Après la faillite de son entreprise d’enseignes lumineuses, Jean Béliveau est parti sur un coup de tête le jour de ses quarante-cinq ans, le 18 août 2000, de Montréal. Il est rentré chez lui le 16 octobre 2011 après avoir parcouru 75 543 km à travers 64 pays. Il a réussi sans préparation à effectuer la plus longue marche ininterrompue autour du monde et celle-ci a été reconnue par l’Unesco dans le cadre de la décennie internationale dédiée à la paix pour les enfants.
Je rejoins le commentaire de certains autres lecteurs, il me semble que l'on gratte un peu trop la surface sans réussir à aller dans la profondeur que l'on aimerait. Mais comment rendre justice à 11ans en quelques pages? J'ai cependant beaucoup aimé cette lecture, cette aventure. J'ai beaucoup réfléchi sur les thèmes abordés de la liberté, de la limite du monde industrialisé mis en parallèle avec la richesse de ceux qui ont autre chose que l'argent, et la force qu'il doit falloir physiquement pour marcher si longtemps et mentalement pour être seul pendant autant de kilomètres... beau récit qui donne envie, pour ma part, de rencontrer Jean et de discuter de tout ce qu'il a vécu!
Ce récit de voyage est passionnant: parti de Montréal le jour de ses 45 ans, Jean Béliveau s’est embarqué dans un voyage à pied qui a duré 11 ans. Il a traversé les Amériques, parcouru l’Afrique, a trouvé le courage de marcher l’Europe (un choc après avoir traversé l’Amérique du Sud et l’Afrique), a vu l’Asie. Un livre assez unique dans le monde de la littérature québécoise, qui s’inscrit dans la tradition des grands récits de voyage. Écrit simplement, mais avec coeur!
Cheap Lithuanian edition with printing mistakes, but I loved the book nevertheless. Yes, it's spiritual, romantic and makes you roll your eyes at this white man, traveling the world for peace and love, learning lessons and experiencing revelations. But. I think I read this book just at the right time as I am on a brink of change. Maybe. I'll just lie in bed for a little bit.
"В поисках себя" - странная книга... На первый взгляд она грандиозна: чудак путешествовал 11 лет, прошел 75000 км., истоптал 54 пары обуви. На второй взгляд: ну и зачем? Нашел себя? 〰〰〰 Трэвелоги нынче в моде. Мир стал обманчиво открытым. И если не можешь смотреть на него своими глазами, то хотя бы чужие рассказы послушать... 〰〰〰 А красота мира в глазах смотрящего. Вот только КТО смотрит? Великий художник? Носитель общественной миссии? Или обычный (как все мы) парень? Обычный парень видит обычную красоту и изрекает обыденные мудрости. Кого-то эта обыденность успокаивает, а кому-то кажется пустой тратой времени. Потому что ооочень трудно убежать от себя, перемещаясь по карте. 〰〰〰 Хорошая книга. Душевная. Автор свой парень. Мир пестрый, впечатления яркие. Добавить личных переживаний, щепотку самоиронии, приперчить опасностями, присолить парой афоризмов. Легко читается. 〰〰〰 Глубины нет, ни разу не путеводитель. Активизм без понимания корней. Очень рваный текст: про некоторые страны подробно, про другие буквально полстранички. 〰〰〰 Вывод: вдохновляет! познавать мир (и себя в этом мире) в ширину и в глубину
When you are 45 you can travel the world, even by foot. This is the story of Jean, the person who soaks into cultures and changes his life routine strolling the world. This is an amazing book about a walk around the world in the matter of piece, visiting 64 countries and all continents, and one particular believe in your internal power.
Ieškojau savo šešiolikoje knygų lentynų kažko lengvo ir maloniai nuteikiančio. Neapsišoviau.
