passages de ce roman longs et redondants et pourtant, je ne pouvais pas le quitter tellement il est drôle, rafraîchissant et malicieux. J'ai passé un excellent moment!
March 3, 2024
3+/5
gdyby była krótsza:( naciąganie już potem
gdyby była krótsza:( naciąganie już potem
April 19, 2024
Stupidest main character ever!!!!
0.5/5 ⭐
0.5/5 ⭐
Read
June 12, 20243,5*, ponieważ pod koniec mi się dłużyła.
August 15, 2024
Lekka lektura, dobra żeby się rozerwać 😀
October 8, 2024
Nekako se uopće nisam uspjela snaći u ovoj knjizi, previše zbrke 😉
April 10, 2025
Roman mi zapravo ima dobru ideju iza svega, ali se nekako pogubi po putu.
March 28, 2024
Pisać każdy może ! a życie pisarza potrafi zaskoczyć nie zawsze pozytywnie.
May 14, 2024
Summary: started out horrible, but it grew on me. A lot, by the end :)
The flow as it went ⬇️
*
*
Oh please let it be some light fun 🤞
*
OMG this is horrible
What is wrong with these sentences, they sound like a schoolkid homework
*
Well, the idea sounded interesting, the execution did not. Tries to be quirky, doesn't succeed.
*
Still, I read it, and actually smile/laugh once in a while.
*
Then second half, bad writing and all, decidedly tackles some interesting territory: lack of control over one's life, getting overwhelmed, toxic dance of procrastination and fear, problematic choices, change and growth, love, and actually even a mistery. This part manages to justify the existence of the whole thing :)
It actually becomes a study in transformation of a human being, warts and all. Who knew :)
The flow as it went ⬇️
*
*
Oh please let it be some light fun 🤞
*
OMG this is horrible
What is wrong with these sentences, they sound like a schoolkid homework
*
Well, the idea sounded interesting, the execution did not. Tries to be quirky, doesn't succeed.
*
Still, I read it, and actually smile/laugh once in a while.
*
Then second half, bad writing and all, decidedly tackles some interesting territory: lack of control over one's life, getting overwhelmed, toxic dance of procrastination and fear, problematic choices, change and growth, love, and actually even a mistery. This part manages to justify the existence of the whole thing :)
It actually becomes a study in transformation of a human being, warts and all. Who knew :)
August 15, 2023
Lengva savaitgalio skaitiniams tinkama knyga. Pradžia sudomino ir visai įtraukė, ties viduriu teko nusivilt, nes knyga gan nuspėjama ir plius tam tikros vietos mano požiūriu ją kiek sugadino. Užkabino šiek tiek tik pati pabaiga. Iš principo.nebloga, tačiau jei kas klaustų kažin ar rekomenduočiau skaityt
March 5, 2024
La storia di una donna che si svolge tra la banale e frustrante quotidianità e le inaspettate e sorprendenti avventure della vita. Un susseguirsi di evoluzioni, di cadute, di colpi di fortuna, di disastri e successi. La storia di una scrittrice che non sa di esserlo, che non vuole esserlo, e del mistero della creazione letteraria.
April 18, 2025
Questo è stato per me uno di quei romanzi che tengono compagnia per molto tempo, che accompagnano quotidianamente e, soprattutto, risuonano. Dalla trama buffa e leggera, è una storia di trasformazione, di crisalide in farfalla. È il viaggio dell'eroina! Inevitabilmente sofferente ma, proprio per questo, intriso di vita.
Displaying 1 - 30 of 35 reviews