What do you think?
Rate this book
Auksinis Vabalas
„Auksinis vabalas“ - populiariausių Edgaro Allano Poe apsakymų rinkinys, kuriam pavadinimą suteikė dar autoriaus laikais skaitomiausiu kūriniu tapęs apsakymas.
„Auksiniame vabale“ pasakojama, kaip Viljamą Legrandą, įkąstą auksinio vabalo, apsėda mintis ieškoti paslėpto lobio. Į pagalbą pasikviestas draugas nebežino, ar Viljamas tebėra sveiko proto.
Edgaras Allanas Poe (1809-1849) - detektyvo ir mokslinės fantastikos žanrų pradininkas, vienas pirmųjų ėmęs rašyti trumpus apsakymus, kuriuose atsiskleidžia beribė rašytojo vaizduotė, fantastiška išmonė ir siaubo elementai. Užsibrėžęs ambicingą tikslą - gyventi tik iš rašymo, Poe pasmerkė save nepritekliui. Autoriaus vardu pavadinta premija apdovanojami geriausi mistikos žanro kūriniai.
256 pages, Paperback
Published January 1, 2013
25 people are currently reading
132 people want to read
About the author
Edgar Allan Poe
9,890 books28.6k followersThe name Poe brings to mind images of murderers and madmen, premature burials, and mysterious women who return from the dead. His works have been in print since 1827 and include such literary classics as The Tell-Tale Heart, The Raven, and The Fall of the House of Usher. This versatile writer’s oeuvre includes short stories, poetry, a novel, a textbook, a book of scientific theory, and hundreds of essays and book reviews. He is widely acknowledged as the inventor of the modern detective story and an innovator in the science fiction genre, but he made his living as America’s first great literary critic and theoretician. Poe’s reputation today rests primarily on his tales of terror as well as on his haunting lyric poetry.
Just as the bizarre characters in Poe’s stories have captured the public imagination so too has Poe himself. He is seen as a morbid, mysterious figure lurking in the shadows of moonlit cemeteries or crumbling castles. This is the Poe of legend. But much of what we know about Poe is wrong, the product of a biography written by one of his enemies in an attempt to defame the author’s name.
The real Poe was born to traveling actors in Boston on January 19, 1809. Edgar was the second of three children. His other brother William Henry Leonard Poe would also become a poet before his early death, and Poe’s sister Rosalie Poe would grow up to teach penmanship at a Richmond girls’ school. Within three years of Poe’s birth both of his parents had died, and he was taken in by the wealthy tobacco merchant John Allan and his wife Frances Valentine Allan in Richmond, Virginia while Poe’s siblings went to live with other families. Mr. Allan would rear Poe to be a businessman and a Virginia gentleman, but Poe had dreams of being a writer in emulation of his childhood hero the British poet Lord Byron. Early poetic verses found written in a young Poe’s handwriting on the backs of Allan’s ledger sheets reveal how little interest Poe had in the tobacco business.
For more information, please see http://en.wikipedia.org/wiki/Edgar_al...
Just as the bizarre characters in Poe’s stories have captured the public imagination so too has Poe himself. He is seen as a morbid, mysterious figure lurking in the shadows of moonlit cemeteries or crumbling castles. This is the Poe of legend. But much of what we know about Poe is wrong, the product of a biography written by one of his enemies in an attempt to defame the author’s name.
The real Poe was born to traveling actors in Boston on January 19, 1809. Edgar was the second of three children. His other brother William Henry Leonard Poe would also become a poet before his early death, and Poe’s sister Rosalie Poe would grow up to teach penmanship at a Richmond girls’ school. Within three years of Poe’s birth both of his parents had died, and he was taken in by the wealthy tobacco merchant John Allan and his wife Frances Valentine Allan in Richmond, Virginia while Poe’s siblings went to live with other families. Mr. Allan would rear Poe to be a businessman and a Virginia gentleman, but Poe had dreams of being a writer in emulation of his childhood hero the British poet Lord Byron. Early poetic verses found written in a young Poe’s handwriting on the backs of Allan’s ledger sheets reveal how little interest Poe had in the tobacco business.
