What do you think?
Rate this book
Historien om Katriona #1
Hopeahevonen
Tulisieluisen Katrionan elämä äitinsä omistamassa Leinikin majatalossa ei ole herkkua. Töissä hän viihtyy, mutta vaikka hän kuinka yrittäisi hillitä itseään, yhteenotot isäpuolen kanssa ovat aina yhtä kitkeriä.
Eräänä päivänä majatalon pihaan saapuu hopeisella hornanhevosella ratsastava arpinen nainen. Kuka on tuo salaperäinen nainen, joka elää miesten tapaan vapaana maailmaa kiertäen? Voisiko Katkin ryhtyä tarunhohtoiseksi bredinariksi, oikeutta jakavaksi viestinviejäksi?
Äidillä on Katin varalle aivan muita suunnitelmia - mutta arpiselta naiselta saamaansa hopeakolikkoa hän ei voi unohtaa.
Eräänä päivänä majatalon pihaan saapuu hopeisella hornanhevosella ratsastava arpinen nainen. Kuka on tuo salaperäinen nainen, joka elää miesten tapaan vapaana maailmaa kiertäen? Voisiko Katkin ryhtyä tarunhohtoiseksi bredinariksi, oikeutta jakavaksi viestinviejäksi?
Äidillä on Katin varalle aivan muita suunnitelmia - mutta arpiselta naiselta saamaansa hopeakolikkoa hän ei voi unohtaa.
206 pages, Hardcover
First published January 1, 1992
3 people are currently reading
169 people want to read
About the author
Lene Kaaberbøl
78 books781 followersJeg kom til verden på Rigshospitalet i København d. 24.3.1960. Overlægen var i kjole og hvidt - han var blevet afbrudt midt i en gallamiddag - men min søster siger, at det er da ikke noget, hendes fødselslæge var i islandsk nationaldragt. Nogen vil mene at det således allerede fra starten var klart at jeg var et ganske særligt barn. Andre vil sikkert påstå at min mor bare var god til at skabe pludselige gynækologiske kriser.
Jeg blev altså født i København, men det må nok betragtes som en fejl, for min forældre er jyske, min opvækst foregik i Jylland (mestendels i Malling ved Århus), og jeg betragter mig i dag som eksil-jyde på Frederiksberg, på det mine jyske venner omtaler som Djævleøen (Sjælland).
Jeg har skrevet altid, eller i hvert fald lige siden jeg nåede ud over »Ole så en so«-stadiet. Som hestetosset teenager skrev jeg bøgerne om Tina og hestene (de to første udkom da jeg var femten, den fjerde og sidste da jeg var sytten). Som 18-årig opdagede jeg Tolkien og Ringenes herre, og derefter Ursula K. LeGuins trilogi om Jordhavet, og lige siden har mit bog-hjerte banket for eventyr og drageblod og verdener, der ligger mindst tre skridt til højre for regnbuen eller Mælkevejen, og under alle omstændigheder et pænt stykke fra den asfalterede danske virkelighed.
I dag, cirka 30 bøger senere, er jeg stadig lige så håbløst vild med at skrive som jeg altid har været. Og selv om jeg har været en lille smuttur i krimi-land og skrevet en kriminalroman for voksne - læs mere på ninaborg.dk hvis du har lyst - så er jeg bestemt stadig børnebogsforfatter og har stadig hang til magiske momenter!
Personal
Name Lene Kaaberbøl
Born 1960, in Copenhagen, Denmark. Education: Århus University, degree (English, drama). Hobbies and other interests: Playing pentanque.
Addresses
Office—Phabel & Plott ApS, Laksegade 12, St.th, DK-1063 Copenhagen K, Denmark.
Career
Novelist. Formerly worked as a high school teacher, copy writer, publishing company editor, cleaning assistant, and riding teacher. Phabel & Plott ApS, Copenhagen, Denmark, owner and writer.
Honors Awards
Best Disney Novel Writer of the Year award, Disney Worldwide Artist Convention, 2001, for five "W.I.T.C.H." series novels.
Associated Names:
* Lene Kaaberbol (English)
Jeg blev altså født i København, men det må nok betragtes som en fejl, for min forældre er jyske, min opvækst foregik i Jylland (mestendels i Malling ved Århus), og jeg betragter mig i dag som eksil-jyde på Frederiksberg, på det mine jyske venner omtaler som Djævleøen (Sjælland).
