What do you think?
Rate this book
Manau, kad... Pokalbiai su Tomu Venclova
Tomas Venclova
Pokalbių knygoje Manau, kad… surinkti Tomo Venclovos, Jeilio universiteto profesoriaus, vieno žymiausių lietuvių poetų, vertėjų, literatūros kritikų ir publicistų, interviu, skelbti lietuvių, lenkų, rusų, anglų kalbomis spaudoje 1977–1999 metais. T. Venclova aštuntajame dešimtmetyje sovietinėje Lietuvoje tapo ryškia kultūrinės opozicijos figūra. 1977 m. jis emigravo į JAV. Tuo metu rašė daug publicistikos ir eseistikos, kur skelbė atvirumo pasauliui nuostatas, esmine vertybe laikydamas asmens laisvę. Ir šiuose interviu jis nepriklausomai ir kritiškai vertina ne tik diktatūrų pasaulį, bet ir savo tautos kultūrinius stereotipus, išreikšdamas liberaliojo nacionalizmo nuostatas, kaip ir kiti iškilūs Vidurio ir Rytų Europos visuomenės kritikai: Cz. Miloszas, V. Havelas, M. Kundera ir kt. Pirmuosiuose interviu, pasiekus laisvąjį pasaulį, Venclova įdomiai pasakoja apie savo savotišką kelią į disidentus (augęs žinomo ir įsitikinusio komunisto šeimoje), apie gyvenimą sovietinėje tikrovėje, apie literatūros funkcionavimą, cenzūros reiškinį, ezopinę kalbą ir pan. Kita klausimų ir atsakymų ašis yra Venclovos kūryba. Ji lietuvių literatūroje beveik neturi tradicijos, ir jos supratimas neretai yra komplikuotas. Joje daug iš Antikos einančios tradicijos kultūros įvazdžių, jai būdinga metapoetika, kalbos ir tikrovės santykių problematika. Venclovos komentarai patvirtina šios poezijos socialumą, komunikabilumą ir likiminę prasmę.
Ši interviu knyga patvirtina Venclovą esant labai įdomų, tiesai ir laisvei įsipareigojusį pašnekovą.
Pokalbių knygoje Manau, kad… surinkti Tomo Venclovos, Jeilio universiteto profesoriaus, vieno žymiausių lietuvių poetų, vertėjų, literatūros kritikų ir publicistų, interviu, skelbti lietuvių, lenkų, rusų, anglų kalbomis spaudoje 1977–1999 metais. T. Venclova aštuntajame dešimtmetyje sovietinėje Lietuvoje tapo ryškia kultūrinės opozicijos figūra. 1977 m. jis emigravo į JAV. Tuo metu rašė daug publicistikos ir eseistikos, kur skelbė atvirumo pasauliui nuostatas, esmine vertybe laikydamas asmens laisvę. Ir šiuose interviu jis nepriklausomai ir kritiškai vertina ne tik diktatūrų pasaulį, bet ir savo tautos kultūrinius stereotipus, išreikšdamas liberaliojo nacionalizmo nuostatas, kaip ir kiti iškilūs Vidurio ir Rytų Europos visuomenės kritikai: Cz. Miloszas, V. Havelas, M. Kundera ir kt. Pirmuosiuose interviu, pasiekus laisvąjį pasaulį, Venclova įdomiai pasakoja apie savo savotišką kelią į disidentus (augęs žinomo ir įsitikinusio komunisto šeimoje), apie gyvenimą sovietinėje tikrovėje, apie literatūros funkcionavimą, cenzūros reiškinį, ezopinę kalbą ir pan. Kita klausimų ir atsakymų ašis yra Venclovos kūryba. Ji lietuvių literatūroje beveik neturi tradicijos, ir jos supratimas neretai yra komplikuotas. Joje daug iš Antikos einančios tradicijos kultūros įvazdžių, jai būdinga metapoetika, kalbos ir tikrovės santykių problematika. Venclovos komentarai patvirtina šios poezijos socialumą, komunikabilumą ir likiminę prasmę.
Ši interviu knyga patvirtina Venclovą esant labai įdomų, tiesai ir laisvei įsipareigojusį pašnekovą.
320 pages, Hardcover
First published January 1, 2000
11 people want to read
About the author
Tomas Venclova
81 books40 followersTomas Venclova (g. 1937 m. rugsėjo 11 d. Klaipėdoje) – Lietuvos poetas, publicistas, vertėjas, literatūros tyrinėtojas, profesorius.
Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).
Gimė ir užaugo rašytojo Antano Venclovos, LSSR himno autoriaus, šeimoje. 1946 m. rudenį Venclovų šeima iš Kauno persikėlė gyventi į Vilnių. Nuo 1947 m. mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. 1954–1960 m. Vilniaus universiteto Istorijos-Filologijos fakultete studijavo lituanistiką.
1961–1965 m. gyveno Maskvoje, vėliau Leningrade. 1966 m. Vilniaus universitete įsteigė semiotikų būrelį. 1975 m. įstojo į Lietuvos Helsinkio grupę. 1977 m. Česlovo Milošo kvietimu išvyko dėstyti į Berklio universitetą (JAV, Kalifornija). Tais pačiais metais jam buvo atimta sovietinė pilietybė. [1][2]
Gyvendamas JAV, 1977 m. dirbo Berklio, vėliau Ohajo universitete. Nuo 1980 m. dirba Jeilio universitete, kur 1985 m. apsigynė doktoratą, gavo filosofijos daktaro (Ph. D.) laipsnį. Specialybė – rusų ir lenkų literatūros, taip pat yra dėstęs lietuvių kalbą ir literatūrą. Šiuo metu gyvena ir dirba New Havene (JAV).
T. Venclova artimai bičiuliavosi su kita Lietuvos kultūrai svarbia figūra – Česlovu Milošu[3] [4]. T. Venclova yra išvertęs nemažai Nobelio literatūros premijos laureato Č. Milošo poezijos darbų.
Tomo Venclovos eilėraščio poetinė kalba disciplinuota. Poetas laikosi daugelio klasikinės poezijos normų – ritmo, rimo, metro. Pasaulį lyrinis subjektas tarsi stebi iš šalies ir jį komentuoja. Poetas dažnai atsigręžia į pasaulinę literatūros ir kultūros tradiciją. Taip pat poetui rūpima problema – laiko tėkmė, istorija ir jos poveikis žmogui. Jo kūryboje yra ir pilietinių, net politinių eilėraščių, ir meilės lyrikos. Emigracijoje rašytuose eilėraščiuose dažna tremties, kaip išbandymo, atskleidžiančio žmogaus būties esmę, tema.
T. Venclovos eilėraščiai versti į daugelį kalbų (rinkiniai pasirodė angliškai, vokiškai, itališkai, švediškai, rusiškai, lenkiškai, vengriškai, kiniškai ir kitomis kalbomis).
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
March 9, 2017
Interviu su Tomu Venclova apie poeziją,vertimą, užsienio rašytojus, draudžiamą spaudą, cenzūrą.
Displaying 1 of 1 review