What do you think?
Rate this book
Sakiniai: menkoji eseistika
Žinomo poeto eseistiniai užrašai. Jie fiksuoja 2010–2012 m. įvykius, patirtis, apmąstymus, mintis apie kultūros žmones, autoriaus artimuosius ir bičiulius. Perteikia poeto savivoką ir autorefleksijas, liudija budinčią mintį ir sielą.
„Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną. Ir vis dėlto nemigos naktį, apžvelgdamas šiuolaikines savo sąmonės būsenas, patiriu šiokią tokią poetinę haliucinaciją, regiu esąs nuodėgulis. T.y. gulintis, t.y. nuodingas. Net sau. Ir tik nerimtas šių sakinių dūmelis kuria šiokią tokią euforišką vertikalės iliuziją.
***
Šiąnakt svarsčiau, jei tektų tai, ką čia rašinėjuos, publikuoti, ar šiuose sakiniuose pasitaikančius vardus ir pavardes palikčiau, ar kažkaip maskuočiau, gal net atsisakyčiau gyvuosius ar mirusiuosius galinčių įžeisti epizodų?
Nusprendžiau, kad palikčiau kaip yra. Šiaip ar taip, juk tai, netgi su konkrečiais vardais ir daugiau ar mažiau žinomomis pavardėmis, tėra tik mano vaizduotės, o kartais netgi fantazijos sutverti personažai, ir su tikrais tuos vardus bei pavardes dėvinčiais asmenimis, be tų vardų pavardžių, veik nieko bendro neturi. Galų gale, kaip ir visi tokio pobūdžio tekstai, šie sakiniai neigiamai byloja ne apie parašytus asmenis, o tik apie jų autorių, šiuo atveju – mane.“ – Aidas Marčėnas
„Štai jau veik metai, kaip išgyvenu kūrybinę, o tai reiškia – ir dvasinę, krizę. Tik šį sykį be didelių kančių, siaubų ir beprasmybių. Mat šie sakiniai keičia eilėraščius, kaip narkomanui euforijos nesukeliantis metadonas heroiną. Ir vis dėlto nemigos naktį, apžvelgdamas šiuolaikines savo sąmonės būsenas, patiriu šiokią tokią poetinę haliucinaciją, regiu esąs nuodėgulis. T.y. gulintis, t.y. nuodingas. Net sau. Ir tik nerimtas šių sakinių dūmelis kuria šiokią tokią euforišką vertikalės iliuziją.
***
Šiąnakt svarsčiau, jei tektų tai, ką čia rašinėjuos, publikuoti, ar šiuose sakiniuose pasitaikančius vardus ir pavardes palikčiau, ar kažkaip maskuočiau, gal net atsisakyčiau gyvuosius ar mirusiuosius galinčių įžeisti epizodų?
Nusprendžiau, kad palikčiau kaip yra. Šiaip ar taip, juk tai, netgi su konkrečiais vardais ir daugiau ar mažiau žinomomis pavardėmis, tėra tik mano vaizduotės, o kartais netgi fantazijos sutverti personažai, ir su tikrais tuos vardus bei pavardes dėvinčiais asmenimis, be tų vardų pavardžių, veik nieko bendro neturi. Galų gale, kaip ir visi tokio pobūdžio tekstai, šie sakiniai neigiamai byloja ne apie parašytus asmenis, o tik apie jų autorių, šiuo atveju – mane.“ – Aidas Marčėnas
307 pages, Paperback
First published January 1, 2013
2 people are currently reading
30 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 5 of 5 reviews
August 17, 2017
„Poetas tam tikra prasme yra dviračių vagis. Bet kam jam tiek dviračių? Jei vogti, tai Ameriką. Nors kam jam ta Amerika“
mąstau, ką pavadinime veikia žodis menkoji. nors vėlgi - čia turbūt tik nuoroda į autoriaus niliūnišką buvimą kukliausiu žmogumi pasaulyje. o sakiniai išties smagūs, talpūs, pilni. juokingi, kai kur - juokingai graudūs. patiko.