Jeanas Béliveau – kanadietis, 2000-aisiais nusprendęs pėsčiomis apeiti pasaulį iš pažiūros dėl ganėtinai banalios priežasties: norėjo išsikapstyti iš depresijos, atrasti gyvenimo prasmę. Vėliau žmonos paragintas savo kelionei priklijavo, o galiausiai ir prisijaukino etiketę „už taiką pasaulyje“, bet kai gimė kelionės idėja, tikslas buvo nuobodžiai savanaudiškas.
Vis dėlto vienuolika metų pėsčiomis mindamas apie pasaulį negali likti, koks buvai. Pasikeitė ir Jeanas, kelyje išgyvenęs nemažai sunkumų, liūdesio, skausmo, bet taip pat ir laimės, nušvitimo akimirkų, o galiausiai ir patikėjęs aukštesniu savo misijos tikslu.
Apie tuos nušvitimus: žinau, kad skamba, kaip baisiausia klišė, bet dievaži, vienatvė gamtos apsuptyje ar tik pusiau civilizuotoje aplinkoje turi kažkokį efektą, pats esu jį patyręs. Negali žiūrėti į šniokšiančią jūrą, leistis apgaubiamas gamtos garsų ir nieko nejausti. Pačiam dar neteko pakeliauti po kalnus, labai norėčiau ir ten išgyventi kažką panašaus.
Vienas įspūdingas Jeano istorijos aspektas: meilė vienuolika metų kantriai jo pralaukusiai žmonai. Skamba kaip iš pasakos ir tikrai įkvepia. Bet man užvertus šią knygą labiausiai įstrigo kita mintis: žmonių geranoriškumas. Tikrai ne sykį esu girdėjęs draugus ir pažįstamus skundžiantis, kokie visi aplinkui pikti, nejautrūs, nepaslaugūs ir panašiai. Bet juk pasaulyje aštuoni milijardai žmonių (tiesa, prieš dvidešimt penkerius metus Jeanui išėjus pro savo namų duris jų buvo apie šešis milijardus) ir tikrai galima sutikti visokių. Apie tai mąstydamas prisiminiau žmones, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusius žydus nuo Holokausto. Net ir tamsiausią valandą atsiranda gerumo spingsulių. Taip, pasitaiko visko. Štai dabar mano verčiamoje knygoje yra eilutė „Kur daugiausia žmonių, ten greičiausiai nebelieka žmogiškumo“. Atsidūrus tirštoje minioje kartais lengviau pasinaudoti kitų silpnumu arba išvis nekreipti į juos dėmesio. Tą pabrėžia ir šios knygos autorius, didmiesčiuose dažnai pasijusdavęs nematomu, o daugiausiai šilumos sulaukęs ten, kur pavienės lūšnelės ir žmonės ne kažin ką turi, tačiau mielai dalijasi viskuo.
Ši knyga – savotiškas veidrodis žmonijai. Štai, vienas žmogus su kitų pagalba gali įveikti visą pasaulį, pasiekti tikrai neįtikėtiną tikslą. Ir net kai tikrai sunku, gera širdis gali laukti čia pat, už kampo.
Pusėtina, gyvenimo nukamuoto ir pėsčiomis pasaulį išmatuoti pasiryžusio žmogaus įspūdžių knyga. Keistokas, bet įdomus, į save pasinėrusio, iš depresijos per kelią išsivaduoti einančio vidutinio Vakarų piliečio dienoraštis. Kartais erzinantis, kartais nesuprantamas. Australijoje jį apomėto andensb uteliukais už neatsargų pėdinimą keliu, indijoje jis patiria panikos priepuolį iš vienišo pėdinimo paniręs į nedidelį Indijos mastai miestelį: "Kur pažvelgsi, matyti nukarę elektros kabeliai ir laidai, nutiesti tarp didelių tankiai sustatytų namų, kurių sienos marguoja nuo įvairių užrašų ir reklaminių skydų. Palei kelią stovi dešimtys mažyčių krautuvėlių, o kelias pilnas praeivių, kurie stumdydamiesi alkūnėmis braunasi pro tarškančias rikšas, karves ir dviratininkus, traukiančius didžiulius vežimėlius su prekėmis. Psichodelinėmis spalvomis išdažyti sunkvežimiai, papuošti netikrais pelrais, medalisai ir vėliavėlėmis, važiuoja pirmyn, isteriškai signalizuodami ir nė akimirką nesustodami, pagal principą: "Skirkis, dumblyne - šūdas važiuoja!" Kuo toliau einu, uto intensyviau verda gyvenimas. Sustojęs duobėtos gatvės pakraštyje apsidairau, jausdamasis taip, tarsi būčiau pasinėręs į čia, po mano akimis, šioje siurrealistinės gatvės atkarpoje vykstančias istorijas, dramas, tūkstančių realių gyvenimų gabalėlius. Man reikia tylos ir ramybės. turiu susirasti viešbutį. Man reikia pagalbos!"
