What do you think?
Rate this book
La dame dans l'auto avec des lunettes et un fusil
La dame dans l'auto : la plus blonde, la plus belle, la plus myope, la plus sentimentale, la plus menteuse, la plus vraie, la plus déroutante, la plus obstinée, la plus inquiétante des héroïnes...
311 pages, Paperback
First published January 1, 1966
63 people are currently reading
1932 people want to read
About the author
Sébastien Japrisot
48 books142 followersSébastien Japrisot was a French author, screenwriter and film director, born in Marseille. His pseudonym was an anagram of Jean-Baptiste Rossi, his real name. Japrisot has been nicknamed "the Graham Greene of France".
Famous in the Francophony, he was little known in the English-speaking world, though a number of his novels have been translated into English and have been made into films.
His first novel, Les mal partis was written at the age of 16 and published under his real name (see also author profile of Jean-Baptiste Rossi).
Famous in the Francophony, he was little known in the English-speaking world, though a number of his novels have been translated into English and have been made into films.
His first novel, Les mal partis was written at the age of 16 and published under his real name (see also author profile of Jean-Baptiste Rossi).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 163 reviews
January 10, 2024
Dany is asked by her boss to come to his home to finish typing an urgently needed document. (This was in the olden days of typewriters and carbon paper.) The next morning the boss, his wife, who was a former mentor, and their young daughter need a ride to the airport and the plan is for Dany to ride along so she can take the car back to their home. The plan goes awry when Dany decides to keep the car for the weekend and do a little traveling.
Aside from the slightly awkward way the plot was described at the end of the book, I thought that this was a perfect suspense novel. As Dany’s predicaments mounted, I was pretty sure that I knew who was behind them but there was the equal possibility that I was entirely wrong. The book is a classic for a reason
Aside from the slightly awkward way the plot was described at the end of the book, I thought that this was a perfect suspense novel. As Dany’s predicaments mounted, I was pretty sure that I knew who was behind them but there was the equal possibility that I was entirely wrong. The book is a classic for a reason
March 12, 2011
Interesting but unsatisfying. Japrisot falls to the mystery novel trap of building up an immensely intriguing and suspenseful narrative that he has to then tear apart clumsily in the last 30 pages to explain himself. The first two "acts" are stunning psychological noir material, fast-paced and full of character intricacies, secrets, and neuroses; an absolute thrill to read, the kind that forces your hand to keep turning the pages. The main character, Dany, grows more and more interesting over the series of events, as do the men she encounters along the way. However, the final act is a gaping flaw in every aspect from character to suspense to plausibility to atmosphere and so on. It read like a dry, longwinded factual explanation that, drained of the eerie uncertainty that overshadowed the rest of the story, struck me as weak and unconvincing, and all the unexpected twists in the world couldn't make it feel right.
It's truly a shame that Dany's character, after revealing hints and loose threads of psychological disorder and past trauma throughout, should be almost tossed aside in a single concluding paragraph.
She is far too unusual for the ordinary end she receives.
I'm still infatuated with Japrisot's writing style, on the whole. As in A Very Long Engagement, he paints an extraordinary picture of France and fills it with desperate but strong women that even I can't help but fall in love with. I'd like to read more of his work if I can find translations somewhere in this city....
It's truly a shame that Dany's character, after revealing hints and loose threads of psychological disorder and past trauma throughout, should be almost tossed aside in a single concluding paragraph.
She is far too unusual for the ordinary end she receives.
I'm still infatuated with Japrisot's writing style, on the whole. As in A Very Long Engagement, he paints an extraordinary picture of France and fills it with desperate but strong women that even I can't help but fall in love with. I'd like to read more of his work if I can find translations somewhere in this city....
May 25, 2017
Βαθμολογία: ★
Αυτό το βιβλίο είναι ένα ψέμα! Αγαπητέ Japrisot, άλλο να βάζεις αναξιόπιστο αφηγητή και άλλο να μας κοροϊδεύεις κατάμουτρα! Εγώ φταίω που μου άρεσε κιόλας στην αρχή και δεν ήξερα ο άνθρωπος για να το παρατήσω εγκαίρως. Όλο αυτό το «τι έκανε; ποιος το έκανε; δεν το έκανε; τελικά μήπως το έκανε; α δεν το έκανε;» το μόνο που κατάφερε ήταν να με συγχύσει και να με εκνευρίσει. Δεν απορώ πάντως με τις θετικές κριτικές. Ο συγγραφέας προσπαθεί να σε πείσει ότι τάχα έχει γράψει ένα «έξυπνο» μυθιστόρημα. Ε, εγώ δεν το έχαψα!
