Nekenčiu Paryžiaus

by Aleksandra M. Aistė

Po savaitės intensyvaus darbo Paryžiuje lietuvaitė Elinga nekantrauja greičiau grįžti namo, pas Paulių. Staiga netekęs stabilaus pagrindo po kojomis, paryžietis Alenas kasdien prieš užmigdamas svajoja nebepabusti. O Paryžius, rodos, deda visas pastangas, kad jo ir Elingos keliai vėl ir vėl susikirstų. Kurioziškos aplinkybės priverčia du netikėtai susipažinusius žmones įsitikinti, kad priešingybės – išties traukia. Tik ar meilės miesto pastangos nenueis veltui? Juk Elinga geriau žino, ką myli ir ko nekenčia! Ir Paryžiaus – užvis labiausiai!

Istorija plėtojasi ne tik romantiškame Paryžiuje, bet ir Kaune. Pasirodo, meilės miestas gali būti ten, kur myli. Ir net kai dega Dievo Motinos katedra, dviejų ne kartą įskaudintų, nusivylusių, iš nelaimingų santykių ištrūkusių žmonių troškimas mylėti ir gyventi liepsnoja karščiau.

Romanas linksmas ir dinamiškas, švelnus ir romantiškas, paliečiantis jautrias ir reikalingas temas. Autorė ne tik džiugina gražia meilės istorija, bet ir įrodo, kad kiekvienas savo lagamine (rožiniame, bet nebūtinai!) į santykius atsineša ir per ilgus metus susikaupusių nuoskaudų, kurioms išgydyti reikia meilės.

Genres: Romance

224 pages, Paperback

First published July 17, 2023

About the author

Pagal specialybę esu informatikė, mano vyras – menotyrininkas. Draugai sako, kad turėtų būti atvirkščiai. Muziejų ir meno galerijų man reikia kaip oro. Dievinu senus Italijos ir Prancūzijos miestus, žaviuosi jų istorija, architektūra ir žmonėmis. Svajoju kada nors išbandyti gido darbą. Rašytoja, su kuria norėčiau pasikalbėti prie arbatos, būtų Astrid Lindgren. Prie vyno taurės – Umberto Eco.

Mano apžvalgas rasite čia: Aistė Aleksandravičienė

Reviews

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

Elinga darbo reikalais atsiduria Paryžiuje, bet deja pramiega savo skrydį dėl sugedusio telefono. Tad apimta neapykantos šiam miestui pasilieka iki kito skrydžio. Netikėtai gatvėje susipažįsta su Alenu. Jie susitinka dar du kartus, kol galop ji padeda jam pasiimti savo dėžes ir buvusios žmonos. Grįžusi į Kauną sulaukia blogų naujienų – jos vaikinas Polas su ja skiriasi... Ar dar susitiks Elinga ir Alenas?

Knyga labai plona, bet kupina įvairiausių nuotykių ir kuriozų. Man labai patiko. Elinga nėra iš tų moterų, kurios svaigsta dėl romantiškojo Paryžiaus. Anaiptol – ji jo nekenčia. Ir knygoje ji pasako sakinį „Myliu Kauną“... Ech... ir man tą patį vienas asmuo yra pasakęs...

Veiksmas rutuliojasi labai greitai, skyriai trumpučiai – tad pliusas autorei. Taip pat rašytoja išnašose paaiškina kai kuriuos dalykus, kas labai įdomu, nes galima sužinoti daug įdomių dalykėlių. Matosi, jog autorė gerai pažįsta Prancūziją ir Paryžių. Istorija švelni, romantiška kaip saldus pyragaitis. Erotinių dalykų yra, bet jie ne per daug atviri.

Rekomenduoju visiems, kam patinka greitai „suvalgomi“ romanai ir žinoma... ech, Paryžius...