"Жить-это значит путешествовать- открывать новые страны и открывать самого себя"
Замечательная, мотивирующая книга о поисках себя и обретении свободы!
Здесь вы не найдете описаний достопримечательностей, только личные чувства и эмоции автора, его общение с местными жителями, сравнение культур, личностный рост и преодоление страхов.
За 11 лет путешествий по всему миру у Жана случилось много изменений в семье, но несмотря ни на что он продолжал свой путь по большей части благодаря поддержке его любимой женщины Люси, которая всегда была с ним рядом, в его сердце.
Поэтому для меня это книга не только о кругосветном путешествии, но и о большой и светлой любви, благодаря которой совершаются самые невероятные поступки, та самая любовь, которая окрыляет и воодушевляет человека!
Un voyage de 11 années à pied qui débute du Canada. C’est un condensé de 11 années de marches qui nous fait découvrir différents pays dans le monde entier. On partage un peu les états d’âmes de l’auteur mais c’est plutôt léger. Certains pays sont plutôt survolés et j’aurais beaucoup apprécié aller plus en profondeur dans les différents pays et ses états d’âmes, ses questionnements face à presque 11 ans loin de ses proches. Après tout il me parait quand même délicat de résumer 11 de vie, alors 11 ans d’aventures.. !!
Lecture assez rapide et tout de même très agréable et dépaysante :)
чудова книга. прочитав залпом. не тільки про "технічну" частину проходження 75 000 км пішки за 10 років подорожі, але й роздуми про відмінності між "цивілізованим" та "диким" світом. причому не на користь багатої частини планети. книга вразила до глибини душі своєю чесністю та відкритістю. рекомендую
Patiko nuoširdus pasakojimas, kad nebandoma užsidėti kaukės ,,kaip čia šaunu buvo" ar kurti pasaulio teisuolio paveikslo. Knygoje nėra daug detalių apie aplankytas šalis, akcentas į vidinį pasaulį, kaip fizinės bei dvasinės ištvermės pareikalavusi kelionė bei kitų šalių žmonės įtakoja žmogaus transformaciją.
You get to know about so many different cultures and traditions of the world. Although the book is not a masterpiece and the writting style is not very catchy, it was pretty interesting to learn about these unique things
Взгляд на мир глазами человека немного безумного, но идущего за мечтой. Решив пройти этот путь он превратился в бродягу, который по дороге осознает настоящее ценности жизни.