Αυτό το βιβλίο είναι ένα ψέμα! Αγαπητέ Japrisot, άλλο να βάζεις αναξιόπιστο αφηγητή και άλλο να μας κοροϊδεύεις κατάμουτρα! Εγώ φταίω που μου άρεσε κιόλας στην αρχή και δεν ήξερα ο άνθρωπος για να το παρατήσω εγκαίρως. Όλο αυτό το «τι έκανε; ποιος το έκανε; δεν το έκανε; τελικά μήπως το έκανε; α δεν το έκανε;» το μόνο που κατάφερε ήταν να με συγχύσει και να με εκνευρίσει. Δεν απορώ πάντως με τις θετικές κριτικές. Ο συγγραφέας προσπαθεί να σε πείσει ότι τάχα έχει γράψει ένα «έξυπνο» μυθιστόρημα. Ε, εγώ δεν το έχαψα!
March 31, 2022
Su S. Japrisot kūryba esu šiek tiek pažįstama. Skaičiau kitą jo knygą "Pinklės pelenei". Ji man labai patiko. Kažko panašaus tikėjausi ir iš šios knygos, bet nežinau... Tokie labai dviprasmiški jausmai.
Dani- savotiška mergina. Kas dedasi jos galvoje- atspėti sunku. Vieną vakarą iš savo darbdavio ji gauna užduotį. Atrodo viskas nekalta- jos paprašoma tiesiog išspausdinti kalbą, o sekantį rytą parvairuoti automobilį iš oro uosto. Tik tiek. Tačiau viskas pasisuka netikėta linkme. Dani nusprendžia pasiskolinti automobilį visam šventiniam savaitgaliui ir įsisuka į tokį nuotykių verpetą, kad jau imi nesusigaudyti, kur tiesa, o kur melas.
Knyga parašyta 1966m. Tikiu, kad tuo metu tai buvo kūrinys sužavėjęs ne vieną. Tačiau dabar 2022-ieji ir detektyvų, net labai gerų detektyvų tiek daug, kad man šis kūrinys pasirodė toks vidutiniškas. Intriga kaip ir buvo, bet aš nuobodžiavau ir laukiau pabaigos. Pagrindinė veikėja kažkiek erzinanti, tačiau įdomi asmenybė ir porą kartų pagalvojau, kad norėčiau realybėje tokį žmogų sutikti, su juo pakalbėti. Kiti veikėjai kėlė įvairius jausmus- vieni žavėjo, kiti pykdė. Sakyčiau, kad neblogai nupiešti jų paveikslai mano akyse kažkiek pakėlė šios knygos vertinimą. Nežinau kiek ilgai atmintyje liks man šis kūrinys, bet nesijaučiu iššvaisčius laiką. Man patiko ir ta tokia prancūziška atmosfera, tas pagrindinės veikėjos paslaptingumas. Patinka man ir tas, kad skaitai ir nežinai, kur tiesa, kur melas, kas išprotėjęs, o kas ne. Ir jei tik knyga būtų bent 100psl. trumpesnė...
Ši knyga gali patikti tiems, kas dar tik pažindinasi su detektyvo žanru. Patiktų ir tiems, kurie myli keistus personažus. Kiekviena knyga yra verta bent pabandymo ją perskaityti ir aš esu visiškai įsitikinus, kad ne vienam žmogui tai bus vienas geresnių detektyvų.
Dani- savotiška mergina. Kas dedasi jos galvoje- atspėti sunku. Vieną vakarą iš savo darbdavio ji gauna užduotį. Atrodo viskas nekalta- jos paprašoma tiesiog išspausdinti kalbą, o sekantį rytą parvairuoti automobilį iš oro uosto. Tik tiek. Tačiau viskas pasisuka netikėta linkme. Dani nusprendžia pasiskolinti automobilį visam šventiniam savaitgaliui ir įsisuka į tokį nuotykių verpetą, kad jau imi nesusigaudyti, kur tiesa, o kur melas.