[Rasa|Knygų princesė · Rating 5 out of 5]

Aleksandra M. Aistė "Nekenčiu Paryžiaus"


Mano vasara lyg meilės romanas - saldi, žavi, bet kartu ir dramatiška. Ir jau nežinia kelintas meilės romanas skaitomas šią vasarą tapo naujasis Aistės kūrinys "Nekenčiu Paryžiaus". Su rašytoja susipažinau pernai vasarą, kai Lione skaičiau jos pirmąjį romaną "Vieną kartą Prancūzijoje". Taigi rafinuota mūsų draugystė tęsiasi.


Elinga pramiega skrydį iš darbinės kelionės namo ir čia prasideda įvykių virtinė, kurią lydi didelis rožinis lagaminas. Na, o architektas Alenas iš Paryžiaus gyvena ne pačius geriausius laikus. Taip, šie du žmonės susitinka Meilės mieste Paryžiuje - bet ar bus viskas taip, kaip suplanuota?

Ko jau ko, bet romane romantikos netrūko. Nuo Aleno spontaniškų poelgių iki nuostabiųjų Žaliakalnio gatvelių (taip, ir aš ten labiausiai įsivaizduoju besimezgant meilės istorijas). Istorija paprasta, be didesnės dramos, tačiau su aiškia veiksmo tėkme ir tikslu. Veikėjai taip pat patiko abu - beauganti asmenybė Elinga ir Alenas, kuriam reikėjo perkainoti iki šiol buvusias vertybes - turbūt geriausiu metu susitikę du žmonės. Tik pritrūko tos crazy draugės Milenos charakterio ir jos veiksmo. 

Šis romanas pavergė mane bendrumu. Aš kaip ta Elinga visai nesižaviu Prancūzija, bet žadu duoti jai dar šansą pasitaisyti. Aš taip pat myliu savo miestą Kauną ir mielai klaidžioju centro ar Žaliakalnio gatvelėm, kurios man primena vaikystę. Taigi, romanas buvo lyg atgaiva.

Man patinka gyvenimiškos istorijos - tokios, kurią gali papasakoti seniai matyta klasės draugė ar pusseserė, be didelių dramos pompastikų. Todėl atrodo viskas tiko ir patiko. Na, ir puikus įvertinimas turbūt labiau emocinis nei objektyvus. Bet rekomenduoju visiems amžiniems romantikas, kurie dar tiki, kad iš meilės galima perplaukti vandenyną arba nuskristi tūkstančius kilometrų.

[MANTĖ || mantes.istorijos · Rating 3 out of 5]

Ši knyga man labai priminė filmą – romantišką ir šiek tiek neįtikimą dėl absoliučiai netikėtų (bet mielų) sutapimų, kuris smagiai susižiūri. Bet 😁

Man norėjos visko detaliau ir giliau, nes tiek situacijos, į kurias pakliuvo Elinga su Alenu, tiek jie patys man pasirodė užgriebti tik paviršiumi, kai potencialo tikrai buvo 🙃

Anądien žiūrėjau vieną romantinį filmą, kuris sukurtas pagal knygą. Jis patiko, bet aš jau pirštu galėjau best į scenas, kurios 100% knygoj yra stipresnės ir išbaigtesnės, kai tuo tarpu filme to iki galo nepavyko perteikt arba scenos buvo labai trumpos. Ir net pažiūrėjus filmą žadu perskaityt ir knygą, nes žinau, kad ji bus dar geresnė. Tai va panašus jausmas man kilo ir skaitant „Nekenčiu Paryžiaus“, tik kad nėra tos labiau išplėtotos versijos, kurią mielai suvartočiau ir užkamšyčiau spragas – yra tiek, kiek yra. Turėtų užtekt, bet man neužteko 🙃

Manau, kad jei viskas būtų buvę labiau išplėtota ir ne taip suskubėta (nes veikėjų pasidarytos išvados nors ir logiškos, bet nė kiek neįtikina, kai gyvenimą keičiantys sprendimai priimami ar pakeičiami per pusdienį), rezultatas būtų buvęs kokybiškesnis, o dabar viskas atrodo... skystokai ir lėkštokai 🤷‍♀️🤓