Jeg har skrevet altid, eller i hvert fald lige siden jeg nåede ud over »Ole så en so«-stadiet. Som hestetosset teenager skrev jeg bøgerne om Tina og hestene (de to første udkom da jeg var femten, den fjerde og sidste da jeg var sytten). Som 18-årig opdagede jeg Tolkien og Ringenes herre, og derefter Ursula K. LeGuins trilogi om Jordhavet, og lige siden har mit bog-hjerte banket for eventyr og drageblod og verdener, der ligger mindst tre skridt til højre for regnbuen eller Mælkevejen, og under alle omstændigheder et pænt stykke fra den asfalterede danske virkelighed.
I dag, cirka 30 bøger senere, er jeg stadig lige så håbløst vild med at skrive som jeg altid har været. Og selv om jeg har været en lille smuttur i krimi-land og skrevet en kriminalroman for voksne - læs mere på ninaborg.dk hvis du har lyst - så er jeg bestemt stadig børnebogsforfatter og har stadig hang til magiske momenter!
Personal
Name Lene Kaaberbøl
Born 1960, in Copenhagen, Denmark. Education: Århus University, degree (English, drama). Hobbies and other interests: Playing pentanque.
Addresses
Office—Phabel & Plott ApS, Laksegade 12, St.th, DK-1063 Copenhagen K, Denmark.
Career
Novelist. Formerly worked as a high school teacher, copy writer, publishing company editor, cleaning assistant, and riding teacher. Phabel & Plott ApS, Copenhagen, Denmark, owner and writer.
Honors Awards
Best Disney Novel Writer of the Year award, Disney Worldwide Artist Convention, 2001, for five "W.I.T.C.H." series novels.
Associated Names:
* Lene Kaaberbol (English)
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 28 of 28 reviews
August 26, 2021
Det er første gang, jeg har oplevet en bog i fantasygenren, hvor historien ikke indeholder særlig mange fantasy elementer. Specielt i betragtning af at titlen “Sølvhesten” gav mig en forventning om at fantasy og heste ville fylde meget, men det gør det ikke. Den er utrolig realistisk og historien fortæller på mange måder om hverdagen med pligter, venskab, familie, forventninger, mm. Katriona eller Kat, som hun kaldes, er en meget virkelighedsnær og troværdig karakter. Hendes følelser og hele hendes tankemønster er utrolig betagende. Specielt hendes måde at beskrive hendes vrede. Hun er en meget velovervejet ung pige, selvom hun ikke helt passer ind i de rammer, samfundet har sat hende i.
Hun kunne høre på hans skridt, at han var gal, og i maven på hende vendte et stort dyr sig, et dyr af både angst og vrede, med kløer, der flængede og stak, og børster, der prikkede. Hun kendte det dyr så godt, at hun så det helt tydeligt for sig: Det havde tryne og hugtænder som en vildsvineorne, og det var gult. Det lå i maven på hende som et barn i maven på en mor og kunne ikke komme ud.
– Citat side 13
Resten af anmeldelsen kan I læse på min bogblog " bogbien.wordpress.com " - jeg håber I vil kunne lide den.
Hun kunne høre på hans skridt, at han var gal, og i maven på hende vendte et stort dyr sig, et dyr af både angst og vrede, med kløer, der flængede og stak, og børster, der prikkede. Hun kendte det dyr så godt, at hun så det helt tydeligt for sig: Det havde tryne og hugtænder som en vildsvineorne, og det var gult. Det lå i maven på hende som et barn i maven på en mor og kunne ikke komme ud.
– Citat side 13
Resten af anmeldelsen kan I læse på min bogblog " bogbien.wordpress.com " - jeg håber I vil kunne lide den.
January 6, 2023
This is honestly as good as i remember.
Read this years ago as a kid, in the library.
And now i have these books in my own little library at home.
Read this years ago as a kid, in the library.
And now i have these books in my own little library at home.
October 1, 2020
sometimes you just shouldn't listen to your younger self
also, why did this book feel more like a prequel than a series starter??
also, why did this book feel more like a prequel than a series starter??
April 23, 2017
So I didn't think it was possible for me to not like anything from this author, but this book was it.
Now, its not badin its own, but its a really short book, working more as a prequel to what I think is going to be the actuall story. Had I know this when going into it, I think I would have liked it much better.
Instead, I strongly had a feeling that this was a high school drama set in the middle ages...