Knyga parašyta 1966m. Tikiu, kad tuo metu tai buvo kūrinys sužavėjęs ne vieną. Tačiau dabar 2022-ieji ir detektyvų, net labai gerų detektyvų tiek daug, kad man šis kūrinys pasirodė toks vidutiniškas. Intriga kaip ir buvo, bet aš nuobodžiavau ir laukiau pabaigos. Pagrindinė veikėja kažkiek erzinanti, tačiau įdomi asmenybė ir porą kartų pagalvojau, kad norėčiau realybėje tokį žmogų sutikti, su juo pakalbėti. Kiti veikėjai kėlė įvairius jausmus- vieni žavėjo, kiti pykdė. Sakyčiau, kad neblogai nupiešti jų paveikslai mano akyse kažkiek pakėlė šios knygos vertinimą. Nežinau kiek ilgai atmintyje liks man šis kūrinys, bet nesijaučiu iššvaisčius laiką. Man patiko ir ta tokia prancūziška atmosfera, tas pagrindinės veikėjos paslaptingumas. Patinka man ir tas, kad skaitai ir nežinai, kur tiesa, kur melas, kas išprotėjęs, o kas ne. Ir jei tik knyga būtų bent 100psl. trumpesnė...
Ši knyga gali patikti tiems, kas dar tik pažindinasi su detektyvo žanru. Patiktų ir tiems, kurie myli keistus personažus. Kiekviena knyga yra verta bent pabandymo ją perskaityti ir aš esu visiškai įsitikinus, kad ne vienam žmogui tai bus vienas geresnių detektyvų.
July 23, 2019
It’s difficult not to be gripped by this after just one page, it’s so atypical of its genre and creates an immediate intense energy.
Dany Longo is an attractive and unpredictable young blonde woman, and after working a weekend at her boss’s house, finds herself behind the wheel of his elegant Thunderbird on a fine Parisian morning. On impulse she decides to head south. There’s a twist though, when strangers along the unfamiliar route swear they recognise her from the previous day, when she was miles away.
It’s classic noir in the vein of Highsmith, but with enough Simenon about it to identify it as French.
Originally published in France in 1966, and translated by Helen Weaver In 1968, it has recently been reissued by Gallic books along with another of his I am looking forward to, One Deadly Summer .
Dany Longo is an attractive and unpredictable young blonde woman, and after working a weekend at her boss’s house, finds herself behind the wheel of his elegant Thunderbird on a fine Parisian morning. On impulse she decides to head south. There’s a twist though, when strangers along the unfamiliar route swear they recognise her from the previous day, when she was miles away.
It’s classic noir in the vein of Highsmith, but with enough Simenon about it to identify it as French.
Originally published in France in 1966, and translated by Helen Weaver In 1968, it has recently been reissued by Gallic books along with another of his I am looking forward to, One Deadly Summer .
September 15, 2019
Me, 25% of the way through: Man, I hope the explanation isn't (A). I mean, it's screamingly obvious it should be (A).
The narrator, 45% of the way through: I see clearly that what has happened is (A).
The narrator, 55% of the way through: Too much about (A) doesn't make sense but I won't go into too much detail because now I see the explanation is (B) and now I have to figure out how.
The villain, 85% of the way through: Ha, the explanation is (A) and I will now explain in excruciating detail for the remainder of the book what you figured out 60% ago.
Still mostly liked it, because Japrisot has a good eye for an intriguing detail and the protagonist is wonderfully well-written.
The narrator, 45% of the way through: I see clearly that what has happened is (A).
The narrator, 55% of the way through: Too much about (A) doesn't make sense but I won't go into too much detail because now I see the explanation is (B) and now I have to figure out how.
The villain, 85% of the way through: Ha, the explanation is (A) and I will now explain in excruciating detail for the remainder of the book what you figured out 60% ago.
Still mostly liked it, because Japrisot has a good eye for an intriguing detail and the protagonist is wonderfully well-written.
May 21, 2023
The title is very catchy.
But it's just a sexist novel about a secretary car-sitting for her boss who married her much-younger former bestie. *shrug*
But it's just a sexist novel about a secretary car-sitting for her boss who married her much-younger former bestie. *shrug*
February 2, 2017
Ο κ. Japrisot γράφει πολύ καλά. Εχει στυλ! Αλλά αν θες να διαβάσεις ένα αστυνομικό τραβηγμένο απ τα μαλλιά, διάλεξες το σωστό βιβλίο. Ασκοπες φλυαρίες στα πρώτα 2/3 της ιστορίας, που σε φτάνουν στα όρια του εκνευρισμού και μια λύση που πιο απίθανη δεν γίνεται. Εκτός αν διάβασα μια ιστορία επιστημονικής φαντασίας και απλώς δεν το κατάλαβα!