For more information, please see http://en.wikipedia.org/wiki/Edgar_al...
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 23 of 23 reviews
July 1, 2018
Pirmoji mano pažintis su Poe buvo Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleista "Poezija" , kuri man didesnio įspūdžio nepaliko , tad imant į rankas "Auksinis vabalas" kankino dvejonės , kurios jau nuo pirmųjų puslapių sklaidėsi lyg cigaretės dūmas.
"Auksinis vabalas" tai devynių skirtingų apsakymų rinkinys , kuriame visu gražumu atsiskleidžia Poe rašymo talentas. Apsakymuose meistriškai persipina siaubo elementai , įtampa , mistika , kai kuriuose apsakymuose ir detektyvai ir visa tai suvyniota į psichoanalizės ir racionalaus proto tešlą. Būtent kuriama atmosfera ir aplinkos aprašymais mane labiausiai ir sužavėjo Poe kūryba , todėl net ir prastesni apsakymai susiskaitė su didžiuliu malonumu. Didžiausią įspūdį paliko apsakymai : Žmogžudystė Morgo gatvėje , Auksinis vabalas , šulinys ir švytuoklė , Pavogtas laiškas ir Ašerių namų žlugimas ( šio apsakymo istorija nieko ypatinga , bet mane labai sužavėjo aplinkos aprašymas ir su kiekvienu puslapiu auganti įtampa ) , o apsakymas Akiniai prajuokino iki ašarų.
March 25, 2024
Vartodama įvairų turinį vis pastebėdavau tris žodžius – Edgar Allan Poe. Žinojau tik tiek, kad rašytojas susijęs su siaubo žanru, tad metų pradžioje nusprendžiau pasigilinti į Poe asmenybę ir, žinoma, kūrybą.
Pradėsiu nuo pabaigos. Edgar Allan Poe kūryba padarė įtaką pasaulio literatūrai, ypač XIX–XX a. kūrusiems poetams ir prozininkams. Jo darbai iki šiol minimi literatūroje, muzikoje, filmuose, televizijoje. Poe vardine premija yra apdovanojami geriausi mistikos žanro kūriniai. Kodėl?
Autorius žinomas ne tik dėl psichologinio siaubo istorijų. Jis paklojo pamatus detektyvinei ir mokslinės fantastikos literatūrai, formavo romantizmo poezijos ir apsakymo tradicijas. Dar gilinosi į suskaidytą žmogaus psichiką, blogio raišką žmoguje ir visuomenėje.
Žodžiu, per 40 trumpo gyvenimo metų Edgar Allan Poe nuveikti darbai padarė įspūdį, bet genialumą norėjosi pačiupinėti pačiai. Kaip praėjo pirmoji pažintis?
Perskaičiusi populiariausią autoriaus apsakymų rinkinį negalėjau nustoti galvoti, kaip buvau pasiilgusi to nepatogaus, nekomfortiško skaitymo.
Man patiko patūnoti XIX amžiuje gyvenusiame prote ir įsivaizduoti jį supantį pasaulį. Autorius puikiai perteikė gotišką, tamsią atmosferą, negailėjo humoro, nesibijojo ironijos. O kur dar teksto gylis, subtilumas, kuris kaskart skaitant gali atsisikleisti kitaip.
Žinoma, kiek erzino ilgoki aprašymai ir detalės, bet tą erzulį kaskart paversdavau priminimu – ne viskas čia pritaikyta tavo išlepintam protui. Taip galėjau patyrinėti savo pačios prisitaikymą prie šiandieninės literatūros. Teko slopinti poreikį greitai sužinoti norimą informaciją ir priminti, kad autorius nepataikauja.
Gali susidaryti įspūdis, kad apsakymai nuobodūs – tai iškart parašau, kad ne tai norėjau pasakyti. Knygoje buvo išties nuostabių apsakymų.