It helped at the end, and I got a feel for what the other books in the series holds, but it was to little, too late
Now, its not badin its own, but its a really short book, working more as a prequel to what I think is going to be the actuall story. Had I know this when going into it, I think I would have liked it much better.
Instead, I strongly had a feeling that this was a high school drama set in the middle ages...
It helped at the end, and I got a feel for what the other books in the series holds, but it was to little, too late
October 24, 2014
I've read this book several times, and it was always a nice experience. It deserves to be as popular as the Shamer series in my opinion. Kat's journey throughout this series is fascinating to follow, and even though the books are short there is a lot of very interesting developments.
May 29, 2015
Tjaa, ihan hyvä tämä oli. Todella nopealukuinen vaikka tapahtumia ei ollut kovin paljon. Tykkäsin kirjan fantasiapuolesta vaikka se jäikin kovin vähäiseksi.
August 2, 2024
Danijos rašytoja Lene Kaaberbøl Lietuvos skaitytojams turbūt geriausiai pažįstama iš tetralogijos apie gėdytojos dukterį Diną (nepainioti su kita šiauriete – norvegės Herbjørg Wassmo Dina!), 2009 m. Lietuvoje taip pat išleista šios rašytojos knyga „Šešėlių vartai“, pasakojanti apie mergaitę Aną, 2010 m. kartu su Agnete Friis sukurta gal kiek vyresnei auditorijai skirta „Berniukas lagamine“. Bet šįkart – apie L. Kaaberbøl „Sidabrinį žirgą“.
Pasak interneto šaltinių, būtent pasakojimai apie nenuoramą Katrioną, Teresos dukterį, labiausiai garsina autorę. Iš viso yra parašytos trys knygos, į lietuvių kalbą kol kas išversta tik pirmoji – „Sidabrinis žirgas“, kurią galima laikyti tipine „kaaberbøliška“ knyga: veiksmas vyksta išgalvotoje šalyje maždaug viduramžiais, pasakojimas ganėtinai realus, tačiau į jį talentingai įausta keletas fantastikos gijų, o pagrindinis personažas (dažniausiai – sunkiai tramdomo charakterio) maždaug dvylikametė mergaitė.
Taigi jau nuo pirmųjų knygos puslapių įtraukia savitas raudonplaukės Katrionos (arba Ketės) pasaulis. Ketė su mama Teresa, patėviu Kornelijumi, visu būriu broliukų bei sesučių ir keletu pagalbininkų gyvena Trijuose Slėniuose. Ketės mama Teresa valdo Vėdryno užeigą ir visą gausią šeimyną. Tačiau su sunkaus būdo Kete net ir Teresai nelengva susitvarkyti (vertinant pagal šiuolaikinius kriterijus, Ketę neabejotinai būtų galima priskirti „sunkių vaikų“ kategorijai. O gal tai – tiesiog paauglystės pradžia?). O su patėviu Ketė išvis nesutaria. Kiekvienas jaučiasi teisus ir nei vienas nemano galįs prarasti nors krislą savo išdidumo, tam, kad nusileistų ir protingai išspręstų konfliktą. Ne, kur tau. Ketė ir Kornelijus – lyg du ožiukai, priešpriešais susitikę ant tiltelio. Tik dažniausiai tokiuose „ragų surėmino“ turnyruose Ketė vis tik pralaimi - ūmaus būdo Kornelijus prikula mergaitę taip, kad mažai nepasirodo. Kodėl Teresa (kitaip tariant – Tesa) neužstoja skriaudžiamos dukters, o palaiko smurtautoją Kornelijų? Atsakymas paprastas – Kornelijus grasina išeiti, o viena su tuntu vaikų, kad ir kokia išdidi ir nepriklausoma, Tesa likti nenori.
Ketės gyvenimas iš esmės pasikeičia vieną dieną, kai į Vėdryno užeigą atvyksta paslaptinga raitelė ant sidabrinio žirgo (tiksliau – kumelės). Tai – bredinarė (arba Silverė) – taikos sergėtoja, sidabrinių pragaro žirgų raitelė. Ketė, mylinti žirgus ir mėgstanti jodinėti, užsidega noru keliauti į Bredos akademiją ir pati vieną dieną tapti tokia šaunia raitele kaip ir atvykėlė Dorisa. Tačiau Ketei, kaip vyriausiajai dukteriai, nuo seno numatytas kitoks likimas – sekti motinos pėdomis ir vieną dieną perimti iš jos Vėdryno užeigą. O tai reiškia, kad Ketė niekada negalės išvykti iš savo gimtinės.
