What do you think?
Rate this book
Liseyna priča, 1.dio
Išgyvenusi santuokoje 25 metus, Lizė Debušer palaidojo savo vyrą Skotą, žymų rašytoją, prieš dvejus metus. Tik dabar ji išdrįsta prisiliesti prie likusių vyro rankšluosčių bei stengiasi atgaivinti miglotus prisiminimus apie kartu praleistą vedybinį gyvenimą. Skotas buvo itin talentingas rašytojas ir labai sudėtinga - netgi liguista - asmenybė. Bandydama suprasti Skoto paliktas užuominas, Lizė susiruošia į pavojingą kelionę, kurioje gali netekti ne tik sveiko proto, bet ir gyvybės. Šioje kelionėje grumdamasi su Skoto bei savo pačios demonais ir šmėklomis, Lizė pateks į slaptą, kraupų pasaulį.
- GenresHorror
255 pages, Paperback
First published January 1, 2006
14 people are currently reading
152 people want to read
About the author
Stephen King
2,387 books890k followersStephen Edwin King was born the second son of Donald and Nellie Ruth Pillsbury King. After his father left them when Stephen was two, he and his older brother, David, were raised by his mother. Parts of his childhood were spent in Fort Wayne, Indiana, where his father's family was at the time, and in Stratford, Connecticut. When Stephen was eleven, his mother brought her children back to Durham, Maine, for good. Her parents, Guy and Nellie Pillsbury, had become incapacitated with old age, and Ruth King was persuaded by her sisters to take over the physical care of them. Other family members provided a small house in Durham and financial support. After Stephen's grandparents passed away, Mrs. King found work in the kitchens of Pineland, a nearby residential facility for the mentally challenged.
Stephen attended the grammar school in Durham and Lisbon Falls High School, graduating in 1966. From his sophomore year at the University of Maine at Orono, he wrote a weekly column for the school newspaper, THE MAINE CAMPUS. He was also active in student politics, serving as a member of the Student Senate. He came to support the anti-war movement on the Orono campus, arriving at his stance from a conservative view that the war in Vietnam was unconstitutional. He graduated in 1970, with a B.A. in English and qualified to teach on the high school level. A draft board examination immediately post-graduation found him 4-F on grounds of high blood pressure, limited vision, flat feet, and punctured eardrums.
He met Tabitha Spruce in the stacks of the Fogler Library at the University, where they both worked as students; they married in January of 1971. As Stephen was unable to find placement as a teacher immediately, the Kings lived on his earnings as a laborer at an industrial laundry, and her student loan and savings, with an occasional boost from a short story sale to men's magazines.
Stephen made his first professional short story sale ("The Glass Floor") to Startling Mystery Stories in 1967. Throughout the early years of his marriage, he continued to sell stories to men's magazines. Many were gathered into the Night Shift collection or appeared in other anthologies.
In the fall of 1971, Stephen began teaching English at Hampden Academy, the public high school in Hampden, Maine. Writing in the evenings and on the weekends, he continued to produce short stories and to work on novels.
Stephen attended the grammar school in Durham and Lisbon Falls High School, graduating in 1966. From his sophomore year at the University of Maine at Orono, he wrote a weekly column for the school newspaper, THE MAINE CAMPUS. He was also active in student politics, serving as a member of the Student Senate. He came to support the anti-war movement on the Orono campus, arriving at his stance from a conservative view that the war in Vietnam was unconstitutional. He graduated in 1970, with a B.A. in English and qualified to teach on the high school level. A draft board examination immediately post-graduation found him 4-F on grounds of high blood pressure, limited vision, flat feet, and punctured eardrums.
He met Tabitha Spruce in the stacks of the Fogler Library at the University, where they both worked as students; they married in January of 1971. As Stephen was unable to find placement as a teacher immediately, the Kings lived on his earnings as a laborer at an industrial laundry, and her student loan and savings, with an occasional boost from a short story sale to men's magazines.