Kitas dalykas, niekaip nepavyko atsikratyti jausmo, kad visi knygos herojai prancūzai – tarsi karikatūros 🤡 Ne tikri žmonės, o pagrįsti tik stereotipais ir kitataučio žvilgsniu iš šalies. Tačiau net jei šitos knygos paryžiečiais nelabai patikėjau, užtat pats Paryžius tai labai gyvai ir vaizdžiai pavaizduotas – neabejotinai kilo noras jame apsilankyti 💕

[Verčiant Puslapius | Ina · Rating 4 out of 5]

Labai šilta ir linksma meilės istorija, kurią skaitydama radau ne vieną vietą kur galėčiau pasijuokti. Iš tikrųjų, skaitant dažnai vis kilo šypsena. Ypač pirmoje knygos pusėje.

Labai patiko, kad knygoje Paryžius vaizduodamas ne kaip stebuklingas, rožinis gražus, o kaip ne visiems patinkantis, trūkumų turintis, tačiau savaip ypatingas miestas. Visai kaip pagrindiniai knygos herojai.

Smagu buvo mintyse pasivaikščioti ne tik Paryžiaus gatvėmis, bet ir Kauno. Ypatingai Putvinskio gatve, kuri man asmeniškai yra ypatinga... 🤩 Vytauto parkas, laisvės alėja, soboras... Viskas taip artima. Ačiū autorei už tai ❤️.

Ir nors ir knyga neturi labai stiprios didelės kulminacijos, ji be galo šilta ir tikra. Ją reikia skaityti iš lėto ir mėgautis. Čia nerasite labai didelių staigmenų ar netikėtumų, tačiau knyga palies daugelį jautrių temų, susikaupusių nuoskaudų ir šeimos bėdų.

Man labai patiko, kad knygoje tiek daug tikrumo. Kad veikėjai nėra idealūs, kad miestai nėra kaip iš paveiksliuko ir kad žmonių charakteriai bei lūkesčiai gali nesutapti. Dažniausiai romanuose viskas būna stipriai pagražinta, pasaldinta, o čia yra taip, kaip ir realybėje...

[Sandra · Rating 4 out of 5]

Labai šmaikšti ir nuotaikinga knygelė, tikrai patiko man ši istorija. Daugeliui iš mūsų Paryžius patinka, jis romantikos ir svajonių miestas, tačiau Elinga taip negalvoja, ji jo tiesiog nekenčia, ji lyg magnetas traukia nelaimes šiame romantiškame mieste, tačiau yra ir kai kas gero, ji čia įsimylėjo Aleną.

[Justina - slaugytoja_skaito · Rating 4 out of 5]

Ko jau ko, bet skristi į Paryžių ir palikti mylimąjį Polą Kaune Elinga tikrai nenorėjo! Bet štai, darbo reikalavimu ji atsiduria pačiame nekenčiamiausiame mieste ir Paryžius jai tikrai nėra nuostabi įsimylėjėlių vieta. Lyg patvirtindamas Elingos nuomonę, Paryžius rodos susimoko prieš lietuvaitę ir vis krečia pačius blogiausius pokštus - pramiegotas skrydis namo, dvokiantis lagaminas ir dar įvyksta tokia “nepatogi” situacija miesto gatvėje! Bet Elinga nebūtų net pagalvojusi, kad atsitiktinai sutiktą ir jai padėjusį vyrą mergina sutiks ne paskutinį kartą… Taip likimui linksmai sukantis Elinga įsivelia į virtinę įvykių, kurie priverčia ne tik permąstyti daug dalykų, bet ir įsiklausyti savo širdies!

