Knygose apie tarpukarį paprastai didžiausias dėmesys skiriamas politiniams, jau daug kur minėtiems faktams. Vadovėliuose nepasakojama apie keisčiausius to meto lobių ieškotojų radinius, mūšius dėl pigesnio alaus ar kodėl ne vietoje ir ne laiku pasipainiojusios bananų žievės galėjo atidengti intymias damų paslaptis. Visas šias įdomybes rasite Gedimino Kulikausko knygoje.
Autorius knygoje išsamiai bei su begale tarpukario laikmečio nuotraukų, to meto satyros, eilėraščių, laikraščių bei žurnalų ištraukų perteikia Lietuvos tarpukario istoriją: pradedant saksų kariuomene, padėjusia Lietuvai Nepriklausomybės kovų metu prieš lenkus, bermontininkus bei bolševikus, alkoholio, tabako, "oranžų" (taip vadinti apelsinai), kitų "fruktų", netgi dviračių kontrabanda, sindikatų kūrimusi, baigiant A. Smetonos 60-mečio švente, Lietuvos rengimusi II pasauliniam karui, aviacijos istorija, kaimo ir miesto modernizavimusi bei... lietuviškuoju Robinzonu Kruzu. Ir tai dar toli gražu ne viskas, kas papasakota autentiškais dokumentais paremtoje ir 100 proc. to meto istoriją atitinkančioje knygoje.
Didžiulės išliekamosios vertės kolosalus negrožinės literatūros kūrinys.
Tarpukario Lietuva yra įdomi ir apie ją yra ką pasakoti. Aš vis puolu prie populiariosios publicistikos apie tą laikotarpį, bet vis tenka kažkiek nusivilti, nesužibėjo čia ir ’Apelsinų kontrabanda’.
Kaip pats autorius įspėja knygos pradžioje, jis į šią knygą sudėjo ne visai chronologiškas ir tvarkingas istorijas apie tarpukario Lietuvą - kalba apie nepriklausomybės kovose daug padėjusius vokiečių samdinius, egzotinių vaisių ir alkoholio kontrabandą bei gaminimą namie, įdomius ir keistus krizinio laikotarpio valdžios sprendimus bei karą su monopolijomis. Daugelis pasakojimų iš tiesų įdomūs, negirdėti ir tikiu tikrai labai sudomintų mokyklose besiskundžiančius kokia nuobodi yra Lietuvos istorija vaikus. Reikia išmokti vieną kartą kalbėti apie lietuvišką istoriją taip pat įdomiai kaip apie visuotinę!
Kad ir perspėjo autorius apie chaotiškumą šitos knygos, man jis nepatiko. Istorijos labai įdomios, bet kažkaip paskendo tame kalbėjime to paties per tą patį. Tiesiogine prasme - labai daug pasikartojimų, kitais žodžiais kas tris puslapius sakant tą patį, kai kur grynai pateikiant santrauką, kas buvo prieš tai ilgai išdėstyta. Jokios struktūros - nuo kokio nors taško galimos dvi pasakojimo linijos, tai apsiimama plėtoti vieną, tada pakartoti bendrą dalį ir tęsti antrą liniją. Tekstą papildo ne menkos ir puikios iliustracijos, bet tekstuose po jais šalia trumpo iliustracijos apibūdinimo ir šaltinio dar pateikiamas ir prieš tai buvęs ar dar būsiantis tekso fragmentas. Šitaip tą patį dalyką, nebūtinai esminį, tenka skaityti tris ar keturis kartus. Netiko man čia kažkaip ir vietomis įmetami carinės ar šiandieninės Lietuvos ilgesni fragmentai. Palyginimus suprantu, bet nei iš šio nei iš to imti kalbėti apie caro laikų lobių ieškojimą knygoje apie smetoninę Lietuvą man pasirodė nei šis nei tas.
Puiki idėja kalbėti apie to laikotarpio Lietuvą, įdomus turinys, tik pateikimas jo mane labai nuvylė. Nors ir prėskoka, ‘Nekuklioji Lietuva’ man patiko labiau būtent dėl kažkokios struktūros buvimo. Apskritai tai aš labai norėčiau, kad kas nors parašytų grožinį kūrinį, kurio veiksmas vyktų tarpukario Kaune, gal kažkaip veikėjus ir į kaimą lietuvišką galima būtų nusiųsti. Tokio tikslaus, bet gyvo pasakojimo, kaip lietuviai gyveno tuos porą bent jau sąlyginės ramybės dešimtmečių, kad ir, kaip pasirodė po šios knygos, visiškame chaose.