Stephen made his first professional short story sale ("The Glass Floor") to Startling Mystery Stories in 1967. Throughout the early years of his marriage, he continued to sell stories to men's magazines. Many were gathered into the Night Shift collection or appeared in other anthologies.
In the fall of 1971, Stephen began teaching English at Hampden Academy, the public high school in Hampden, Maine. Writing in the evenings and on the weekends, he continued to produce short stories and to work on novels.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 11 of 11 reviews
October 9, 2020
2.5/5
Lizės istorija, pasakojanti apie mirusį genijų-rašytoją, po savęs palikusį daug dėžių su neišleistais kūriniais, daug problemų ir daug meilės savo gyvenimo išrinktajai Lizei, nėra neperkandama metafora Kingo gerbėjui, aiškiai žinančiam, kad tai – mėgstamiausias Maestro kūrinys. Prieš daugiau nei du dešimtmečius partrenktas automobilio ir po ilgų gydymo mėnesių sugrįžęs į savo kabinetą, Stephenas jį rado pertvarkytą žmonos Tabithos. Pertvarkytą su mintimi, kad Maestro į jį gali ir nebesugrįžti. Kaip prasideda Lizės istorija? Po mylimo vyro mirties Lizė nusprendžia sutvarkyti savo gyvenimo meilės kabinetą. Bet tuo pat metu jai reikia susitvarkyti savo gyvenimą. Padedamai to, kurio genialumas neapėmė tik šio gyvenimo ir šios realybės. Kurio mintys siekė kitus Pasaulius. Skamba pažįstamai? Aha, važiuojam.
Stepheno Kingo nei paprastumu, nei kuklumu apkaltinti nepavyktų. Ir nereikėtų bandyti. Genijus, kuris žino, kad yra genijus, šiaip gali būti gana erzinantis dalykas, bet mane visuomet labiau nervina apsimestinis kuklumas, kuriuo šiaip protingi žmonės dažniausiai nesidangsto. Čia nesidangsto ir Kingas. Visgi, jo knyga, iš pat pradžių galinti kiek priminti tokius jo visai-ne-fantastinius-ir-labai-gyvenimiškus kūrinius, kaip, pavyzdžiui, Doloresa Kleiborn, persirita į tokią šizą, kad darosi sunku aprėpti net protui, augintam pagal geriausias Stepheno Kingo tradicijas. Nu, ta prasme, maniškiam. Norėdamas pabėgti nuo gyvenimo problemų, tokių kaip išprotėjęs tėvas, genialus protas, žmonos išprotėjusi sesuo, buvimas žvaigžde ir į kaklą alsuojanti kaltė, Rašytojas bėga į savo paties sukurtus Pasaulius. Ne ne, ne rašydamas knygas. O tikrąja ta žodžio prasme bėga į Ohoho Mėnulį – vietą, kuri jam padeda kurti, (ne)išprotėti, pasikrauti jėgų arba jas prarasti. Jo sielos dalis Lizė, kuri tuo pat metu iš tiesų yra net ne atskiras asmuo, o tiesiog tokia Rašytojo atauga, kaip koks apendicitas ar žiuželis, apgamas ar trečias spenelis, yra net ne asmenybė, o tiesiog meilės ir pasigėrėjimo mylimu vyru balionas, galintis po jo mirties prisipildyti tik tuomet, kai ir pati sugeba nukeliauti į Ohoho Mėnulį ir taip atlaikyti Rašytojo netektį. Viskas aišku? Sakiau, kad šiza.