Tačiau Ketės ir Kornelijaus abipusei neapykantai ir nesivaldymui pasiekus apogėjų, Tesa nebemato kitos išeities, kaip tik išsiųsti Ketę iš namų. Žinoma, Ketė tai laiko didžia neteisybe ir nepajėgia užgniaužti nuoskaudos. Juk problemų kelia ne ji, o Kornelijus! Tai ji yra auka, tad kodėl Tesa išsiunčia ją, o ne jį? Tačiau nieko nepadarysi - nuspręsta, kad Ketė keliaus mokytis dažytojos amato. O tai reiškia, kaip vėliau sužinos Ketė, ne tik tai, kad ji turi palikti gimtuosius namus, skirtis su mylimom sesutėm bei geruoju virėju Tedu, bet ir tai, kad tokiu sprendimu Tesa atėmė iš Ketės paveldėjimo teisę.
O ir įžengusi į erdvų dažytojos kiemą Ketė supranta, kad ne pyragai jos čia laukia. Tiesmuka ir už save kovojanti bei niekada nenusileidžianti Ketė netrunka įsigyti priešių. O tiesiamą pagalbos ir draugystės ranką išdidžiai ir paniekinamai atstumia. Todėl veikiai atsiduria viena prieš visas ir supranta, kad ilgiau tverti nebegali. Tad nusprendžia bėgti.
Grįždama namo taip vadinamoje poilsio vietoje Ketė sutinka dar vieną silverį – Simoną – ir dabar galutinai apsisprendžia norinti tapti bredinare. Tad kartu su Simonu leidžiasi į Bredą. Prasideda nelengvi, bet įdomūs riterystės mokslai akademijoje. Tačiau dar iš Trijų Slėnių Ketė atsivežė pažadą Kornelijui saugoti paslaptį, kuri diena iš dienos tampa vis svarbesnė ir vis labiau slegia Ketę.
Skaityti L. Kaaberbøl knygas visuomet įdomu – pasakojimas traukte įtraukia, prieš akis veriasi švelniai magiški pasauliai, tačiau visada lieka ir kita, įspūdingai realistiška, o kartais net ir vos ne primityviai buitiška pasakojimo dalis (kad ir „karas“ tarp mergaičių pas dažytoją Briją). Rašytoja sukuria intrigą bei puikiai perteikia pagrindinės veikėjos – Ketės jauseną. Kaip sunku nepaminti savo principų, pripažinti klydus, išlikti savimi, iškęsti pažeminimus ir patyčias, įveikti baimę ir fizinę skausmą, susitaikyti su išdavyste, galiausiai – kaip mergaitei iš kaimo susiorientuoti klaidžiuose akademijos koriduoriuose (o ypač – jei jau labai „spiria“ reikalas...)? O kur dar geltonas, dygus pasišiaušęs padaras augantis pilve kaskart, kai tik Ketė pajunta aplinkinių spaudimą?
Būtent tai, kad neskraidžiojama vien tik po aukštąsias materijas, o prisimenami ir tokie elementarūs dalykai, kaip fiziniai žmonių poreikiai, ir leidžia lengvai įsijausti į pasakojimą, kuriame fantastika atrodo tik kaip realybės prieskonis. Taip pat išskirtiniu šios knygos bruožu įvardyčiau ryškius veikėjų charakterius – Ketė, Tesa, Kornelijus, Tedas, Simonas, Lu, Erminė – skirtingi, bet daugiau mažiau vykusiai atskleisti personažai.
