What do you think?
Rate this book
The Easiest
The author’s style is flavoured with elegant (self-)irony and cynicism, blackish humour and sad joy poetry.
Blanka lives on the first floor of a wooden house that can only be reached by climbing a painted ladder. She thinks this must be the reason why she never has any visitors – who would be silly enough to “climb a ladder”?
She spends most of her days in France. No, not the real France…
If someone said he was falling in love with her, in Blanka’s eyes this was
only due to the “lack of anything to say at all”. Normally she has the misfortune of stumbling on common household utensils or weird people.
So weird that they look real… Blanka is filled with lives of different people – lovers, best friends, neighbours… As if she was searching for herself in their thoughts. As if she would recognize herself only in their eyes."
Blanka lives on the first floor of a wooden house that can only be reached by climbing a painted ladder. She thinks this must be the reason why she never has any visitors – who would be silly enough to “climb a ladder”?
She spends most of her days in France. No, not the real France…
If someone said he was falling in love with her, in Blanka’s eyes this was
only due to the “lack of anything to say at all”. Normally she has the misfortune of stumbling on common household utensils or weird people.
So weird that they look real… Blanka is filled with lives of different people – lovers, best friends, neighbours… As if she was searching for herself in their thoughts. As if she would recognize herself only in their eyes."
- GenresFiction21st Century
Kindle Edition
First published January 1, 2011
3 people are currently reading
76 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 11 of 11 reviews
July 17, 2017
Žodžio triumfas prieš siužetą.
Ko tik neteko girdėti apie šitą knygą: autistiška pagrindinė veikėja, paviršutinė idėja, neįdomus siužetas, dar kažką, dar kažką... Šiaip tai aš tikrai nesu mėgėja lietuvių literatūros ir pati turbūt niekad nebūčiau paėmusi šitos knygos į rankas, bet kadangi reikėjo ją skaityti literatūros studijų metu (aišku, tuomet neskaičiau, nes, nu gi, kaip čia skaitysi, kai esi verčiamas), tai nusprendžiau bent jau po laiko atsigriebti ir perskaityti. Na, ir ką jūs manot? Ogi kaip tai buvo puiku ir kaip džiaugiuosi, kad vis dėlto perskaičiau! Ta autistiška pasakotoja - tokia žavinga, o ta paviršutinė idėja gal ir ne tokia gili, bet ir ne tokia paviršinė; vien kiek galima iškasti iš tų skyrelių pavadinimų-epigrafų, plius kad ir tie patys pasikartojantys reikšminiai simboliai, kaip paukštis, dėžutė, o dar tas cinizmas ir ironija, aha - ir, taip sakant, infantilumas, maskuojantys jautrų ir liūdną vidinį pasaulį, netgi, sakyčiau, ir romantiką. Kažkaip labai puiku, kad net nepasistebėjo skaitant, jog čia iš esmės nėra siužeto, nes negali pasakyti, nei kas iš tikrųjų vyksta, nei kas įvyko ir ką nulėmė. Tai kaip galima sakyti, kad dalykas nevykęs, jei dalyko net nėra? Žinoma, vis dėlto, tam tikra prasme būtų galima tarti, kad siužeto atžvilgiu knyga silpna, nes, na, jo kaip ir nėra. Bet. Nemanau, kad siužetas čia turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį. Ne. Manau, kad esmė ir buvo tas tiesiog fantastiškas (bent man) autorės stilius bei visi tie metaforiniai įvaizdžiai. Na bet jau tas autorės stilius!... *in love* Ta prasme, rimtai, labai labai patiko. Toks lengvas, šmaikštus, (savi)ironiškas, kad knyga susiskaito net nepastebint. O tada prisimeni, kad čia - lietuvių autorės kūrinys ir kažkaip va taip imi galvoti, kad, pasirodo, lietuviai rašo daug įdomiau nei mokykloje buvo suformuotas įspūdis. Man žiauriai, žiauriai skanu tie absurdiški (gerąja prasme), ciniški ir ironiški dialogai bei situacijos. Nors labai atrodo, kad neretai, kai šypsosi skaitytojas, veikėjas liūdi.