Potencialo Lizės istorijoje būtų daug. Pradžioje man ji kiek primena JFK ir Jackie meilės istoriją, Lizės ir jos seserų santykis – labai įdomus kabliukas, turintis tieeeeek galimybių, kad net skrandis maloniai vartėsi, autoriui mėtant užuominas į visą siaubą, kurį jis čia mums paruošęs. Bet nors neabejoju, kad kritikuodama Rašytojo gyvenimą ir meno suvokimą, kritikuoju patį Kingą, šį kartą jau ne kaip rašytoją, o tiesiog kaip žmogų, nuoširdžiai tikiu, kad istorija, į kurią neįsipina jokios fantastinės detalės, būtų buvusi kur kas paveikesnė ir literatūriškai vertingesnė. Rašydamas odę kūrybai, sau, savo žmonai ir Meilei, Kingas tai daro savo stiliumi, tačiau būtent todėl ir paslysta – jis laviruoja tarp kūrybos ir realybės, tarp to, kas šventa ir to, kas šventvagiška, galiausiai lyg pasijuokdamas iš norėjimo būti pretenzingu, bet lyg vis tiek pabandydamas, lyg norėdamas įtikinti savo kritikus, pataikaudamas jiems, bet bandydamas nenuvilti ir ištikimo gerbėjo. Taip Lizės istorija tampa savo pačios parodija, tokia kreivų veidrodžių karalyste, kurios pavienės detalės alsuoja geriausia Kingo klasika, o kitos primena per ilgai užtrukusią kelionę Amerikietiškais kalneliais.
Lizės istorija, pasakojanti apie mirusį genijų-rašytoją, po savęs palikusį daug dėžių su neišleistais kūriniais, daug problemų ir daug meilės savo gyvenimo išrinktajai Lizei, nėra neperkandama metafora Kingo gerbėjui, aiškiai žinančiam, kad tai – mėgstamiausias Maestro kūrinys. Prieš daugiau nei du dešimtmečius partrenktas automobilio ir po ilgų gydymo mėnesių sugrįžęs į savo kabinetą, Stephenas jį rado pertvarkytą žmonos Tabithos. Pertvarkytą su mintimi, kad Maestro į jį gali ir nebesugrįžti. Kaip prasideda Lizės istorija? Po mylimo vyro mirties Lizė nusprendžia sutvarkyti savo gyvenimo meilės kabinetą. Bet tuo pat metu jai reikia susitvarkyti savo gyvenimą. Padedamai to, kurio genialumas neapėmė tik šio gyvenimo ir šios realybės. Kurio mintys siekė kitus Pasaulius. Skamba pažįstamai? Aha, važiuojam.
Stepheno Kingo nei paprastumu, nei kuklumu apkaltinti nepavyktų. Ir nereikėtų bandyti. Genijus, kuris žino, kad yra genijus, šiaip gali būti gana erzinantis dalykas, bet mane visuomet labiau nervina apsimestinis kuklumas, kuriuo šiaip protingi žmonės dažniausiai nesidangsto. Čia nesidangsto ir Kingas. Visgi, jo knyga, iš pat pradžių galinti kiek priminti tokius jo visai-ne-fantastinius-ir-labai-gyvenimiškus kūrinius, kaip, pavyzdžiui, Doloresa Kleiborn, persirita į tokią šizą, kad darosi sunku aprėpti net protui, augintam pagal geriausias Stepheno Kingo tradicijas. Nu, ta prasme, maniškiam. Norėdamas pabėgti nuo gyvenimo problemų, tokių kaip išprotėjęs tėvas, genialus protas, žmonos išprotėjusi sesuo, buvimas žvaigžde ir į kaklą alsuojanti kaltė, Rašytojas bėga į savo paties sukurtus Pasaulius. Ne ne, ne rašydamas knygas. O tikrąja ta žodžio prasme bėga į Ohoho Mėnulį – vietą, kuri jam padeda kurti, (ne)išprotėti, pasikrauti jėgų arba jas prarasti. Jo sielos dalis Lizė, kuri tuo pat metu iš tiesų yra net ne atskiras asmuo, o tiesiog tokia Rašytojo atauga, kaip koks apendicitas ar žiuželis, apgamas ar trečias spenelis, yra net ne asmenybė, o tiesiog meilės ir pasigėrėjimo mylimu vyru balionas, galintis po jo mirties prisipildyti tik tuomet, kai ir pati sugeba nukeliauti į Ohoho Mėnulį ir taip atlaikyti Rašytojo netektį. Viskas aišku? Sakiau, kad šiza.