Žodžiu, reikia nusiteikti, kad skaitai XIX a. literatūrą. Man į ją norėjosi panirti su pagarba – manau, kad šis požiūris leido pasimėgauti ir net pakikenti (buvo iš ko). Pažintį vertinu išties palankiai.
Pradėsiu nuo pabaigos. Edgar Allan Poe kūryba padarė įtaką pasaulio literatūrai, ypač XIX–XX a. kūrusiems poetams ir prozininkams. Jo darbai iki šiol minimi literatūroje, muzikoje, filmuose, televizijoje. Poe vardine premija yra apdovanojami geriausi mistikos žanro kūriniai. Kodėl?
Autorius žinomas ne tik dėl psichologinio siaubo istorijų. Jis paklojo pamatus detektyvinei ir mokslinės fantastikos literatūrai, formavo romantizmo poezijos ir apsakymo tradicijas. Dar gilinosi į suskaidytą žmogaus psichiką, blogio raišką žmoguje ir visuomenėje.
Žodžiu, per 40 trumpo gyvenimo metų Edgar Allan Poe nuveikti darbai padarė įspūdį, bet genialumą norėjosi pačiupinėti pačiai. Kaip praėjo pirmoji pažintis?
Perskaičiusi populiariausią autoriaus apsakymų rinkinį negalėjau nustoti galvoti, kaip buvau pasiilgusi to nepatogaus, nekomfortiško skaitymo.
Man patiko patūnoti XIX amžiuje gyvenusiame prote ir įsivaizduoti jį supantį pasaulį. Autorius puikiai perteikė gotišką, tamsią atmosferą, negailėjo humoro, nesibijojo ironijos. O kur dar teksto gylis, subtilumas, kuris kaskart skaitant gali atsisikleisti kitaip.
Žinoma, kiek erzino ilgoki aprašymai ir detalės, bet tą erzulį kaskart paversdavau priminimu – ne viskas čia pritaikyta tavo išlepintam protui. Taip galėjau patyrinėti savo pačios prisitaikymą prie šiandieninės literatūros. Teko slopinti poreikį greitai sužinoti norimą informaciją ir priminti, kad autorius nepataikauja.
Gali susidaryti įspūdis, kad apsakymai nuobodūs – tai iškart parašau, kad ne tai norėjau pasakyti. Knygoje buvo išties nuostabių apsakymų.
Žodžiu, reikia nusiteikti, kad skaitai XIX a. literatūrą. Man į ją norėjosi panirti su pagarba – manau, kad šis požiūris leido pasimėgauti ir net pakikenti (buvo iš ko). Pažintį vertinu išties palankiai.
December 29, 2019
AŠERIŲ NAMŲ ŽLUGIMAS. (The Fall of the House of Usher. 1839)
Niūraus namo niūrių žmonių niūrus pasakojimas. Nelabai ir suprasi kas ten kuom sirgo ir kodėl mirė- tų laikų medicinos terminai visiškai skiriasi nuo dabartinių ir sunku suprasti kaip žmogus gali mirti iš baimės. xD Galbūt belieka tik paaiškinimas, kad bepročiai mirė beprotiška mirtimi.
ŽMOGŽUDYSTĖ MORGO GATVĖJE. (The Murders in the Rue Morgue. 1841)
Ilga detektyvinė istorija, kuri neleido atsitraukti nuo knygos, nes knietėjo sužinoti, kad žudikas ir pabaiga nustebino... nors tai nebuvo nieko antgamtiško, bet tikrai sukūrė įdomią pabaigą. Istorijos veikėjai lyg Šerlokas ir Vatsonas. :D
MALSTREMO GELMĖSE. (A Descent into the Maelström. 1841)
Istorija apie vandens verpetą ir iš tikrųjų nieko įdomesnio... Meh.
ŠULINYS IR ŠVYTUOKLĖ. (The Pit and the Pendulum. 1842-1843)
Istorija grynai kaip iš „Pjūklo 5“. xD Beskaitant iškart prisiminiau identišką sceną iš to filmo.