Istorija pasakojama iš dviejų pusių - vaikino ir merginos. Kiekvienas turi savo praeitį/dabartį, jiems kyla natūralios abejonės ir nerimas, bet širdies balsas stipriai tuksena ir kviečia rinktis laimę. Paryžius čia ne vien tas saldus ir romantiškas, bet su savo realybe ir kartais neišsipildžiusiais lūkesčiais. Istorija nukelia ir į žavingąjį Kauną - paskaičiusi knygą tik dar labiau užsimaniau jį patyrinėti! Šis romanas man buvo tokia atgaiva! Iškart pasinėriau į visus įvykius, puslapiai vertėsi neįtikėtinu greičiu ir vis pagalvodavau, kad norėčiau, jog visos knygos taip greitai ir lengvai skaitytųsi! Istorija tikrai sudomina, neverčia nė minutės nuobodžiaut ir gerai atsidėjus galima tikrai ją įveikt per vakarą ar du! Man patiko tas lengvumas, neapkrovimas daugybe nereikalingų detalių, o veikėjai ryškūs ir nenuobodūs! Intrigos taip pat netrūko, tad jau tikrai nerimavau, kaip ši istorija baigsis! Gal buvo keleta vietų, kur pritrūko švelnesnio įvykių perėjimo, man tas vardas Polas neprilipo, bet čia tokios smulkmenos, kad labiau skonio reikalas, nei knygos trūkumas. Tad tokia šauni ši istorija, puikiai tinkanti skaityti po vasarišku dangum ir kaip pridera meilės romanams - visada laimi meilė. O kuris miestas taps meilės miestu? Ir kaip klostysis Elingos reikalai po kelionės į Paryžių? Viską sužinosit perskaitę “Nekenčiu Paryžiaus”!

[Rasa || beviltiska_romantike · Rating 4 out of 5]

Sunku man rašyti apie šitą knygą nors kiek objektyviai, nes buvau beta skaitytoja, tai reiškia, kad skaičiau knygą prieš redagavimą ir išleidimą, ir jau rašiau Aistei, kas man patinka, kas ne. Todėl skaitant antrą kartą, viena vertus, buvo įdomu pažiūrėti, kas pasikeitė po redagavimo, kita vertus, istorijos esmė jau žinoma ir nebeliko to stimulo skaityti norint sužinoti, o kas bus toliau. Užtat, galėjau atkreipti dėmesį į smulkesnes detales.
Pagrindinis dalykas, ko man pritrūko - gilesnio ryšio tarp Elingos ir Aleno, kad jie būtų praleidę daugiau laiko, pavyzdžiui, galėjo praleisti naktį Paryžiaus oro uoste (fantazuoju), net negalėčiau pirštu bakstelėti į tą momentą, kada jie vienas kitą įsimylėjo. Norėjosi ir daugiau spalvų Elingos paveiksle. Savęs susigrąžinimo tema faina, bet norėjosi šiek tiek daugiau gilumo. Beje, dabartinė istorijos pabaiga patiko daug labiau.
O šiaip - man patinka Aistės rašymo stilius, lengvas, sklandus su netikėtais pajuokavimais. Patiko, kad jaučiau autentiškumą tiek Paryžiaus, tiek Kauno dalyje, patiko pamatyti Kauną ir, tuo pačiu Lietuvą, paryžiečio akimis, ir šiaip ar nefaina būtų buvę žemėlapiukai knygoje, pavyzdžiui su Elingos klajonių maršrutu po Paryžių, arba jųdviejų su Alenu pasivaikščiojimai po Kauną, nes gal Kauną ir geriau pažįstu nei Paryžių, bet tik per nago juodymą.
Patiko ir tas geras, šviesus jausmas baigiantis istorijai, tad, Aiste, nesustok!
3.5/5

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 3 out of 5]

Lietuvaitė Elinga darbuojasi Paryžiuje, tačiau dar nebaigusi darbų jau svajoja kaip griš į gimtąjį Kauną.
Paryžietis Alenas kamuojamas savų problemų svajoja, jog rytas gali ir neišaušti..
Likimas mėgsta krėsti pokštus ir šį kartą jis nusprendžia, jog šių dviejų žmonių keliai privalo susikirsti. Nors šie du žmonės yra visiškai skirtingi, tačiau juk visi esame ne kartą girdėję posakį, jog priešingybės traukia?