Ko tik neteko girdėti apie šitą knygą: autistiška pagrindinė veikėja, paviršutinė idėja, neįdomus siužetas, dar kažką, dar kažką... Šiaip tai aš tikrai nesu mėgėja lietuvių literatūros ir pati turbūt niekad nebūčiau paėmusi šitos knygos į rankas, bet kadangi reikėjo ją skaityti literatūros studijų metu (aišku, tuomet neskaičiau, nes, nu gi, kaip čia skaitysi, kai esi verčiamas), tai nusprendžiau bent jau po laiko atsigriebti ir perskaityti. Na, ir ką jūs manot? Ogi kaip tai buvo puiku ir kaip džiaugiuosi, kad vis dėlto perskaičiau! Ta autistiška pasakotoja - tokia žavinga, o ta paviršutinė idėja gal ir ne tokia gili, bet ir ne tokia paviršinė; vien kiek galima iškasti iš tų skyrelių pavadinimų-epigrafų, plius kad ir tie patys pasikartojantys reikšminiai simboliai, kaip paukštis, dėžutė, o dar tas cinizmas ir ironija, aha - ir, taip sakant, infantilumas, maskuojantys jautrų ir liūdną vidinį pasaulį, netgi, sakyčiau, ir romantiką. Kažkaip labai puiku, kad net nepasistebėjo skaitant, jog čia iš esmės nėra siužeto, nes negali pasakyti, nei kas iš tikrųjų vyksta, nei kas įvyko ir ką nulėmė. Tai kaip galima sakyti, kad dalykas nevykęs, jei dalyko net nėra? Žinoma, vis dėlto, tam tikra prasme būtų galima tarti, kad siužeto atžvilgiu knyga silpna, nes, na, jo kaip ir nėra. Bet. Nemanau, kad siužetas čia turėjo atlikti pagrindinį vaidmenį. Ne. Manau, kad esmė ir buvo tas tiesiog fantastiškas (bent man) autorės stilius bei visi tie metaforiniai įvaizdžiai. Na bet jau tas autorės stilius!... *in love* Ta prasme, rimtai, labai labai patiko. Toks lengvas, šmaikštus, (savi)ironiškas, kad knyga susiskaito net nepastebint. O tada prisimeni, kad čia - lietuvių autorės kūrinys ir kažkaip va taip imi galvoti, kad, pasirodo, lietuviai rašo daug įdomiau nei mokykloje buvo suformuotas įspūdis. Man žiauriai, žiauriai skanu tie absurdiški (gerąja prasme), ciniški ir ironiški dialogai bei situacijos. Nors labai atrodo, kad neretai, kai šypsosi skaitytojas, veikėjas liūdi.
April 4, 2020
Labai rekomenduoju.
March 13, 2023
Kur nueina praėjęs liūdesys?
December 29, 2019
Užrašas ant nugarėlės nugalėjo "Šis romanas - lengviausias būdas atsikratyti literatūrinės apatijos."
Man atrodo,kartais knygos mane susiranda pačios,nes dažnai eidama į biblioteką aš pasiimčiau visas 😁, o šios net neplanavau skaityti.
Pradėčiau pažintį nuo pirmosios Rasos Aškinytės knygos "Rūko nesugadinti",bet mūsų bibliotekoje jos nėra (ieškosiu kitur) plius, sudomino tai,kad visai nesenai išleista jau penkta knyga,o tai tikrai daug!
●
Tik pradėjus skaityti,vis pagalvodavau,lyg skaityčiau Martynenko tik moteriškos lyties 🤔 įdomu ar kitiems skaitytojams irgi tokių palyginimų kilo...
Autorės stiliui būdinga ironija,gal net daugiau saviironija (kas būdinga ir man 😁),
cinizmas,savotiškas humoro jausmas.
Kaip rašė poetas D.Petrošius, "smagu sutikti autorę,kuri į literatūrą žengtelėjo ne nuo scenos,ne iš žurnalistikos, ne iš virtuvės, o iš filosofijos. O tai reiškia - iš proto ir iš laisvės." Sutinku!
●
Pasirodo dar tiek neatrastų autorių! Dėl to tik džiaugiuosi ❤
●
"Ateitį nuspėti nesunku, tereikia susitaikyti su tuo,kad ateityje nebus nieko naujo,nieko tokio,ko nėra dabar."
"Man atrodo,kad sakyti žmogui,jog jį myli,gali tik tada,jei daugiau išvis neturi ką pasakyti."
Man atrodo,kartais knygos mane susiranda pačios,nes dažnai eidama į biblioteką aš pasiimčiau visas 😁, o šios net neplanavau skaityti.