AUKSINIS VABALAS (The Gold-Bug, 1843)
Ilga, bet labai įdomi nuotykių istorija, iš kurios pavadinimo nebūtum atspėjęs, jog pasisuks tokia linkme. Buvo neįmanoma padėti į šoną, nes su kiekvienu sakiniu norėjosi sužinoti „kuom tai baigsis“. Be to šioje istorijoje nebuvo siaubo, vien tik detektyvinis-nuotykis.
AKINIAI (The Spectacles. 1844)
Nuostabi ir pamokanti komedija. Pagrindinis veikėjas kaip ir aš nenorėjo nešioti akinių. Geras moralas visiems, kad nemėgsta jų nešioti. xD Ir tikrai tikroviškai papasakota, nes būtent be akinių/kontaktinių lęšių aš irgi matau tik pasaulio iliuziją, o ne tikrąjį vaizdą. Taip, kad NEŠIOKIT KOREKCINES PRIEMONES, O BUS KAIP TAM VYRUI. xD
PAVOGTAS LAIŠKAS. (The Purloined Letter. 1844-1845)
Trečia dalis „Žmogžudystės Morgo gatvėje“. Vėl įdomi neilga detektyvinė istorija apie laišką ir jo radimą.
AMONTILJADO STATINAITĖ. (The Cask of Amontillado. 1846)
Šaltakraujiškas italų masono kerštas. Paskutiniai žodžiai kaip Ezio iš „Assassin‘s Creed“: „In pace requiescat“.
VARLIŪKŠTIS. (Hop-Frog. 1849)
Žiaurus juokdario kerštas. Išlaikė dėmesį iki pat galo, nes buvo įdomu kuom viskas baigsis.
Niūraus namo niūrių žmonių niūrus pasakojimas. Nelabai ir suprasi kas ten kuom sirgo ir kodėl mirė- tų laikų medicinos terminai visiškai skiriasi nuo dabartinių ir sunku suprasti kaip žmogus gali mirti iš baimės. xD Galbūt belieka tik paaiškinimas, kad bepročiai mirė beprotiška mirtimi.
ŽMOGŽUDYSTĖ MORGO GATVĖJE. (The Murders in the Rue Morgue. 1841)
Ilga detektyvinė istorija, kuri neleido atsitraukti nuo knygos, nes knietėjo sužinoti, kad žudikas ir pabaiga nustebino... nors tai nebuvo nieko antgamtiško, bet tikrai sukūrė įdomią pabaigą. Istorijos veikėjai lyg Šerlokas ir Vatsonas. :D
MALSTREMO GELMĖSE. (A Descent into the Maelström. 1841)
Istorija apie vandens verpetą ir iš tikrųjų nieko įdomesnio... Meh.
ŠULINYS IR ŠVYTUOKLĖ. (The Pit and the Pendulum. 1842-1843)
Istorija grynai kaip iš „Pjūklo 5“. xD Beskaitant iškart prisiminiau identišką sceną iš to filmo.
AUKSINIS VABALAS (The Gold-Bug, 1843)
Ilga, bet labai įdomi nuotykių istorija, iš kurios pavadinimo nebūtum atspėjęs, jog pasisuks tokia linkme. Buvo neįmanoma padėti į šoną, nes su kiekvienu sakiniu norėjosi sužinoti „kuom tai baigsis“. Be to šioje istorijoje nebuvo siaubo, vien tik detektyvinis-nuotykis.
AKINIAI (The Spectacles. 1844)
Nuostabi ir pamokanti komedija. Pagrindinis veikėjas kaip ir aš nenorėjo nešioti akinių. Geras moralas visiems, kad nemėgsta jų nešioti. xD Ir tikrai tikroviškai papasakota, nes būtent be akinių/kontaktinių lęšių aš irgi matau tik pasaulio iliuziją, o ne tikrąjį vaizdą. Taip, kad NEŠIOKIT KOREKCINES PRIEMONES, O BUS KAIP TAM VYRUI. xD
PAVOGTAS LAIŠKAS. (The Purloined Letter. 1844-1845)
Trečia dalis „Žmogžudystės Morgo gatvėje“. Vėl įdomi neilga detektyvinė istorija apie laišką ir jo radimą.