Ir, be abejo, negalima pamiršti savito Ketės pasaulio. Jis, kas be ko, artimas tam, kuriame gyvena gėdytojos duktė Dina, tačiau vis tik kitoks. Tai – išimtinai moterų pasaulis. Moterys čia taria pirmą ir paskutinį žodį. Moterys valdo nuosavybę („Kur vyras gali turėti namą? Nebūk mulkis. Niekas dar taip nenuprotėjo, net ir tavo mylimi šiauriečiai“ – sviedžia Tesa besiginčydama su Kornelijumi). Paveldėjimas eina moteriškąja linija ir todėl šeimos laiko didžia nelaime nesusilaukti dukters („Jis save vadina maestra (...) Vyras! Tarsi vyras galėtų būti maestra!“) – būtent dėl to ir prasideda kilmingųjų planų intrigos, į kurias atsitiktinai įsipainioja ir Ketė. Tačiau moteris negali palikti namų, negali keliauti, bei - sic! – negali ištekėti („O kalbant apie vaikigalius, tai jie atsirado geru senovišku būdu, be tų šiaurietiškų vedybų nesąmonių. Niekada su tuo nesutikčiau.“). Moterys pasižada vietos dvasiai, tad sudarydamos santuoką ir pasižadėdamos vyrui, išduotų jas, ir, tikėtina, užsitrauktų pyktį – o tada vargas namams, netekusiems vietos dvasių malonės. Taip, moterys Ketės pasaulyje išdidžios, savarankiškos, valdingos, nepriklausomos nuo vyrų (bent jau sąlyginai)... Gal ir nekeista, nes jau vikingų laikais tų šalių moterys turėjo teisę reikalauti skyrybų, o mūsų dienomis Skandinavija garsėja aktyviu feministiniu judėjimu.
„Sidabrinis žirgas“ – pagauli, vaizdinga, įdomi knyga. Sklandus pasakojimas, švelnus ir neįkyrus fantastikos prieskonis (kaip pipirai tradiciniuose kalėdinuose skandinaviškuose meduoliuose), ryškūs personažų charakteriai ir paprastos, kone kasdieniškos kurioziškos situacijos, į kurias patenka Ketė, daro šią knygą išskirtinę, o už save ir teisybę nebijanti pakovoti Katriona, manau, ilgainiui užims pelnytą vietą tarp ryškiausių vaikų ir paauglių literatūros personažų.
Pasak interneto šaltinių, būtent pasakojimai apie nenuoramą Katrioną, Teresos dukterį, labiausiai garsina autorę. Iš viso yra parašytos trys knygos, į lietuvių kalbą kol kas išversta tik pirmoji – „Sidabrinis žirgas“, kurią galima laikyti tipine „kaaberbøliška“ knyga: veiksmas vyksta išgalvotoje šalyje maždaug viduramžiais, pasakojimas ganėtinai realus, tačiau į jį talentingai įausta keletas fantastikos gijų, o pagrindinis personažas (dažniausiai – sunkiai tramdomo charakterio) maždaug dvylikametė mergaitė.
Taigi jau nuo pirmųjų knygos puslapių įtraukia savitas raudonplaukės Katrionos (arba Ketės) pasaulis. Ketė su mama Teresa, patėviu Kornelijumi, visu būriu broliukų bei sesučių ir keletu pagalbininkų gyvena Trijuose Slėniuose. Ketės mama Teresa valdo Vėdryno užeigą ir visą gausią šeimyną. Tačiau su sunkaus būdo Kete net ir Teresai nelengva susitvarkyti (vertinant pagal šiuolaikinius kriterijus, Ketę neabejotinai būtų galima priskirti „sunkių vaikų“ kategorijai. O gal tai – tiesiog paauglystės pradžia?). O su patėviu Ketė išvis nesutaria. Kiekvienas jaučiasi teisus ir nei vienas nemano galįs prarasti nors krislą savo išdidumo, tam, kad nusileistų ir protingai išspręstų konfliktą. Ne, kur tau. Ketė ir Kornelijus – lyg du ožiukai, priešpriešais susitikę ant tiltelio. Tik dažniausiai tokiuose „ragų surėmino“ turnyruose Ketė vis tik pralaimi - ūmaus būdo Kornelijus prikula mergaitę taip, kad mažai nepasirodo. Kodėl Teresa (kitaip tariant – Tesa) neužstoja skriaudžiamos dukters, o palaiko smurtautoją Kornelijų? Atsakymas paprastas – Kornelijus grasina išeiti, o viena su tuntu vaikų, kad ir kokia išdidi ir nepriklausoma, Tesa likti nenori.
Ketės gyvenimas iš esmės pasikeičia vieną dieną, kai į Vėdryno užeigą atvyksta paslaptinga raitelė ant sidabrinio žirgo (tiksliau – kumelės). Tai – bredinarė (arba Silverė) – taikos sergėtoja, sidabrinių pragaro žirgų raitelė. Ketė, mylinti žirgus ir mėgstanti jodinėti, užsidega noru keliauti į Bredos akademiją ir pati vieną dieną tapti tokia šaunia raitele kaip ir atvykėlė Dorisa. Tačiau Ketei, kaip vyriausiajai dukteriai, nuo seno numatytas kitoks likimas – sekti motinos pėdomis ir vieną dieną perimti iš jos Vėdryno užeigą. O tai reiškia, kad Ketė niekada negalės išvykti iš savo gimtinės.