Knygą verta pavartyti, tačiau pirma jos pusė labai nuobodi (bent jau tokia ji buvo man). O antroji - ta, kur jau pagaliau apie "viršelio" apelsinus - labai įdomi. Kadangi tai vis dėlto anksčiau atskirai publikuoti straipsniai, yra ir šiokio tokio kartojimosi. Nežinau, ar tik man vienai taip pasirodė, bet geriau jau būčiau pirmą pusę išvis praleidusi (įdomu, ar nebus kai kurie skaitytojai tiesiog pasidavę skaityti, nes pusė knygos, iki kol tampa įdomu, yra daug.) Kita vertus, nuobodu buvo dėl to, kad ten pasakojama apie karo veiksmus, gynybas ir sąjungas - galbūt kažkam tai bus įdomu. Tačiau vis tiek neatitinka to, ką viršelis žada - "Apelsinų kontrabanda" sudaro įspūdį, kad knyga bus apie prekybą, gyvenimo būdą ir papročius, bet tikrai ne tankus, pabūklus ir atakos linijas. Todėl manau, bent jau į antrą knygos pusę reikėjo dėti, o gal ir visai nedėti tos informacijos, arba bent jau atitinkamai knygą pavadinti ir aprašyti, nes ir knygos aprašymas antrame viršelyje atitinka tik būtent antrąją knygos pusę. Todėl truputį ir nuvylė.
„Planai yra svarbus, tačiau tik antraeilis dalykas – pirmuoju visada bus pats pasiryžimas gintis.“
Labai žaisminga kalba, įdomiai pateikta "istorija", žodynas nesausas ir visi pasakojimai tikrai nekvepia pamokomis ar vadovėliu. Vis dėlto nebuvo praleista dalis apie mūšius, ji nebuvo labai išplėsta, bet man vis dar atrodo, kad tokios temos yra išsemtos. Labiausiai nustebino dalys apie lobius, "samagoną" ir kontrabandą. Prisipažinsiu, apie tas istorijas nežinojau visiškai nieko, todėl buvo be proto įdomu skaityti, tikrai ne kartą buvau ne tik nustebinta, bet ir balsu susijuokusi.
Tai, kiek atsimenu, yra antroji knyga, kurią panašia tematika ir mintimi esu skaičius. Ši buvo milijoną ir šimtą tūkstančių kartų įdomesnė. Nuotraukoms skiriu dešimt balų, man visada jos yra įdomiausia dalis. Kaip džiaugiuosi, kad tokių fotografijų yra išlikusių!
Įdomūs pasakojimai iš įdomaus laikotarpio, parašyti paprastai ir įtraukiančiai. Daug kas (jei ne viskas) jau skaityta "Verslo Klasėje". Norėtųsi daugiau naujo turinio. O ir ten, kur turinys tas pats, ne visur sklandžiai knygos formatui pritaikyta. Pavyzdžiui, tos pačios temos vėlesnis skyrius atkartoja ankstesnio skyriaus dalį, lyg tai būtų priminimas žurnalo skaitytojams apie tai, kas rašyta praeitam numery. Vietomis autorius leidžia sau nuklysti į offtopic'ą dėl asmeninių pomėgių ar profesinių interesų. Diskusija apie tai, kokie lobių ieškotojai su metalo detetektoriais naudingi istorijos mokslui, neturėtų rasti vietos knygoje apie Tarpukario Lietuvą, kaip ir pasažai apie kontrabandą šiais laikais. Bet tai - smulkmenos. Jei istorija patinka ir "Verslo klasės" neprenumeruojat, tikrai rekomenduoju.
Papildomą žvaigždutę duodu už nuotraukas. Nemanau, kad patiktų tiems, kas mėgsta istorines knygas, nes tyrimas labai paviršinis. Remtasi daugiausia periodine spauda tad ir liko toks laikraščio skaitymo jausmas. Buvo kelios istorijos, kurios įtraukė, bet labai trumpos ir neišsąmios. Tikiu, kad atras savo skaitytoją, bet aš nesu viena jų.
Suspėjau įšokti į traukinį prieš pat pasirodant naujam papildytam knygos leidimui. Taigi skaičiau tą patį intriguojantį, bet iki galo neapdirbtą ir nesutvarkytą kūrinį, jei jį tokiu apskritai galima pavadinti. Patiko užmojis prasklaidyti tarpukarį apraizgusius mitus ir atskirose temose, kaip kad Nepriklausomybės karo pradžia ir nevykusi Smetonos vyriausybių ekonominė politika, įnešti daugiau šviesos. Sužinojau faktų ir faktelių, kurių sau neleistų tautinės mokyklos istorijos programa, ir tas yra labai gerai populiariosios istorijos, hmm, rinkiniui.
Nepatiko tas pats fragmentiškumas ir erzinantys pasikartojimai, kurių pereinant iš straipsnių gniutulo prie vientisos knygos privalėjo nelikti. Naujo leidimo, ko gero, nebeskaitysiu, bet "Lietuvio kodas" ir kai kurios kitos autoriaus knygos dar labiau vilios.