AMONTILJADO STATINAITĖ. (The Cask of Amontillado. 1846)
Šaltakraujiškas italų masono kerštas. Paskutiniai žodžiai kaip Ezio iš „Assassin‘s Creed“: „In pace requiescat“.
VARLIŪKŠTIS. (Hop-Frog. 1849)
Žiaurus juokdario kerštas. Išlaikė dėmesį iki pat galo, nes buvo įdomu kuom viskas baigsis.
December 28, 2022
Gera knyga tiems, kurie mėgsta skaityti apsakymus, ilgesnius ir trumpesnius; patiks ir tiems, kurie mėgsta mistiką, detektyvus, siaubą keliančius kūrinius. Puikaus stiliaus devyni apsakymai, charakterių vaizdingumu, sodriais aplinkos aprašymais, kalbos grožiu nė kiek nenusileidžiantys Mopasano analogiškai kūrybai, fantazijos ištekliais šį autorių drąsiai galima lyginti su Žiuliu Vernu, o detektyvų išradingumu – su Konan Doiliu. Fantazija ir mistika puikiai dera su realizmu, nepaprastai įtaigūs gamtos aprašymai.
Na, jei visai nemėgstate apsakymų, o ši knyga atsitiktinai pateko į jūsų rankas, perskaitykite nors garsųjį (daugelio nuomone – geriausią) E.A. Po apsakymą „Auksinis vabalas“ ir, tikėtina, pakeisite nuomonę... Tiesa, pora apsakymų man nelabai patiko, bet jums gal patiks.
P.S. Amerikiečių rašytojas E. A. Po bandė pragyventi vien iš rašymo. Buvo nenuilstantis kūrėjas tikrąja to žodžio prasme: poezija, apsakymai, kritika, leidyba. Mirė jaunas, 40 metų (1849 m.). Jei patiks kūryba, pasidomėsite jo gyvenimo istorija. Tikrai verta.
Na, jei visai nemėgstate apsakymų, o ši knyga atsitiktinai pateko į jūsų rankas, perskaitykite nors garsųjį (daugelio nuomone – geriausią) E.A. Po apsakymą „Auksinis vabalas“ ir, tikėtina, pakeisite nuomonę... Tiesa, pora apsakymų man nelabai patiko, bet jums gal patiks.
P.S. Amerikiečių rašytojas E. A. Po bandė pragyventi vien iš rašymo. Buvo nenuilstantis kūrėjas tikrąja to žodžio prasme: poezija, apsakymai, kritika, leidyba. Mirė jaunas, 40 metų (1849 m.). Jei patiks kūryba, pasidomėsite jo gyvenimo istorija. Tikrai verta.
December 8, 2024
Pirmąkart skaičiau šio autoriaus knygą. Iš pradžių tai labai sunkiai skaitėsi, vėliau apsakymai buvo įdomesni , ypač patiko "Auksinis vabalas " , "Akiniai" ir "Varliūkštis". Iš dalies buvo visai įdomu paskaityti kiek kitokią knygą , įdomus rašymo stilius . Tik labai erzino nuolat skaityti paraštėse daugybę vertimų .
May 2, 2023
Edgar Allan Poe (1809-1849)-Amerikos gotikinių siaubo istorijų meistras, laikomas detektyvo ir mokslinės fantastikos žanrų pradininku.