Tačiau Ketės ir Kornelijaus abipusei neapykantai ir nesivaldymui pasiekus apogėjų, Tesa nebemato kitos išeities, kaip tik išsiųsti Ketę iš namų. Žinoma, Ketė tai laiko didžia neteisybe ir nepajėgia užgniaužti nuoskaudos. Juk problemų kelia ne ji, o Kornelijus! Tai ji yra auka, tad kodėl Tesa išsiunčia ją, o ne jį? Tačiau nieko nepadarysi - nuspręsta, kad Ketė keliaus mokytis dažytojos amato. O tai reiškia, kaip vėliau sužinos Ketė, ne tik tai, kad ji turi palikti gimtuosius namus, skirtis su mylimom sesutėm bei geruoju virėju Tedu, bet ir tai, kad tokiu sprendimu Tesa atėmė iš Ketės paveldėjimo teisę.
O ir įžengusi į erdvų dažytojos kiemą Ketė supranta, kad ne pyragai jos čia laukia. Tiesmuka ir už save kovojanti bei niekada nenusileidžianti Ketė netrunka įsigyti priešių. O tiesiamą pagalbos ir draugystės ranką išdidžiai ir paniekinamai atstumia. Todėl veikiai atsiduria viena prieš visas ir supranta, kad ilgiau tverti nebegali. Tad nusprendžia bėgti.
Grįždama namo taip vadinamoje poilsio vietoje Ketė sutinka dar vieną silverį – Simoną – ir dabar galutinai apsisprendžia norinti tapti bredinare. Tad kartu su Simonu leidžiasi į Bredą. Prasideda nelengvi, bet įdomūs riterystės mokslai akademijoje. Tačiau dar iš Trijų Slėnių Ketė atsivežė pažadą Kornelijui saugoti paslaptį, kuri diena iš dienos tampa vis svarbesnė ir vis labiau slegia Ketę.
Skaityti L. Kaaberbøl knygas visuomet įdomu – pasakojimas traukte įtraukia, prieš akis veriasi švelniai magiški pasauliai, tačiau visada lieka ir kita, įspūdingai realistiška, o kartais net ir vos ne primityviai buitiška pasakojimo dalis (kad ir „karas“ tarp mergaičių pas dažytoją Briją). Rašytoja sukuria intrigą bei puikiai perteikia pagrindinės veikėjos – Ketės jauseną. Kaip sunku nepaminti savo principų, pripažinti klydus, išlikti savimi, iškęsti pažeminimus ir patyčias, įveikti baimę ir fizinę skausmą, susitaikyti su išdavyste, galiausiai – kaip mergaitei iš kaimo susiorientuoti klaidžiuose akademijos koriduoriuose (o ypač – jei jau labai „spiria“ reikalas...)? O kur dar geltonas, dygus pasišiaušęs padaras augantis pilve kaskart, kai tik Ketė pajunta aplinkinių spaudimą?
Būtent tai, kad neskraidžiojama vien tik po aukštąsias materijas, o prisimenami ir tokie elementarūs dalykai, kaip fiziniai žmonių poreikiai, ir leidžia lengvai įsijausti į pasakojimą, kuriame fantastika atrodo tik kaip realybės prieskonis. Taip pat išskirtiniu šios knygos bruožu įvardyčiau ryškius veikėjų charakterius – Ketė, Tesa, Kornelijus, Tedas, Simonas, Lu, Erminė – skirtingi, bet daugiau mažiau vykusiai atskleisti personažai.
