Ramūnas Jaras - vienas originaliausių ir ekscentriškiausių lietuvių kūrėjų. Kompozitoriaus, rašytojo ir poeto novelių knygoje - šiuolaikinių poletariatų gyvenimas, metafizika su out of body patirtimis, vyro ir moters santykiai, pseudoezoterika su horoskopais, narkomanų gyvenimai, kasdienė popkultūra, visuomenės atstumtų žmonių metamorfozės. Autorius šaiposi iš miesčioniškumo ir davatkiškumo, kalba apie absurdą ir paranoją, tampančius nuolatiniais šiuolaikinio gyvenimo palydovais. Knygą papildo komiksas ir kompaktinis diskas su autoriaus muzika.
"Įtampa išaugo, ir Gregorijus išbėgo į važiuojamąją dalį. Jis nekontroliavo savęs ir, sumosavęs rankom, palindo po mašina. Jis nepataisomai palindo po mašina. Jo pasaulis suplokštėj0 iki dviejų matmenų - ilgio ir pločio. <...> - O jėj, o jėj, - dejavo Gregorijus priešais veidrodį ir nematydamas savęs. - Bet profilis tavo vis tiek gražesnis nei tėvo, - sakė motina, nervingai kramtydama lūpas."
Reto keistumo kūrinys, galbūt gerąja prasme. Skaitant jautiesi lyg įkritęs į kažkieno sapną: niekas iki galo neaišku, o tekstas atrodo tarsi netyčia išsibėręs ant popieriaus – ant tiek padrikas, impulsyvus. Tas Dzen Dzen budizmas čia jaučiasi, bet ne kaip tiesmuka pamoka ar moralas, jis tiesiog tvyro ore, lyg tylus foninis garsas, kuris verčia suabejoti: ar ką tik perskaitei kažką labai gilaus, ar tiesiog tavo smegenys desperatiškai bando rasti prasmę visiškame absurdo chaose. Kelis kart teko garsiai nusijuokti. Tikriausiai dėl to tiesmukiškumo. Ar patiko? Sunku pasakyti. Jaučiuosi dar labiau sutrikusi nei prieš skaitydama. Gal čia ir esmė?