Pradėčiau pažintį nuo pirmosios Rasos Aškinytės knygos "Rūko nesugadinti",bet mūsų bibliotekoje jos nėra (ieškosiu kitur) plius, sudomino tai,kad visai nesenai išleista jau penkta knyga,o tai tikrai daug!
●
Tik pradėjus skaityti,vis pagalvodavau,lyg skaityčiau Martynenko tik moteriškos lyties 🤔 įdomu ar kitiems skaitytojams irgi tokių palyginimų kilo...
Autorės stiliui būdinga ironija,gal net daugiau saviironija (kas būdinga ir man 😁),
cinizmas,savotiškas humoro jausmas.
Kaip rašė poetas D.Petrošius, "smagu sutikti autorę,kuri į literatūrą žengtelėjo ne nuo scenos,ne iš žurnalistikos, ne iš virtuvės, o iš filosofijos. O tai reiškia - iš proto ir iš laisvės." Sutinku!
●
Pasirodo dar tiek neatrastų autorių! Dėl to tik džiaugiuosi ❤
●
"Ateitį nuspėti nesunku, tereikia susitaikyti su tuo,kad ateityje nebus nieko naujo,nieko tokio,ko nėra dabar."
"Man atrodo,kad sakyti žmogui,jog jį myli,gali tik tada,jei daugiau išvis neturi ką pasakyti."
January 19, 2024
Geriausia šiuolaikinės lietuvių literatūros knyga. Kitaip nepavadinsi. Šeštą žvaigždę gautų, jei būtų įmanoma. Nebežinau jokių Grušaičių ar Rykštaičių. Šitas stilius ir ritmas neturi lygių. Tobulas įgyvendinimas. Labai džiaugiuosi, kad į anglų išversta, visiems skolinsiu.
August 7, 2022
Keistų žmonių keista knyga, ir vertinti tik keistai galima 🤷♀️
November 3, 2023
Obscure and strange but great writing.
November 15, 2016
Lengvas, lengvesnis, lengviausias
Knyga sudaryta iš daugybės trumpučių (vieno-kelių puslapių) fragmentų, dėl to skaitosi lengvai ir neįpareigojančiai.
Na o visuma šiek tiek panašį į personažą Ilinojų - žaisminga, nereikli, nesigraužianti, laisva.
Stiliaus pavyzdys:
Knyga sudaryta iš daugybės trumpučių (vieno-kelių puslapių) fragmentų, dėl to skaitosi lengvai ir neįpareigojančiai.
Na o visuma šiek tiek panašį į personažą Ilinojų - žaisminga, nereikli, nesigraužianti, laisva.
Stiliaus pavyzdys:
Kitą rytą atsibudau daug geresnės nuotaikos. Nesiprausiau, niekada nesiprausiu, kai gera nuotaika. Kam praustis, jei nėra ko nuplauti?
Žinojau, kad jį myliu. Negaliu gyventi viena. Mano kaimynė gyvena viena. Aš puikiai matau, ką vienatvė su ja padarė. Ji apsileido ir tapo laimingu žmogumi. Ji nesiplauna galvos, visada šypsosi ir niekuo nesiskundžia. Ji turi vyrą, bet jos vyras jau seniai gyvena kalėjime. Prieš daugelį metų jis kirviu bandė užmušti savo žmoną, ir nors ji teisme visaip jį gynė, plyšys galvoje buvo per didelis. Nežinau, ar tai tiesa, nes kaimynės galvoje nėra jokio rando. Nėra ir vyro. Kaimynė laisto savo gėles ir į visus žiūri, bet niekur nesikiša.
October 7, 2016
Nei wow, nei ne wow. Negali rekomenduot, bet negali ir nerekomenduot. Istorija-ne istorija apie lengvai autistinę personažę ir jos pažįstamus iš restorano Prancūzija. Kartais atrodė, kad autorė rašė, kas ant liežuvio užeina, tai ir istorija tokia kaip ir pusiau neegzistuojanti. Nežinau, nežinau... perskaitei ir pasakyti nėra ką... plaukė ir nuplaukė.
April 17, 2016
Knygos struktūra ir stilius man visai patiko, tačiau pati idėja nepasirodė įdomi ar patraukianti. O pagrindinę veikėją netgi drąsiai galėčiau pavadinti erzinančia. Na, bent jau man ji nesukėlė nei trupučio teigiamų emocijų.
August 23, 2013
Its one of the best books I recently have read. Easy to read, but deep enough to enjoy. I recommend this book to everyone who likes good stuff.
Displaying 1 - 11 of 11 reviews