Nors teigiama, jog rašytojas sukūrė ne vieną pasakojimą apie blogį ir šiurpius košmarus, asmeniškai man istorijos, esančios šioje knygoje, nepasirodė baisios, priešingai, kai kurios netgi komiškos. Nors neneigsiu, buvo ir tokių, kurios “užkabino”
Trumai tariant-visai įdomi knyga. Po pasakaitę prieš miegą
Nors teigiama, jog rašytojas sukūrė ne vieną pasakojimą apie blogį ir šiurpius košmarus, asmeniškai man istorijos, esančios šioje knygoje, nepasirodė baisios, priešingai, kai kurios netgi komiškos. Nors neneigsiu, buvo ir tokių, kurios “užkabino”
Trumai tariant-visai įdomi knyga. Po pasakaitę prieš miegą
March 12, 2025
Ačiū Cibulski, už šią pažintį su Poe.
May 15, 2025
2,8 ⭐ Tiek nedaug, nes matyt aš nepraturi prie to senovinio stiliaus, tad erzina baisingas jausmų hiperbolizavimas, skaitytojo laikymas kvailoku, kai reikia viską aiškinti, absoliučiai perdėtas detalių kiekis.
Kai kurios istorijos buvo įdomios, kai kurios atrodė veltui gaištas laikas.
Įdomu buvo senovinė kalba, laisvas tokių dabar nebepriimtinų žodžių kaip "negras" vartojimas privertė susimąstyti kaip greitai gali keistis kalba ir, aišku, požiūris, tolerancija.
Kai kurios istorijos buvo įdomios, kai kurios atrodė veltui gaištas laikas.
Įdomu buvo senovinė kalba, laisvas tokių dabar nebepriimtinų žodžių kaip "negras" vartojimas privertė susimąstyti kaip greitai gali keistis kalba ir, aišku, požiūris, tolerancija.
February 24, 2023
PATIKO.
Su Edgaru esu jau susipažinus studijų metu, kai teko skaityti ir analizuoti šiek tiek jo poezijos, pamenu ,,Raven" ir ,,Annabel Lee". Lygtais patiko tuo metu. Ir tikrai smagu, kai studijų metu pasineri į kūrinio potekstes, gilyn į visokias prasmes ir interpretacijas. Nors praktinės naudos mažai, bet kiek peno apmąstymui! Nesiplėsiu daugiau, nes čia ne apie tai. O apie Edgarą ir jo talentą.
Jis tikrai gerai rašo. Ne visų apsakymų rinktinė man patiko, ne visi įtraukė ir sužavėjo, bet tie kurie paliko įspūdį, tai tikrai max gerai. Atmosfera, veikėjai, mintis - puikiai suderinta. Skaitai ir mėgaujies. Kaip puikus gurmaniškas patiekalas. Šiek tiek trilerio, šiek tiek siaubo elementų ir jie puikiai dera tarpusavyje. Edgaras puikiai jais žongliruoja.
Apimties nedaug, užtenka keliems vakarams, bet labai verta. Labai rekomend.
Su Edgaru esu jau susipažinus studijų metu, kai teko skaityti ir analizuoti šiek tiek jo poezijos, pamenu ,,Raven" ir ,,Annabel Lee". Lygtais patiko tuo metu. Ir tikrai smagu, kai studijų metu pasineri į kūrinio potekstes, gilyn į visokias prasmes ir interpretacijas. Nors praktinės naudos mažai, bet kiek peno apmąstymui! Nesiplėsiu daugiau, nes čia ne apie tai. O apie Edgarą ir jo talentą.
Jis tikrai gerai rašo. Ne visų apsakymų rinktinė man patiko, ne visi įtraukė ir sužavėjo, bet tie kurie paliko įspūdį, tai tikrai max gerai. Atmosfera, veikėjai, mintis - puikiai suderinta. Skaitai ir mėgaujies. Kaip puikus gurmaniškas patiekalas. Šiek tiek trilerio, šiek tiek siaubo elementų ir jie puikiai dera tarpusavyje. Edgaras puikiai jais žongliruoja.
Apimties nedaug, užtenka keliems vakarams, bet labai verta. Labai rekomend.