Šis romanas tarsi švelnus rudens vėjelio gūsis. Neįpareigojantis, šmaikštus bei romantiškas.
Tokiose istorijose dažniausiai didelių prasmių ieškoti nereikia. Tiesiog geriausia - atsipalaiduoti bei pasinerti į istoriją. Tą padaryti buvo tikrai nesunku. Knygoje netrūko ir kurioziškų situacijų, kurios mane privertė ne kartą ir ne du šyptelti, ar net balsu nusikvatoti.
Taip pat man be galo patiko skaityti apie Kauną. Bei kartu su veikėjais pasivaikščioti puikiai pažįstamomis, o dabar galbūt kiek ir primirštomis gatvelėmis. Iki dabar nebuvau dar skaičiusi šios autorės kūrybos, tad džiaugiuisi nauja pažintimi.
Buvo gera atitrūkti nuo kasdienybės bei susipažinti su Alenu ir Elinga. Jeigu ieškote paprasto, romantinę komediją primenančio romano galite drąsiai čiupti šį!

[Knygų Romantikė · Rating 5 out of 5]

☆☆☆☆☆

Knyga lengva lyg latte kavos pieno puta, kai gali perskaityti vienu prisėdimu. Tai antroji šios autorės knyga, ir abi apie Prancūziją - Lietuvą , kai tarp šių dviejų šalių vyksta meilės dramos. Realiai esu perskaičiusi didžiąją dalį knygų apie Paryžių, nes tai mano svajonių miestas, į kurį noriu nuvykti, bet vis atrodo, kad iliuzija tik auga, o nuvykus gali arba dar labiau sustiprėti meilė jam, arba subliukšti kaip išpūstas gumos burbulas. Bet visgi kaip teisingai pasakyta, meilės miestas nebūtinai gali būti Paryžius, juo gali tapti ir Šiauliai, ir Klaipėda ir Mažeikiai, jei ten sutikai savo meilę ir turi gražių atsiminimų.
O knyga man labai patiko dėl savo lengvumo, paprastumo, gražių jausmų, meilės ore ir Paryžiaus. Ir beje, fun fact, Kaunas (ir Šiauliai) mūsų su vyru meilės miestas, nes būtent du metus kol mokėmės, keliaudavome vienas pas kitą savaitgaliais ir ne tik į šiuos miestus ir visada smagu skaityti ir prisiminti savo meilės jausmus, kai vakare stebėdavome Kauną nuo Aleksoto apžvalgos aikštelės, vaikščiojome senamiesčiu ir t.t. 🥰 Tiesiog viską jaučiau kartu su Elinga ir Alenu ❤️

[Gabija. Keista Skaitytoja · Rating 4 out of 5]

Jeigu tiksliau įvertinimas būtų 3,5⭐️ ir tikrai nesakysiu, kad knyga nepatiko, nes man ji tikrai patiko! Tik didžiausias minusas - trumpa apimtis… ir gaunasi jog per greitai veiksmas vyksta, o to pasekoje ne viskas taip gerai išpildyta ir ne taip gerai įtikinama atrodo🙈 trūko daugiau veikėjų išpildymo, kurie atrodė iš tikrųjų tokie įdomūs ir apie juos norėjosi sužinoti daugiau, nei autorė pateikė dabar! Daugiau ir lėtesnio to susižavėjimo, įsimylėjimo…
Pati istorija man pasirodė, tikrai turinti potencialo, ir galėjo būti tikrai labai nebloga, jei būtų buvus ilgesnė🙈 manyčiau tam net būtų užtekę, kad kai pasakoja tai Elinga tai Alenas, galėjo pasakoti apie vis kitus įvykius, o ne apie tuos pačius tik iš savo pozicijos🙈 žinoma, man labai patinka kai knyga būna tiek vaikino tiek merginos perspektyvų, bet norėtųsi, kad skyrelį skaityčiau su kažkokiu įvykiu, vieną, o ne du kartus. Nes tai man atrodo dar labiau sutrumpino knyga (ji ir taip labai trumpa, o norėjosi man daugiau jos😔).
Bet dar labai norėčiau atskiras pagyras skirti viršelio dizainerei! Nuuuu nereaaalus viršelis tikrai!😍😍😍

[Monika Gaučė · Rating 1 out of 5]

viena iš blogiausių kada nors skaitytų knygų.. gyvenime nesu tiek akių varčiusi 🙈

perskaičiau per dieną tik dėl to, kad nesinorėjo ilgiau su ja kankintis.. o dar pabaigoj riebi klaida žodyje „ačiū“..