Puiki knyga, supažindinanti su tokios kelionės realybe. Aprašomi tiek Žano jausmai ir mintys kelionės metu, tiek ir sudedami pagrindiniai aplankytų šalių akcentai 👌
It started to be my favourite book after I completed it. I was never read something like taht, after read I want first of all, take my backpack and walk somewhere and forget about all of the world…
Jean Béliveau part à l’âge de 46 ans depuis sa Québec d'origine pour un tour autour du monde, à pied. Il n’est pas plus préparé que ces quelques cartes et ses idées plutôt générales, il n’a que le peu de matériel qu’il a pu rassembler depuis sa décision de faire cette marche quelques mois plus tôt. Il n’a ni des économies remarquables ni d’expérience d’aventurier. Et pourtant, il marche pendant 11 ans, 75'000 kilomètres à travers 64 pays. Il traverse l’Amérique du Nord, l’Amérique du Sud, l’Afrique, l’Europe, l’Asie et l’Australie. Il a des rencontres formidables, des expériences incroyables et inoubliables dans des pays autant différents que les Etats-Unis, le Pérou, le Mozambique, l’Algérie, l’Irlande, la Turquie, l’Iran, l’Inde, la Malaisie, la Nouvelle-Zélande etc etc. Il s’agit en fait de la plus longue marche ininterrompue autour du monde.
Jean Béliveau nous rend un récit personnel et honnête de son voyage. Il partage même ses craintes, ses peurs et ses échecs avec humeur et une grande ouverture d’esprit. Pourtant, plusieurs fois, il rencontre des problèmes qu’il a évidemment réussi à surmonter, mais il ne partage pas toujours comment ; cela m’a parfois intrigué. Les scènes qu’il décrit en détail sont souvent rigolotes et on se sent avec lui sur la route. Pourtant, en somme, son récit de cette expérience magnifique est décidemment trop court. Il y a quelques pays qu’il traverse qui ne sont même pas mentionnés dans sa description. Ceux qu’il décrit, il les rend dans sa façon très personnelle de voir les choses, donc point de vue d’un homme seul en voyage. Cela n’aide pas exactement à une femme qui aimerait imaginer faire un périple pareil.
Un récit d’un voyage extraordinaire, qui n’a malheureusement pas tout à fait pu satisfaire mes attentes.
Книга залишила двояке враження. З одного боку захоплюєшся тим, що людина обійшла навколо світу, пройшла 75 тис.км за 11 років з девізом "Мир у всьому світі" для пошуку себе у цьому світі. А з іншого боку чоловік, маючи родину, в 45 років залишає все і йде світом, пропускаючи всі важливі події в родині, народження онуків. Книга написана досить стисло, ніби фрагментами. Це можна зрозуміти, так як 11 років подорожі важко вмістити в 1 книгу. Та ця книга виявилась для мене не такою емоційною, як того очікувалось, судячи зі змісту. Голосна назва книги, але конкретно, що ця подорож принесла автору, як його змінила, теж досить туманно. Чи знайшов він, що шукав? В книзі є фраза, що "через 11 років я повернувся додому іншою людиною". За такий час кожен зміниться. Не аргумент. Протягом книги було враження, що головне вкластись в запланований маршрут і пройти заплановану кількість кілометрів в день. Якщо його відволікали, то були переживання, що зривається план по запланованій відстані. Тобто якщо людина йде по світу більш ніж на 10 років в пошуках себе і для того, щоб нести мир, то результати мають бути більш вражаючими, масштабнішими. Миротворчої місії я не прослідкувала, і великих досягнень в пошуках себе теж. Виникає питання, чи варто було?
Si l'aventure est admirable, j'ai eu de la peine à me passionner pour le récit. Les expériences vécues sont décrites de manière succinte et superficielle - logique quand on pense à l'impossibilité de résumer 75'000 kilomètres de marche à travers 64 pays en 250 pages, mais dommage quand même. Quant au style, il trahit le fait que Béliveau est un voyageur, pas un écrivain. Par rapport à de vrais auteurs-voyageurs comme Sylvain Tesson ou Nicolas Bouvier, on reste sur sa faim. A lire tout de même, pour l'expérience humaine et le courage de la démarche.
Очень интересная история о человеке, который в какой-то момент просто решил обойти Землю. Вернее не просто, а чтобы найти себя. И в этой книге описано что у него получилось и какие проблемы у него возникли, а их было не мало. Интересная книга, прочитал буквально за пару вечеров. Очень мотивирует. Особенно интересны мысли автора во время путешествия.