June 24, 2025
Edgar Allan Poe kūrybą skaitau ne pirmą kartą. Smagu buvo prisiminti seniai skaitytus apsakymus. Kai kurie jau gerokai primiršti, skaitėsi lyg pirmą kartą, kiti - gerai žinomi. Gal geriausiai prisiminiau "Žmogžudystė Morgo gatvėje" ir "Auksinis vabalas".
Ypač puikus komiškas apsakymas "Akiniai" bei apsakymas "Amontiljado statinaitė".
Visuose apsakymuose yra lyg kokia nelaimės, siaubo nuojauta, kai kur aiškūs detektyvo elementai. Kaip ten bebūtų - klasika ir lieka klasika. Visai nesvarbu kokiam literatūriniam žanrui tai priskiriama: detektyvui, fantastikai, dramai.
Ypač puikus komiškas apsakymas "Akiniai" bei apsakymas "Amontiljado statinaitė".
Visuose apsakymuose yra lyg kokia nelaimės, siaubo nuojauta, kai kur aiškūs detektyvo elementai. Kaip ten bebūtų - klasika ir lieka klasika. Visai nesvarbu kokiam literatūriniam žanrui tai priskiriama: detektyvui, fantastikai, dramai.
October 16, 2022
“Auksinis vabalas” - pirmoji mano pažintis su Edgar Allan Poe. Patiko šiurpumas, sugebėjimas kelti įtampą ir siaubą, apsakymų įvairumas, personažų paveikslų portretų kūrimas. Nepatiko kartais labai užsitęsusios personažų diskusijos, daugybė visokių posakių, kurių vertimus ištisai teko tikrinti paantraštėse.
February 22, 2022
Kiekviena novelė šiame rinkinyje ypatinga. Patys pasakojimai neapsiriboja tik buka veiksmo tėkme, gali rasti ir filosofijos, psichologijos, kas padaro šią knygą tokią įtraukiančią. (O ir pats siaubo/detektyvo žanras puikiai vystomas kiekvienoje istorijoje).
February 2, 2020
yr nuotaikingų istorijų, bet niūrių, su linksmomis ir siaubingomis pabaigomis.
October 31, 2024
Novelių ir istorijų rinkinys, kurie prigriebiau knygyne nuo išpardavimų stalo. Susidomėjau, kas tas Edgar Allan Poe per paukštis, ką rašė, kaip šiurpino skaitytojus. Kažkaip įsivaizdavau, kad čia siaubo žanras bus. Knygos neskaičiau, pasinaudojau audioteka ir perklausiau. Ne pirmas kartas, kai popierinė lieka neskaityta. 🎧
Knygoje vienos istorijos ilgesnės, kitos - trumpesnės. Pagrindiniai veikėjai vyrai, labai protingi, išmanantys kitų asmenų logines mąstymo klaidas. Man asmeniškai kai kurių istorijų idėjos patiko, bet trūko išpildymo tiek siužete, detalėse, charakterių. Visose novelėse vyksta kažkoks veiksmas, kol galiausiai man viskas susipynė į vieną istoriją 🤔
Man nepatiko. Gali būti, kad aš suprantu, kodėl anksčiau taip įvertinta, kad tikrai rašymo stilius šiurpus galėjo būti, bet šių dienų fone nežavi. Visos istorijos panašaus siužeto, užmenama mįslė, o tada didaktiniu tonu skaitytojui paaiškinama, kokie visi protingi dėdės ir kaip apgauta, kaip išspręsta. Tokios trumpos detektyvinės pasakėlės. 🤓
Knygoje vienos istorijos ilgesnės, kitos - trumpesnės. Pagrindiniai veikėjai vyrai, labai protingi, išmanantys kitų asmenų logines mąstymo klaidas. Man asmeniškai kai kurių istorijų idėjos patiko, bet trūko išpildymo tiek siužete, detalėse, charakterių. Visose novelėse vyksta kažkoks veiksmas, kol galiausiai man viskas susipynė į vieną istoriją 🤔
Man nepatiko. Gali būti, kad aš suprantu, kodėl anksčiau taip įvertinta, kad tikrai rašymo stilius šiurpus galėjo būti, bet šių dienų fone nežavi. Visos istorijos panašaus siužeto, užmenama mįslė, o tada didaktiniu tonu skaitytojui paaiškinama, kokie visi protingi dėdės ir kaip apgauta, kaip išspręsta. Tokios trumpos detektyvinės pasakėlės. 🤓
April 9, 2018
Prisipažinsiu, iki šiol nebuvau skaitęs Edgaro Alano Po (tik tai Prieš). Iš jo įkvėpimo sėmėsi tokie serai kaip H.G.Velsas, A.K.Doilis, H.P.Lavkroftas. Ir jei šie serai laikomi savo žanrų (fantastikos ir detektyvo) tėvais, tai Po - greičiausiai laikomas jų visų tėvu.