February 23, 2017
Το τελείωσα από καθαρά ψυχαναγκαστικούς λόγους, απλώς για να το τελειώσω.
Απίστευτα κουραστική διήγηση, απίστευτα παρατραβηγμένο και τρελό σενάριο, απίστευτα τακτοποιημένο τέλος "όπως μας βολεύει" και μάλλον απίστευτες ήταν και οι ποσότητες των ναρκωτικών που κατανάλωνε ο συγγραφέας όταν το έγραφε...
Απίστευτα κουραστική διήγηση, απίστευτα παρατραβηγμένο και τρελό σενάριο, απίστευτα τακτοποιημένο τέλος "όπως μας βολεύει" και μάλλον απίστευτες ήταν και οι ποσότητες των ναρκωτικών που κατανάλωνε ο συγγραφέας όταν το έγραφε...
September 17, 2023
Paprastas, bet įtraukiantis detektyvas / trileris su labai nepatikimu pasakotoju.
Jei trumpai, tai siužetas būtų toks - pagrindinė knygos veikėja Dani spontaniškai sugalvoja trumpam "pasiskolinti" savo viršininko automobilį ir nukeliauti savaitgaliui prie jūros, bet viskas pasisuka keista linkme ir eina tik keistyn - visi pakeliui tvirtina, kad ji prieš pora dienų ten jau lankėsi, tada atsiranda lavonas, o ji vis važiuoja toliau ir pradeda pati abejoti savo protu ir prisiminimais.
Pirmiausia, kas sudomino ir išsiskyrė, tai personažai, ypač Dani - keistai infantili, fatališkai ir nesuprantamai besielgianti, kas, kaip išaiškėjo pabaigoje, suvaidino reikšmingą vaidmenį istorijoje ir erzino ne tik skaitytoją:). Pats siužetas, ypač kai jau perskaitai iki pat pabaigos, nėra kažkuo ypatingas, bet autorius tave įtraukia į lyg ir paprastą, bet kartu keistą istoriją su ekscentriškai besielgiančiais personažais, kai jau nuo pat pradžių pradedi viskuo abejoti - tuo, ką pasakoja pagrindinė veikėja Dani, jos sutiktais žmonėmis, o galiausiai viskuo. Nesi tikras, kas sako tiesą (o gal tik tiki sakąs), o kas meluoja.
Nors skaitant, galima gana greitai prieiti prie labiausiai tikėtinos išvados, bet vis tiek iki pat atomazgos abejojau ir nebuvau tikra, ar aš teisi, kas šiaip buvo labai gerai ir vertė toliau skubiai versti knygos puslapius. Kas mažiau patiko, tai ypatingai smulkmeniškas visko paaiškinimas pačioje knygos pabaigoje (iki kiekvieno nereikšmingo žingsnio atpasakojimo, kaip "išgėriau du kavos, o jums atnešiau trečią" ir panašiai), kuris prailgo ir puslapius pabaigoje verčiau tik fiksuodama reikšmingesnius momentus, o tokias smulkmenas praleisdama.
Visumoje greitai susiskaitantis ir dėmesį gerai išlaikantis detektyvas - manau, kad čia bus ne paskutinė mano perskaityta S. Japrisot knyga.
Jei trumpai, tai siužetas būtų toks - pagrindinė knygos veikėja Dani spontaniškai sugalvoja trumpam "pasiskolinti" savo viršininko automobilį ir nukeliauti savaitgaliui prie jūros, bet viskas pasisuka keista linkme ir eina tik keistyn - visi pakeliui tvirtina, kad ji prieš pora dienų ten jau lankėsi, tada atsiranda lavonas, o ji vis važiuoja toliau ir pradeda pati abejoti savo protu ir prisiminimais.
Pirmiausia, kas sudomino ir išsiskyrė, tai personažai, ypač Dani - keistai infantili, fatališkai ir nesuprantamai besielgianti, kas, kaip išaiškėjo pabaigoje, suvaidino reikšmingą vaidmenį istorijoje ir erzino ne tik skaitytoją:). Pats siužetas, ypač kai jau perskaitai iki pat pabaigos, nėra kažkuo ypatingas, bet autorius tave įtraukia į lyg ir paprastą, bet kartu keistą istoriją su ekscentriškai besielgiančiais personažais, kai jau nuo pat pradžių pradedi viskuo abejoti - tuo, ką pasakoja pagrindinė veikėja Dani, jos sutiktais žmonėmis, o galiausiai viskuo. Nesi tikras, kas sako tiesą (o gal tik tiki sakąs), o kas meluoja.