Labai šauni, lengvai skaitoma knyga su daugybe įdomių faktų, kurių niekas nepasakoja istorijos pamokose! Dėkui autoriui už pastangas ir labai įdomios idėjos realizaciją! Labiausiai patiko skyrius apie apelsinų kontrabandą!
Iš tiesų įdomi ir lengvai skaitoma knyga. nė nepastebėjau, kaip užverčiau paskutinįjį knygos puslapį. tarpukario istorija pasakojama gyvibingai, įdomiai, nenuobodžiai.
„Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“
Man visada patiko istorija, o tarpukario Lietuva ypač domino, kaip keistokas, bet visgi, įtraukiantis laikotarpis, todėl ir nusprendžiau perskaityti šią knygą. Ir išties, kūrinys nors ir trumpas, bet įdomus. Tiesa, gal pradžioje kiek ir nuobodokas, nes pasakojama apie Lietuvos laisvės kovas ir reikia neblogai išmanyti istoriją, kad tikrai gerai viską suprastum.
Tačiau toliau darosi kur kas įdomiau, nes pasakojama apie to meto žmones užklupusią lobių ieškojimo karštinę, spirito, rūkalų bei egzotinių vaisių, ypač apelsinų kontrabandos kelius. O taip pat, kaip net paprasta banano žievė, rasta damos buduare, gali išduoti ją, turint nesantuokinių ryšių. Žodžiu, tai tokios įdomybės, kokių jokiame kitame istorijos vadovėlyje tikrai nerasite. Atskiro paminėjimo, kalbant apie šią knygą, vertos ir iliustracijos. Iš jų gausos bei informatyvumo galima spręsti, jog autorius įvairiuose archyvuose jas atrinkinėdamas praleido tikrai ne vieną valandą.
Tad jei jūs esate istorijos mylėtojas ir jus domina paprasto mūsų senolių gyvenimo detalės ir įvairenybės – tai Gedimino Kulikausko „Apelsinų kontrabanda ir kiti pasakojimai apie smetoninę Lietuvą“ tikrai neturėtų jūsų nuvilti.
Keletas dalykų dėl kurių vertinimas toks vidutiniškas (gal net ir per didelis): - Wikipedia panaudota kaip šaltinis (juokingiausia kad daug kur neprasmingom nuotraukom - pvz. bananam ar apelsinam) - delfi.lt panaudota kaip šaltinis (wow) - pinigų konvertavimas iš litų eurus lyginant kainas dabar (dėl šito knyga kuo toliau tuo labiau praranda vertę šiose vietose)
Visumoje daug citatų iš kitų šaltinių kurių dauguma jaučias jog yra to meto laikraščiai. Nesakau, kad tai blogai, bet tekstas primena mokykloje/universitete rašytus referatus.
Knyga apie įdomų Lietuvos laikotarpį - tarpukarį. Man, kaip nepriklausomybės Aušroj gimusiam, labai įdomu išgirsti apie 1918-1940 m. laikotarpio Lietuvą, kadangi tėvų pasakojimai apie Lietuvos istoriją dažniausiai apsiriboja tik sovietmečiu. G. Kulikauskas knygoje pasakoja apie Lietuvos kurortus ir ten siautusias madas, taip pat apie pasaulinę krizę, prasidėjusią JAV 1929 m., o po šešerių metų pasiekusią ir Lietuvą. Labai įdomūs skyriai apie tarpukariu vykusią samanės ir maisto produktų kontrabandą bei apie kovą su tabako sindikatu. Knyga leidžia laiko mašina nusikelti 100 metų atgal ir pasižiūrėti, kokiomis aktualijomis gyveno mūsų tautiečiai tada.
Atrodo, lyg skaitai dvi knygas - pirmoji yra pirmas ir paskutinis skyriai, antroji yra visi likusieji. Ta antroji dalis labai labai įdomi buvo, o pirmoji tarsi davė konteksto, aprašė bendrą prieš ir po tarpukario vykusių karų situaciją.
Idomi knyga apie tarpukarį. Joje dėmesys skiriamas ne nuobodiems faktams, kuriuos galima pasiskaityti eiliniame istorijos vadovėlyje, bet apie tų laikų, galima sakyti, "buitinius" faktus. Pavyzdžiui, kodėl apelsinai buvo tokie brangūs ir vežami kaip kontrobanda, lietuviški lobių ieškotojai, tuo metu paplitę cigarečių, alaus karteliai ir t.t. Manau idomi knyga, kurią verta perskaityti.
Minusai: Labai daug pasikartojimų dėl prasto redagavimo. Toks jausmas, kad Verslo Klasėje spausdinti straipsniai buvo tiesiog sudėti tam tikru eiliškumu be jokios adaptacijos knygos formatui. Ypatigai daug pasikartojimų skyriuose apie kontrabandą, kuriuos tikrai galima buvo sujungtį vieną.