Potencialo Lizės istorijoje būtų daug. Pradžioje man ji kiek primena JFK ir Jackie meilės istoriją, Lizės ir jos seserų santykis – labai įdomus kabliukas, turintis tieeeeek galimybių, kad net skrandis maloniai vartėsi, autoriui mėtant užuominas į visą siaubą, kurį jis čia mums paruošęs. Bet nors neabejoju, kad kritikuodama Rašytojo gyvenimą ir meno suvokimą, kritikuoju patį Kingą, šį kartą jau ne kaip rašytoją, o tiesiog kaip žmogų, nuoširdžiai tikiu, kad istorija, į kurią neįsipina jokios fantastinės detalės, būtų buvusi kur kas paveikesnė ir literatūriškai vertingesnė. Rašydamas odę kūrybai, sau, savo žmonai ir Meilei, Kingas tai daro savo stiliumi, tačiau būtent todėl ir paslysta – jis laviruoja tarp kūrybos ir realybės, tarp to, kas šventa ir to, kas šventvagiška, galiausiai lyg pasijuokdamas iš norėjimo būti pretenzingu, bet lyg vis tiek pabandydamas, lyg norėdamas įtikinti savo kritikus, pataikaudamas jiems, bet bandydamas nenuvilti ir ištikimo gerbėjo. Taip Lizės istorija tampa savo pačios parodija, tokia kreivų veidrodžių karalyste, kurios pavienės detalės alsuoja geriausia Kingo klasika, o kitos primena per ilgai užtrukusią kelionę Amerikietiškais kalneliais.
February 24, 2016
Nunca en mi vida pensé que un libro de S. King me fuera a gustar tantísimo. Debo aclarar que no es una historia de miedo, para nada, de hecho es una historia de amor con un toque sobrenatural. Se lo recomendaría a cualquiera, porque el autor es entretenidísimo y sabe lo que se hace con las palabras. Una pena que casi todos los que tiene sean de miedo, porque yo no leo ese tipo de libros...
November 16, 2021
[Opinión personal solo de la primera parte. Me falta leer la segunda.]
¡Porrr favooorrr! Excelente primera parte. Desde el momento 1 había muchísimas cositas dando vueltas en la trama, y todo daba vueltas en las dálivas, las dálivas sangrientas, que si bien tengo una idea de lo que significan, seguro que se terminará por aclarar en la segunda parte de esta historia. Digamos que las dálivas son regalos, o gustos, o formas de sacar ira contenida, y que Scott, el marido de Lisey, lo hacía a menudo. Lo sorprendente es que Lisey encuentra pistas de dálivas una vez que Scott murió. De hecho, dos años después de su muerte.
Me gusta mucho que, mientras avanzamos en la trama, Lisey debe recordar momentos de su pasado, y vemos cómo lo vivió con Scott, describiéndolo como un hombre tan molesto como sorprendente. Scott me parece una figura muy fuerte. Es de esos personajes que desprenden miles de colores, sensaciones, y emociones, y una vez que se pierden, generan un mal estar no solo a sus seres cercanos, sino a todos a quienes tocó. Es por ello que creo fuertemente que "Zack McCool", un hombre que amenaza a Lisey para conseguir manuscritos inéditos de Scott, el gran escritor, esta conmovido por la mente brillante de Scott, y no puede permitir que su genialidad quede en el olvido así como así.
Cuando lea la segunda parte voy a tener la reseña completa, pero quería dejar asentada estas sensaciones. Es de esos libros que marcan y no se olvidan.
¡Porrr favooorrr! Excelente primera parte. Desde el momento 1 había muchísimas cositas dando vueltas en la trama, y todo daba vueltas en las dálivas, las dálivas sangrientas, que si bien tengo una idea de lo que significan, seguro que se terminará por aclarar en la segunda parte de esta historia. Digamos que las dálivas son regalos, o gustos, o formas de sacar ira contenida, y que Scott, el marido de Lisey, lo hacía a menudo. Lo sorprendente es que Lisey encuentra pistas de dálivas una vez que Scott murió. De hecho, dos años después de su muerte.