Nors skaitant, galima gana greitai prieiti prie labiausiai tikėtinos išvados, bet vis tiek iki pat atomazgos abejojau ir nebuvau tikra, ar aš teisi, kas šiaip buvo labai gerai ir vertė toliau skubiai versti knygos puslapius. Kas mažiau patiko, tai ypatingai smulkmeniškas visko paaiškinimas pačioje knygos pabaigoje (iki kiekvieno nereikšmingo žingsnio atpasakojimo, kaip "išgėriau du kavos, o jums atnešiau trečią" ir panašiai), kuris prailgo ir puslapius pabaigoje verčiau tik fiksuodama reikšmingesnius momentus, o tokias smulkmenas praleisdama.
Visumoje greitai susiskaitantis ir dėmesį gerai išlaikantis detektyvas - manau, kad čia bus ne paskutinė mano perskaityta S. Japrisot knyga.
August 22, 2018
Koks žavus šios knygos viršelis! Žinoma ir dėmesį traukiantis knygos pavadinimas 🤓 Su šio autoriaus kūryba dar nebuvau susipažinusi, nors galbūt esate skaitę jo knygą “Pinklės pelenei”. Dabar ir aš planuoju ją perskaityti.
Istorija pasakoja apie Dani, kuri gauna užduotį nuvežti savo šefą į oro uostą, ir atgal parvairuoti jo automobilį į Paryžių. Tačiau kelionę temdo keisti įvykiai, kuriuos sunku paaiškinti. Galiausiai paslėptą tiesą atskleidžia automobilis, akiniai ir ginklas.
Beskaitant šią knygą sužinojau, jog ši knyga buvo parašyta 1966 metais. Jau vien tai pasirodė labai įdomu 🤓 Šis psichologinis detektyvas iš ties painus, su nenuspėjamais įvykiais. Intriga išlaikyta iki pat knygos pabaigos. Tikrai rekomenduočiau tiems, kas mėgsta psichologinius detektyvus. Tokios pabaigos net ir aš nesitikėjau.. nustebino. 😎
Istorija pasakoja apie Dani, kuri gauna užduotį nuvežti savo šefą į oro uostą, ir atgal parvairuoti jo automobilį į Paryžių. Tačiau kelionę temdo keisti įvykiai, kuriuos sunku paaiškinti. Galiausiai paslėptą tiesą atskleidžia automobilis, akiniai ir ginklas.
Beskaitant šią knygą sužinojau, jog ši knyga buvo parašyta 1966 metais. Jau vien tai pasirodė labai įdomu 🤓 Šis psichologinis detektyvas iš ties painus, su nenuspėjamais įvykiais. Intriga išlaikyta iki pat knygos pabaigos. Tikrai rekomenduočiau tiems, kas mėgsta psichologinius detektyvus. Tokios pabaigos net ir aš nesitikėjau.. nustebino. 😎
September 19, 2019
Foarte simpatic romanul, scris cu vervă și ponderînd excelent suspansul. Din cauza lui am dormit doar cinci ore azi-noapte 😊. Mai am unul de Japrisot, „Compartimentul ucigașilor” de care mă apuc în seara asta.
August 29, 2018
retro psichotrileris
Ši knyga, kad ir kaip pažiūrėsi, yra stebinanti. „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“ yra 1966 metų psichologinis trileris, kuris šiandien turbūt labai nenudžiugins, nes nėra stiprus savaime, bet turint omenyje tai, kad jis parašytas tuomet, kai „Dingusios“ manijos dar nebuvo, vis tiek maloniai nustebina tas, rodos, šiuolaikinis žaidimas skaitytoju.
Pradėjus skaityti nustebino ir pats tekstas – tikėjausi paprasto detektyvo, su aiškia pradžia, maždaug tokia kaip parašyta anotacijoje – kaip mergina nuvežusi bosą į oro uostą pasisavina jo automobilį, išvažiuoja prie jūros ir prasideda keisti jos nuotykiai. Visa tai, žinoma, yra, bet pradžioje pirmuoju asmeniu atskleidžiamos keistokos, gana chaotiškos pagrindinės veikėjos mintys, prisiminimai ir analizės. Vėliau veiksmas įgauna struktūrą ir liejasi gana smagiai, bet kartu ima ir keistis pasakojimo asmuo – nuo pirmojo pereinama prie trečiojo, o galiausiai ir antrojo. Teksto dėstymas tikrai įdomus ir man turbūt buvo vienas pagrindinių patikusių dalykų.