[Queen D · Rating 3 out of 5]

3.5

[Kamile | open_new_books · Rating 3 out of 5]

3.5⭐️

[Bent.viena.puslapi · Rating 4 out of 5]

Nuotaikingas, lengvas,skanus vasaros romanas.
Skaitydama daug "googl'inau", nes mėgstu matyti vietas, kur vyksta veiksmas. Esu ir pati keletoje jų buvusi. Keletą pasižymėjau ateičiai, jei sugalvočiau grįžti į tą miestą 🗼🙂
Knygoje gausu įvairių nuotaikų. Ir juokiausi, ypač skaitydama apie Elingos nuotykį su 💩, nes ten viešint irgi užkliuvo tai, kad ten tų reikaliukų tiek daug 😱 Ir vietomis nerimavau, kai Elinga grįžinėjo į Kauną, i savo butą. Labai jaudinausi ką ji ten ras. Na ir žinoma saldi meilė ir kaip link to buvo eita. Ačiū už knygą🩷

[Erika · Rating 4 out of 5]

Smagi istorija,privertė pakikenti ir pamąstyti

[Rasa-Skaitau ir keliauju · Rating 5 out of 5]

Mano nuomonė: Pamenu, kai perskaičiau Aleksandra M. Aistė knygą «Vieną kartą Prancūzijoje» buvau netikėtai sužavėta. Toks gana didelis WOW buvo. Kelis kartus tikrinau ar tai tikrai lietuvė. «Chickit lit» tipo knyga, kuri man pasirodė visai kitokia nei visos prieš tai mano perskaitytos lietuvių autorių knygos. O jau googlinau, net i leidyklą, pamenu, parašiau ir paklausiau apie autorę.
Smagu, kad pati autorė atsiliepė per goodreads . Va taip mes ir susipažinom…. Kalbėjom, diskutavom … nors dar nebuvom susitikę gyvai ….
Štai ir antroji Aistės knyga. Šiai knygai jaučiu didelius sentimentus, nes aš turėjau garbės rankraštį perskaityti iki pasirodant knygai. Kai perskaičiau rankraštį, iš karto autorei pasakiau, tik nieko nedarykit ir keliaukit iškėlusi galvą į pasirinktą leidyklą. Koks savitas ir gražus buvo rankraščio tekstas. Rodos, romane pačio veiksmo ir įtampos tikrai nedaug, bet viskas taip gražiai plaukia, taip sklandžiai viskas klostosi, kad nepastebi kaip kūrinį perskaitai vienu prisėdimu. Labai patiko.
«Nekenčiu Paryžiaus» - romatiška vienos poros istorija, labai gyvenimiška ir kinomatografiška. Gražūs veikėjai, kuriems net bandžiau pritaikyti veidukus. Alenui radau tinkamą aktorių, Eilingai dar ne, bet aš jau teisingame kelyje. Bandysiu šiai knygai kurti reelsą, nes mes skaitymo klube visos narės juos transliuosime per TV ekraną ir taip bandysime papasakoti pasirinktos knygos siužetą. Bandėme pasakoti siužetą, bet kartais tai padaryti labai sunku, ypač kai klubas tarptautinis ir narės susirinkusios iš įvairių šalių.

[Evelina Jamontaitė · Rating 5 out of 5]

Puiki, šmaikšti ir žavi romantinė komedija, skaitant atrodė, kad žiūriu filmą. Patiko vietovių aprašymai, Paryžius ir Kaunas abu mano mylimi miestai, o skaitant jausmas lyg ten ir būčiau kartu su veikėjais.