Me gusta mucho que, mientras avanzamos en la trama, Lisey debe recordar momentos de su pasado, y vemos cómo lo vivió con Scott, describiéndolo como un hombre tan molesto como sorprendente. Scott me parece una figura muy fuerte. Es de esos personajes que desprenden miles de colores, sensaciones, y emociones, y una vez que se pierden, generan un mal estar no solo a sus seres cercanos, sino a todos a quienes tocó. Es por ello que creo fuertemente que "Zack McCool", un hombre que amenaza a Lisey para conseguir manuscritos inéditos de Scott, el gran escritor, esta conmovido por la mente brillante de Scott, y no puede permitir que su genialidad quede en el olvido así como así.
Cuando lea la segunda parte voy a tener la reseña completa, pero quería dejar asentada estas sensaciones. Es de esos libros que marcan y no se olvidan.
Read
May 29, 2017Wow... Este es uno de los libros más duros, extraños y sangrientos de King. Cuesta mucho entender hacia donde va todo pero van abriéndose paso ciertos fantasmas que se sienten como si también fueran parte de tus recuerdos. Continuaré con el segundo tomo.
Tengo algunas dudas sobre la edición, hay algunas cosas mal editadas aparentemente. No me convence.
Tengo algunas dudas sobre la edición, hay algunas cosas mal editadas aparentemente. No me convence.
May 13, 2020
Vienas iš mažiau žinomų ir prasčiau vertinamų S.Kingo romanų. Iš pradžių siužetas atrodė kiek ištemptas, bet paskui pakankamai sudomino ir įtraukė. Iškart imu antrą dalį.
October 22, 2016
Si no te sentís vacía después de salir del mundo al que te lleva un libro, es que nunca entraste. Lo único más maravilloso que la valentía de Scott durante su infancia y el resto de su vida, además del amor que le tuvo a su familia y a Lisey son los sentimientos con los que ella le correspondía a él. Su amor, su paciencia, su valor, su escencia misma y lo que los une como pareja es simplemente admirable. Fue imposible no ponerme en la piel de Lisey a lo largo de toda la historia, entre más íntima era la trama, más me identificaba, entre más sufría, más la comprendía y entre más leía su historia con Scott, más llegaba a amar a ese atormentado hombre con un corazón tan valioso. Me encanto, de inicio a fín ame ser parte de la historia, sigo secandome las lágrimas.
March 10, 2023
Sunkiai sekėsi su pradžia, net galvojau, gal vertėjas biški atsipūtė versdamas, gal kokį džointą traukė relaksuodamas, nes visiška betvarkė tekste. Bet įsivažiavau.
Kol kas- jėga! Naktimis skaityti malonu, šiurpuliai kutena, labai tikiuosi, kad ir antra dalis nedės pro šalį su toliau vystoma istorija, kitaip sakant, nenusipezės...
Kol kas- jėga! Naktimis skaityti malonu, šiurpuliai kutena, labai tikiuosi, kad ir antra dalis nedės pro šalį su toliau vystoma istorija, kitaip sakant, nenusipezės...
March 2, 2016
長すぎて・・・・
上巻はなくても物語が成立するんじゃないか？と思ったくらい長かった
上巻はなくても物語が成立するんじゃないか？と思ったくらい長かった
June 30, 2019
reseña en la segunda parte
February 26, 2020
Si bien requiere de muchísima atención para no perderse, el toque King está presente y se agradece.
January 18, 2023
Un poco inconexa, hay personajes que no vienen a cuento. La extensión es muy larga para lo que se cuenta y hay cosas que no quedan muy claras.
This entire review has been hidden because of spoilers.
Displaying 1 - 11 of 11 reviews