Tiesa, pats romanas – labai vidutiniškas. Kaip trileriui, siužetas buvo nuobodokas, niekaip negalėjau suprasti pagrindinės veikėjos – kad ji kažkiek pamišusi aišku nuo pat pirmojo puslapio, bet šiaip jos veiksmų paaiškinimas – labai fragmentiškas ir neįtikinantis. Moters bene svajonė yra nuvažiuoti prie jūros ir jinai n metų turėdama galimybę prie jos nevažiuoja, o pravažiuodama išvis nusuka akis – taip, ji turi rimtų psichologinių problemų, bet tai nėra pakankamai išplėtota.
Kažin kokio šoko nebuvo, bet ir pabaiga sugebėjo nustebinti. Turbūt šitas senasis psichologinis trileris ne tiek žaidė ant emocijos, kiek ant paaiškinimų ir sąsajų, nors retai jos buvo įtikinamos ir logiškos. Bet čia jau kita kalba, o sekti minties eigą man labai patinka.
Kažkiek nustebino, kažkiek nuvylė, bet kadangi knygą pasirinkau iš esmės dėl viršelio, tai daug nesitikėjau ir pasiilsėjimui nuo rimtesnių knygų buvo pats tas.
Ši knyga, kad ir kaip pažiūrėsi, yra stebinanti. „Moteris su automobiliu, akiniais ir ginklu“ yra 1966 metų psichologinis trileris, kuris šiandien turbūt labai nenudžiugins, nes nėra stiprus savaime, bet turint omenyje tai, kad jis parašytas tuomet, kai „Dingusios“ manijos dar nebuvo, vis tiek maloniai nustebina tas, rodos, šiuolaikinis žaidimas skaitytoju.
Pradėjus skaityti nustebino ir pats tekstas – tikėjausi paprasto detektyvo, su aiškia pradžia, maždaug tokia kaip parašyta anotacijoje – kaip mergina nuvežusi bosą į oro uostą pasisavina jo automobilį, išvažiuoja prie jūros ir prasideda keisti jos nuotykiai. Visa tai, žinoma, yra, bet pradžioje pirmuoju asmeniu atskleidžiamos keistokos, gana chaotiškos pagrindinės veikėjos mintys, prisiminimai ir analizės. Vėliau veiksmas įgauna struktūrą ir liejasi gana smagiai, bet kartu ima ir keistis pasakojimo asmuo – nuo pirmojo pereinama prie trečiojo, o galiausiai ir antrojo. Teksto dėstymas tikrai įdomus ir man turbūt buvo vienas pagrindinių patikusių dalykų.
Tiesa, pats romanas – labai vidutiniškas. Kaip trileriui, siužetas buvo nuobodokas, niekaip negalėjau suprasti pagrindinės veikėjos – kad ji kažkiek pamišusi aišku nuo pat pirmojo puslapio, bet šiaip jos veiksmų paaiškinimas – labai fragmentiškas ir neįtikinantis. Moters bene svajonė yra nuvažiuoti prie jūros ir jinai n metų turėdama galimybę prie jos nevažiuoja, o pravažiuodama išvis nusuka akis – taip, ji turi rimtų psichologinių problemų, bet tai nėra pakankamai išplėtota.
Kažin kokio šoko nebuvo, bet ir pabaiga sugebėjo nustebinti. Turbūt šitas senasis psichologinis trileris ne tiek žaidė ant emocijos, kiek ant paaiškinimų ir sąsajų, nors retai jos buvo įtikinamos ir logiškos. Bet čia jau kita kalba, o sekti minties eigą man labai patinka.
Kažkiek nustebino, kažkiek nuvylė, bet kadangi knygą pasirinkau iš esmės dėl viršelio, tai daug nesitikėjau ir pasiilsėjimui nuo rimtesnių knygų buvo pats tas.
April 1, 2023
Visą laiką galvojau, kas čia, po velnių, vyksta.. Gal bipolinis, gal šizofrenija..? Bet pabaigoje supratau, kad toks autoriaus užmanymas ir buvo. Jei būčiau iš tų, kurie neužkabinusias knygas padeda atgal į lentyną, tai ši būtų likusi neperskaityta. Ir nepavadinčiau detektyvu, nors pabaigą išvyniojo tikrai gražiai. Tai tos 3 žvaigždės - dėl uogos gale.