„Tikru poetu tampama tik žūtbūtinai ligi galo kovojant, tik pralaimint ir pralaimint. Kam? Kalbai, poezijai. Sau, Viešpatie. Šiaip sau.“
„Prasmė yra debesyse. Ir medžiuose - ypač kertamuose - čia jos daugiau nei knygose.“
„Yra vienas, kartais pasiteisinantis būdas atrasti: jei esi tikrai įsitikinęs, kad tai, ko ieškai, yra ten - eik į priešingą pusę...“
p.s. po tokių sAkinių pagalvoju, kad nelemta, tiesiog nelemta suprasti, kodėl kai kurie kone pasididžiuodami sako: „aš tai lietuviškos literatūros neskaitau.“ ką gi. belieka marčėniškas atsidusimas - „eime, dūšele, kursime eilėraštuką.“
mąstau, ką pavadinime veikia žodis menkoji. nors vėlgi - čia turbūt tik nuoroda į autoriaus niliūnišką buvimą kukliausiu žmogumi pasaulyje. o sakiniai išties smagūs, talpūs, pilni. juokingi, kai kur - juokingai graudūs. patiko.
„Tikru poetu tampama tik žūtbūtinai ligi galo kovojant, tik pralaimint ir pralaimint. Kam? Kalbai, poezijai. Sau, Viešpatie. Šiaip sau.“
„Prasmė yra debesyse. Ir medžiuose - ypač kertamuose - čia jos daugiau nei knygose.“
„Yra vienas, kartais pasiteisinantis būdas atrasti: jei esi tikrai įsitikinęs, kad tai, ko ieškai, yra ten - eik į priešingą pusę...“
p.s. po tokių sAkinių pagalvoju, kad nelemta, tiesiog nelemta suprasti, kodėl kai kurie kone pasididžiuodami sako: „aš tai lietuviškos literatūros neskaitau.“ ką gi. belieka marčėniškas atsidusimas - „eime, dūšele, kursime eilėraštuką.“
July 8, 2018
Poeto dienoraščio forma užfisuoti pamąstymai apie poezijos kūrimą, kolegas poetus, Lietuvos kultūrą, buvimą Vienoje. Provokuojančios kultūros pasaulio žmogaus įžvalgos, verčiančios susimąstyti.
Read
August 16, 2020"Ne, neparašysiu, nė nemėginsiu rašyti romano. Niekada neturėjau pirmojo sakinio. Visi mano iškrypę sakiniai turėjo mane. Visi, išskyrus pirmąjį.
Kažkas jį turi, Kažkas jį paslėpė nuo manęs." (p. 290)
Kažkas jį turi, Kažkas jį paslėpė nuo manęs." (p. 290)
July 21, 2020
Vietom vis padėdavau į šalį, galvodama, kad nebeskaitysiu tikrai, tačiau dėl tų vietų, kuriose krizendavau pati sau ar sėdėdavau apstulbus nuo autoriaus įžvalgumo bei sarkazmo, buvo verta skaityti.
“Nesipūsk, auk į vidų.”
“Nesipūsk, auk į vidų.”
April 10, 2022
Negalėčiau labai tiksliai įvardinti, kas nepatiko. Šiaip esė žanrą laikau kaip labai gerą norint pažinti sau įdomų autorių. Visgi, didelė dalis šios knygos man buvo sudėtinga skaityti. Galbūt tai yra dėl mano ir autoriaus amžių skirtumo ar kitokio skirtingumo, o galbūt esu nepribrendęs suprasti šio autoriaus mintis. Bet kokiu atveju perskaitęs knygą ją rekomenduočiau tik jau susiformavusiems Aido Marčėno fanams, bet ne kaip vieną iš knygų norint pažindintis su autoriumi.
Displaying 1 - 5 of 5 reviews