January 22, 2023
Nenuostabu, kad geriausią įspūdį paliko apsakymas Auksinis vabalas, kurio vardu ir pavadinta ši E. A. Poe apsakymų rinktinė. Tai populiariausias apsakymas, kuris yra apie paslėptą lobį ir netikėtas jo atradimo aplinkybes. Žavus, gražiai atskleistas, su mistikos ir humoro elementais. Taip pat labai patiko apsakymas Žmogžudystė Morgo gatvėje, į kurį buvo įdomu gilintis laukiant kulminacijos apie paslaptingą, ir, atrodytų, neįmanomą nusikaltimą. Makabriškas ir tikrai siaubingas apsakymas, kuriuo autorius pateisina savo, kaip mistikos vardą — Šulinys ir švytuoklė. Asmeniškai mažiausiai patiko Ašerių namų žlugimas. Gaila, kad juo prasideda knyga, nes klaidingai nuteikia, visgi, mistikos ir klasikinių šiurpą keliančių vaizdinių netrūksta.
November 22, 2020
Visai saunus apsakymai.4 is 5.
June 24, 2023
Skaičiau, aišku, seną leidimą (1968m.) 332 psl.
This entire review has been hidden because of spoilers.
January 27, 2024
Smagios trumpos istorijos, nuo baisių iki offbrand Sherlock Holms. Greit skaitosi
March 11, 2025
Rinkinį sudaro 9 novelės. Kai kurios labai labai geros, kitas įdomu paskaityti, bet ilgam atmintyje neužsiliks.
February 23, 2017
Recommended by the employee of a bookshop. She seemed so passionate about the particular book that I felt compelled to buy and try it. Well, I bought it.
Overall the stories felt dull with a lack of depth. I read most of them through forcing myself "to finish" the book, rather than experiencing the joy of reading itself. Finally it's over.
After looking back at it the concepts and ideas behind the short stories had a lot of potential. If only there were more complexity and more character development. Some stories had a lot of food for thought with many interesting philosophical and moral dilemmas. Though in the end it felt just as a byproduct of a story rather than the foundation.
Overall the stories felt dull with a lack of depth. I read most of them through forcing myself "to finish" the book, rather than experiencing the joy of reading itself. Finally it's over.
After looking back at it the concepts and ideas behind the short stories had a lot of potential. If only there were more complexity and more character development. Some stories had a lot of food for thought with many interesting philosophical and moral dilemmas. Though in the end it felt just as a byproduct of a story rather than the foundation.
December 27, 2018
A specific manner of writing, strange elements in the descriptions and storyline highlights in each story can make you feel annoyed or thrilled. Depends. Honestly, I couldn’t enjoy all the stories: some of them were not written in my style and it made me feel bored or questioning author’s psichological health. Anyway, some of the stories where amazing, bright and sharp-minded! Probably it is a matter of taste then. Oh, and yes - the story called by book’s name is one of the best stories there. At least, worth to read this one!
January 4, 2016
scarabeus caput hominis
Displaying 1 - 23 of 23 reviews