Ir, be abejo, negalima pamiršti savito Ketės pasaulio. Jis, kas be ko, artimas tam, kuriame gyvena gėdytojos duktė Dina, tačiau vis tik kitoks. Tai – išimtinai moterų pasaulis. Moterys čia taria pirmą ir paskutinį žodį. Moterys valdo nuosavybę („Kur vyras gali turėti namą? Nebūk mulkis. Niekas dar taip nenuprotėjo, net ir tavo mylimi šiauriečiai“ – sviedžia Tesa besiginčydama su Kornelijumi). Paveldėjimas eina moteriškąja linija ir todėl šeimos laiko didžia nelaime nesusilaukti dukters („Jis save vadina maestra (...) Vyras! Tarsi vyras galėtų būti maestra!“) – būtent dėl to ir prasideda kilmingųjų planų intrigos, į kurias atsitiktinai įsipainioja ir Ketė. Tačiau moteris negali palikti namų, negali keliauti, bei - sic! – negali ištekėti („O kalbant apie vaikigalius, tai jie atsirado geru senovišku būdu, be tų šiaurietiškų vedybų nesąmonių. Niekada su tuo nesutikčiau.“). Moterys pasižada vietos dvasiai, tad sudarydamos santuoką ir pasižadėdamos vyrui, išduotų jas, ir, tikėtina, užsitrauktų pyktį – o tada vargas namams, netekusiems vietos dvasių malonės. Taip, moterys Ketės pasaulyje išdidžios, savarankiškos, valdingos, nepriklausomos nuo vyrų (bent jau sąlyginai)... Gal ir nekeista, nes jau vikingų laikais tų šalių moterys turėjo teisę reikalauti skyrybų, o mūsų dienomis Skandinavija garsėja aktyviu feministiniu judėjimu.
„Sidabrinis žirgas“ – pagauli, vaizdinga, įdomi knyga. Sklandus pasakojimas, švelnus ir neįkyrus fantastikos prieskonis (kaip pipirai tradiciniuose kalėdinuose skandinaviškuose meduoliuose), ryškūs personažų charakteriai ir paprastos, kone kasdieniškos kurioziškos situacijos, į kurias patenka Ketė, daro šią knygą išskirtinę, o už save ir teisybę nebijanti pakovoti Katriona, manau, ilgainiui užims pelnytą vietą tarp ryškiausių vaikų ir paauglių literatūros personažų.
July 30, 2019
Sød bog, som min datter er glad for, men indtil videre kan jeg ikke se, hvad alt det med Farvergården skal, udover at trække tiden. Måske bliver jeg klogere i toeren.
January 7, 2024
Det er første gang, jeg har oplevet en bog i fantasygenren, hvor historien ikke indeholder særlig mange fantasy elementer. Specielt i betragtning af at titlen “Sølvhesten” gav mig en forventning om at fantasy og heste ville fylde meget, men det gør det ikke. Den er utrolig realistisk og historien fortæller på mange måder om hverdagen med pligter, venskab, familie, forventninger, mm. Katriona eller Kat, som hun kaldes, er en meget virkelighedsnær og troværdig karakter. Hendes følelser og hele hendes tankemønster er utrolig betagende. Specielt hendes måde at beskrive hendes vrede. Hun er en meget velovervejet ung pige, selvom hun ikke helt passer ind i de rammer, samfundet har sat hende i.
Hun kunne høre på hans skridt, at han var gal, og i maven på hende vendte et stort dyr sig, et dyr af både angst og vrede, med kløer, der flængede og stak, og børster, der prikkede. Hun kendte det dyr så godt, at hun så det helt tydeligt for sig: Det havde tryne og hugtænder som en vildsvineorne, og det var gult. Det lå i maven på hende som et barn i maven på en mor og kunne ikke komme ud.
Hun kunne høre på hans skridt, at han var gal, og i maven på hende vendte et stort dyr sig, et dyr af både angst og vrede, med kløer, der flængede og stak, og børster, der prikkede. Hun kendte det dyr så godt, at hun så det helt tydeligt for sig: Det havde tryne og hugtænder som en vildsvineorne, og det var gult. Det lå i maven på hende som et barn i maven på en mor og kunne ikke komme ud.
March 22, 2019
Everything happened a little bit too fast for my taste... And Kat was a character that kinda were all over the place. Sometimes you liked and rooted for her and other times you didn't like her at all. But I did like how she fought against the world when she thought it was unfair. But also how she were not always in control of her actions wich were a big part of her.
Characters was also introduced but not really used? Maybe they are more present in the next book?
And there are some elements that I don't really understanding, but I will try to pick up the next book just to see where this can go.
Characters was also introduced but not really used? Maybe they are more present in the next book?
And there are some elements that I don't really understanding, but I will try to pick up the next book just to see where this can go.
March 5, 2018
2,5 stars
My main issue was that I was bored the first 100 pages and kinda annoyed by the main character. But something happened. How to make an annoying character less annoying? Surround them with even more annoying characters! There was a chapter in this book that made me FURIOUS to all the characters surrounding the main character that I had to finish the chapter or else I couldn't sleep. The rest of the book actually was pretty interesting because things started moving on. My curiosity has peaked and I'll be continuing this series in the future.
