Karalienė Bona

by Valentina Zeitler

Bona Sforza (Bona Sforca) (1494-1557) – italų kilmės kunigaikštytė - Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė. 1518 m. ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo, darė didžiulę įtaką savo vyrui valstybės valdymo reikaluose. Jų vaikai buvo Žygimantas Augustas, vainikuotas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, o vėliau ir Lenkijos karaliumi, Izabelė, Sofija, Ona, Kotryna. Knygos autorė Valentina ZEITLER per menamą karalienės dienoraštį parodo įvairias karalienės valdymo peripetijas ir sugrįžimą iš Lenkijos į Italiją, tragišką jos gyvenimo pabaigą.

272 pages, Hardcover

First published January 1, 2012

Reviews

[Maguste · Rating 2 out of 5]

Nors knyga skaitėsi gana lengvai, artėjant prie pabaigos reikėjo jau versti save ją užbaigti, nes knygos trūkumai ėmė per daug erzinti. Visų pirma, yra pagirtina autorės intencija pateikti pasakojimą karalienės užrašų forma, kuriuose yra minimi daug tų laikų veikėjų, kurių net nerasime istorijos vadovėliuose - labiausiai patiko, kad atsirado daug lietuvių ir lenkų veikėjų, man jie asmeniškai nebuvo girdėti, tai negaliu tvirtinti, kad jie tikrai egzistavo, nes čia vis dėlto yra istorinis romanas, kuriame buvo akivaizdžiai prikurta labai neįtikimų dalykų, kaip pvz. Leonardo da Vinčio slapta santuoka su Bonos motina Izabele. That being said, tie veikėjai vis dėlto išskiria romaną iš kitų.
BET per didelė veikėjų gausa, užrašų įrašų trumpumas ir autorės pasirinkimas pridėti modernių skaitytojų komentarus lėmė, kad knygos turinys tapo beveik niekiniu: išvis šitą knygą galima pavadinti sausu rypavimu apie to meto gyvenimą su dar graudulingais komentarais, koks gyvenimas neteisingas buvo ir tebėra. Daug kur tų komentarų po įrašais buvo galima nedėti, nes jie nieko naujo nepasako ir yra tušti. Be to, labai nesėkmingai buvo bandoma pateikti istorinių asmenybių dvipusiškumą, siekiant parodyt, kad nebuvo viskas vien balta ar juoda, bet iš tikro tie argumentai/kontrargumentai buvo tokie silpni, kad kaip tik įtikino, kas tas ar anas žmogus buvo tikras tironas/ė, pvz. Ludovico il Moro.
Last but not least, atrodo, kad viena šitos knygos intencijų buvo durninti skaitytoją: pats kvailiausias knygos aspektas buvo tai, kad ale nebuvo žinoma, kas yra užrašų autorė aka Bona. Net kai jau berods antrame skyriuje buvo aiškiai pasakyta, kas buvo jos tėvai, o iš anksčiau buvo žinoma, kuriais metais vyko veiksmas, kad “Nežinomoji” išvyko iš Bario į Lenkiją ištekėt už seno karaliaus, vis tiek primygtinai per visą knygą Bona yra vadinama “Nežinomąja” ir yra spėliojama, kas ji galėjo būt. Tai yra juokinga ir neįtikėtinai annoying.
Paskutinis dalykas, kuris nepatiko ir verta paminėti (neverta gilintis į kitus) - gana nemažas skaičius praleistų raidžių ir taškų. Kalba neina apie skyrybos klaidas, bet elementarias redakcines klaidas.

P.S. itališkų vardų vertimas buvo geras apart vieno: kaip iš itališko Girolamo Riario jis patapo lietuvišku Žiroliu Biaru, tai man galva neišneša.

[Ingrida Lisauskiene · Rating 4 out of 5]

Tai menamas karalienės Bonos Sforzos, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės, dienoraštis. Nors knygos veikėja vadinama Nepažįstamąja, tačiau jau pirmi skyriai leidžia suprasti, apie kokią istorinę asmenybę kalbama. Visos tuometinės istorinės peripetijos ir įvykiai pateikiami šiek tiek kitaip - veikėjos, lietuvės istorikės ir italo istoriko akimis. dažnai Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės romantiškos meilės istorijos šešėlyje karalienė Bona matoma, kaip blogo linkintis, o gal ir
tą blogį nulėmęs žmogus, tačiau skaitant pamatomi ir kitokie šios istorijos aspektai.

[Karolina Šilingienė · Rating 3 out of 5]

Referato stilium bandytas parašyti romanas. Istoriniai faktai žavūs, pateikimas - varganas.