June 11, 2019
En realidad serían 4,5 estrellas, me guardo las 5 para lo que yo considero una POM. Drama "noir" a la europea, con mujer fatal, cadáver, asesino y una trama muy muy enrevesada, pero muy muy interesante y que te mantiene en vilo hasta su resolución. Desarrollo muy profundo de los personajes y de las situaciones. Lectura muy densa, con mucha narración y poca conversación. Lástima que mi velocidad de lectura sea tan lenta. Desconozco si hay película basada en este libro, pero si no la hay, debería haberla.
October 12, 2018
3.5 stars
February 29, 2024
Labai jau sunkiai skaitėsi, daug painiavos tekste,viskas sumalta, sunku atsirinkt ir suprast kas prie ko ir su kuo, kelis kartus norėjau dėti į šalį, bet šiaip ne taip pabaigiau.
August 18, 2022
Начали за здравие, а получилось как всегда. В данном случае в жанре «психологический детектив» явно доминирует «психологический»; много унылого самокопания, тошнотные мужские персонажи, какая-то pro-life повестка… Ох уж эти французы.
May 24, 2019
To reduce it to the most basic plot, it is the story of Dany, a beautiful blonde woman who decided to take a spontaneous trip, but along the way is told she has been to every location she has visited before. Japrisot creates a narrative that hooks you instantly and drives you to search for the truth: Is Dany telling the truth, she was in Paris and is just being tricked or is she going crazy.
One of the key words of the novel is unpredictability. From the introduction of the book we learn the author has a pattern in his novels of characterising his woman as being slightly deluded; there is no exception here. Dany is liberated and reckless, unusual and unreliable. She begins the narrative wanting to be a good employee, but when she gets a hold of his car, a Thunderbird, something shifts in her. Dany very quickly unravels as at every stop of her journey another person seems to recognise her. Or what they believe to be Dany, a girl with blonde hair, glasses over her short-sighted eyes, an injured left hand, and a very distinguishable car. Her behaviour becomes more erratic and questionable and leads to a very engaging character. The plot itself is also unpredictable, as any a good thriller should have. The reader was being thrown new characters and new subplots constantly so in the end you have to question everyone and everything.
The novel has such an intriguing and suspenseful narrative, until the last chapter where the author unravels all his successful work. I read the first three chapters in such frenzy because I was spurred on by the secrets being revealed and the fast-paced nature of it. I would even go so far as to say it started off as one the best psychological thrillers I have read, and it was truly gripping and sucked me right into the narrative. However, the last chapter of the book was the complete opposite. It was dry, long-winded and just one fact after another; an implausible ending for the crime that took place. I believe that if the author had carried on with the same tone and pace to create the revealing climax of the novel, then it would have been the perfect psychological thriller.
There were so many things I loved about the book, the unpredictability, the complexity of Dany’s character, the gripping narrative and especially the long descriptive name of the book. It just missed the mark slightly at the end, but that doesn’t take away the fact that it was very well written and extremely engaging.
One of the key words of the novel is unpredictability. From the introduction of the book we learn the author has a pattern in his novels of characterising his woman as being slightly deluded; there is no exception here. Dany is liberated and reckless, unusual and unreliable. She begins the narrative wanting to be a good employee, but when she gets a hold of his car, a Thunderbird, something shifts in her. Dany very quickly unravels as at every stop of her journey another person seems to recognise her. Or what they believe to be Dany, a girl with blonde hair, glasses over her short-sighted eyes, an injured left hand, and a very distinguishable car. Her behaviour becomes more erratic and questionable and leads to a very engaging character. The plot itself is also unpredictable, as any a good thriller should have. The reader was being thrown new characters and new subplots constantly so in the end you have to question everyone and everything.
The novel has such an intriguing and suspenseful narrative, until the last chapter where the author unravels all his successful work. I read the first three chapters in such frenzy because I was spurred on by the secrets being revealed and the fast-paced nature of it. I would even go so far as to say it started off as one the best psychological thrillers I have read, and it was truly gripping and sucked me right into the narrative. However, the last chapter of the book was the complete opposite. It was dry, long-winded and just one fact after another; an implausible ending for the crime that took place. I believe that if the author had carried on with the same tone and pace to create the revealing climax of the novel, then it would have been the perfect psychological thriller.