My main issue was that I was bored the first 100 pages and kinda annoyed by the main character. But something happened. How to make an annoying character less annoying? Surround them with even more annoying characters! There was a chapter in this book that made me FURIOUS to all the characters surrounding the main character that I had to finish the chapter or else I couldn't sleep. The rest of the book actually was pretty interesting because things started moving on. My curiosity has peaked and I'll be continuing this series in the future.
May 28, 2019
Todella hyvä nuorten kirja, alakouluikäiselle. Sopivasti jännitystä, maailman selittämistä, ihanuutta ja tuskaa.
Käännös nostaa teoksen omaan luokkaansa. Sen teksti soljuu pehmeästi kuin virtaava vesi. Joskus kirpeän viiltävänä ja toisinaan lämpimällä hellien.
Mainio kirja. Jos pitää hevosista, vielä parempi. Sankarina nuori 12-vuotias tyttö vaikuttaa todella uskottavalta hahmolta. Suosittelen.
Käännös nostaa teoksen omaan luokkaansa. Sen teksti soljuu pehmeästi kuin virtaava vesi. Joskus kirpeän viiltävänä ja toisinaan lämpimällä hellien.
Mainio kirja. Jos pitää hevosista, vielä parempi. Sankarina nuori 12-vuotias tyttö vaikuttaa todella uskottavalta hahmolta. Suosittelen.
September 13, 2023
I love this book, and have done since picking it up in a book fair as a teenager. I revisit it now and then, and have just re-read it for the first time in years. I love the sense of connection to the fictional history and place that this story gives me the feeling of, and find Kat as a character very relatable and enjoyable to read. The story is gripping and I love the writing style, it's a true fantasy tale. This book is a firm favourite of mine and will remain so.
August 16, 2025
Patiko, kad Katriona buvo karštakošė mušeika. Dažniausiai knygose pagrindiniai veikėjai susiduria su tokiomis veikėjomis kaip Katriona, o čia šiuo atveju viskas buvo iš jos perspektyvos. Patiko ir pati istorija ir veikėjai.
August 2, 2017
En god start på trilogien og en spændende historie med alle de rette elementer som hører sig til. En god fantasy roman, og Kaaberbøl kan sit håndværk uden tvivl
June 8, 2018
Luin joskus yläasteella ja nyt uudestaan. Parempi kuin musitin, ihan mielenkiintoinen. Voisi melkein lukea seuraavankin osan.
July 3, 2019
Jeg er vild med konceptet, og det er veludført. Point for kort, og endnu flere point for baggrundshistorie til sidst i bogen - det giver så meget, at man kender lidt til universets historie.
Read
May 26, 2020Mulla ei oo mitään muistikuvaa tästä kirjasta mutta kun näin tän antikvariaatissa olin varma et oon lukenu tän aikoinaan.
March 30, 2021
Lige så god, som da jeg var stor teenager :)
December 23, 2021
Jeg husker den som rigtig god, men jeg var også 10-11 år, da jeg læste den.
August 24, 2018
Svag begyndelse på et ellers interesant koncept. Kaaberbøl er min ynglings danks børneforfatter, men hendes ideer startede ud med mere styrke end hendes skriveevner.
God hvis du vil smække en spændende historie i dit barns hænder, dårlig for voksne læsere der keder sig med ya eller high fantasy, smut hellere hen til de senere serier.
God hvis du vil smække en spændende historie i dit barns hænder, dårlig for voksne læsere der keder sig med ya eller high fantasy, smut hellere hen til de senere serier.
September 18, 2012
It has been years singe I last read this book, but I remember liking it a lot. I originally read this book because of the author, which is something I have never regretted, although I am not much of a horse-girl. It was so good that I returned and reread it a few times
September 10, 2015
Jeg har læst denne serie, med mellemrum, de sidste 8-9 år, og jeg synes stading den er lige god. Jeg kan 100 % anbefale den til andre, der godt kan lide, at læse noget der ikke foregår i verden som vi kender den, men i en middelalder-lignende verden. Virkelig fantastisk bog! :D
March 15, 2016
This is a great book :)
July 25, 2014
Ret meget som jeg huskede den - god, men ikke sindsoprivende.
November 5, 2018
Jeg synes det var en god bog med gode karaketere og gode historie
January 29, 2023
I read this book for a long time ago, but I remember I liked it like the serie "The Shamer's daughter". 🙂
Displaying 1 - 28 of 28 reviews