There were so many things I loved about the book, the unpredictability, the complexity of Dany’s character, the gripping narrative and especially the long descriptive name of the book. It just missed the mark slightly at the end, but that doesn’t take away the fact that it was very well written and extremely engaging.
January 20, 2019
Врёт как дышит – характеристика представленной вниманию читателя истории. Тот случай, когда из ничего рождается нечто. Вроде ничего не предвещало случиться произошедшему, однако оно свершилось. Почему? Однажды одной девушке с волосами цвета облаков захотелось прокатиться на машине Тандербёрд, она взяла отпуск и уехала на море, а после вернулась, должная хотя бы о чём-то рассказать коллегам по работе. На вопрос: ну как? Ей полагалось ответить: никак! Но не бывать такому, ведь главная героиня – умелая выдумщица. Она навешает лапши на уши всякому, кто захочет ознакомиться с её приключениями. Скорее всего ничего из описанного не происходило – всё выдумано от начала до конца. Так ведь и есть на самом деле. Только отчего читатель должен сомневаться в рассказанной ему истории? Иного не остаётся, ибо все на страницах произведения Жапризо врут как дышат.
(c) Trounin
(c) Trounin
April 3, 2010
Such an expertly crafted book. I don’t normally read murder mysteries or noir thrillers, but this was excellent. Very intelligent and gripping. I recommend this one if you can find it.
June 12, 2018
Enjoyed this a lot. The gradual build up is very gripping as the premise is slowly laid out and things get more nightmarish. The resolution could never really live up to the set up, and doesn't, but it's still a great thriller.
June 24, 2020
στα 3/4 ήμουν κατενθουσιασμένος, λίγο το φινάλε -για την ακρίβεια, ο τρόπος με τον οποίο ο συγγραφέας έγραψε τη λύση της ιστορίας- με χάλασε, αλλά οκ, μια χαρά νουάρ.
November 8, 2022
Ещё один детектив маст-рид. Опять же, ОБЯЗАТЕЛЬНО начните чтение книги с ОГЛАВЛЕНИЯ. Всё так логично и нелогично одновременно - красивое путешествие во Франции.
November 21, 2024
To say that this becomes convoluted toward the end is the understatement of the century.
August 7, 2021
4.5. Mérite sûrement un 5 étoiles pour l’écriture.
August 4, 2014
Written in the 60's and therefore representative of it's time. So don't read this if you are easily offended by the 'misogyny' of the era (yes men did hit women and yes women hit them back....Burton and Taylor did it on umpteen occasions was it right? was it right to have kids working in cotton mills in 1800's Lancashire? I rest my case.....)
I loved this, and thought it would adapt very well to film; black and white;subtitles;'spoken' internal dialogue.
Story takes place over two days and is a dark psychological thriller. Woman 'borrows' employers car for the weekend and become involved in a murder.....but did she do it? her memory tells us one thing but her actions another.
Eloquently written, extremely engaging. Highly recommended to fans of 1960's thrillers. Oh and there might be something kinky in there too....
I loved this, and thought it would adapt very well to film; black and white;subtitles;'spoken' internal dialogue.
Story takes place over two days and is a dark psychological thriller. Woman 'borrows' employers car for the weekend and become involved in a murder.....but did she do it? her memory tells us one thing but her actions another.
Eloquently written, extremely engaging. Highly recommended to fans of 1960's thrillers. Oh and there might be something kinky in there too....
September 12, 2011
Didn't like this one as much as "One Deadly Summer" or "Trap For Cinderella", but still a corker. I thought "Lady With The Glasses" dragged quite a bit, but when it rolled it rocked like the best of Japrisot at his finest. I still dig his noir erotica (noirotica?) but this one kinda hurt a little bit. Next on my list = "Women In Evidence".
October 2, 2012
A classic that I read in college, I just reread it. It is one of those books that haunted me--and was a revelation at the time. It still stands up pretty well, but knowing the ending takes away from the suspense. If you haven't read it, you're in for a treat! I notice Amazon lists it new for $45, but you can get used copies in various shape for the price of shipping.
October 11, 2017
I read this book because it was on Ken Follet's of favorite books. It is old school noir. Not like The Thin Man with witty dialogue, but more like James Cain or Jim Thompson. The main character Dany is in a situation where she is not sure if she is coming unhinged or being conned. No spoilers so you will have to read it to find out who put the body in the trunk.
Displaying 1 - 30 of 163 reviews