Smagi ir linksma istorija, kuri puikiai tinka laisvalaikio praleidimui ir atsipalaidavimui, tiesiog "sukramčiau" šią knygutę 🙂

[Laura Kul · Rating 4 out of 5]

❤️❤️❤️

[Vitalija · Rating 3 out of 5]

Per kelis paskutinius metus skaičiau labai daug lietuvių autorių knygų, tačiau šiai knygai man kažko pritrūko. Knyga paprasta, panaši į niekuo neįpareigojanti romantišką filmą su daug netikėtų, įvykių, meilės bei kitų detalių. Tačiau tuo pačiu visko ir buvo gal per daug. Trūko vietomis labiau išplėtoto siužeto viena ar kita situacija, tarsi norėta pasakyti daug, tačiau pabijota pratęsti mintį. Tačiau ... Knyga nėra prasta, pasakojimas įdomus, tiesiog man pačiai joje pritrūko detalumo ir aiškumo. Rekomendacija mėgstantiems lietuvių autorių knygas.

[Kristina Green · Rating 4 out of 5]

Lengva ir šmaikšti meilės ir netikėtumų istorija.Čia tokia dvikova Kaunas ar Paryžius? Lengva vidinė konkurencija kaip supratau, kuris miestas, kurį nuginkluos ir parklupdys ant kojų... Tai man vis tik Paryžius pasirodė stiprenis varžovas, su savo istorija, nuotykiais, kakučiais, ir šauniais amigo.. tai nž nž manęs ta neapykanta neitikino ir aš ramia sąžine kraustyčiausi gyventi į Paryžių ... Aistė labai puikiai perteikia paryžietiško gyvenimo subtilias detales, tad pavyko labai įsijausti ir lakstyti tomis gatvelėmis kaip tikrai dalyvei.

[Sol Galerija · Rating 1 out of 5]

Šią knygą aš mečiau.

Aš tikrai skaitau daug lietuvių autorių meilės romanų. Aš noriu jas palaikyti, perku jų knygas ir renku autografus.
Jų kūryboje man labiausiai patinka, kad padėjus knygą, visą laiką sukasi mintys, kas laukia toliau?
Su šia knyga to nebuvo. Buvo neįdomu, kas jų laukia toliau, o skaitydama dažniausiai varčiau akis (ko pas mane realiai nebūna), bet tiesiog kitaip neišėjo... Tie netikroviški pasakymai "Ir vėl praverstų išmanusis! Dabar turėsiu kliautis tik šlubuojančia intuicija", "senas kelmas" ir kt. , klišiniai personažai kaip kad dabartinis vaikinas tinginys ir nesuprantis meno, o nepažįstamasis- išduotas tėvas, istorija be jokio įtampos kūrimo (tai ap💩 paukštis, tai įlipa į🐕 💩, tai 85 kartus susitinka per valandą tam pačiam mieste ir t.t.t.).
Nu sorry, bet jei neskaitote lietuviškų knygų, bet norite, tai tikrai tikrai nepradėkite nuo šios..

Gerbkime ir mylėkime lietuvių autorius, tačiau neleiskime prarasti kokybės.

[Eglė / Gal paskaitom? · Rating 3 out of 5]

Aleksandra M. Aistė “Nekenčiu Paryžiaus” 🙈⠀
⠀
Lengvas, smagus romanas, kuris leis atsipalaiduoti. 😊⠀
⠀
Eilingos ir Pauliaus kelionė į Paryžių pasisuko visai ne taip, kaip Eilinga įsivaizdavo. Svajingos piršlybos prie Eifelio bokšto liko tik Eilingos sapnuose, realybėje teko susidurti su labai nepatogia situacija ir kelionę užbaigti ne pačiomis geriausiomis emocijomis. Tačiau po kiek laiko Eilinga Paryžiuje būdama be Pauliaus netikėtai sutinka jaunuolį, vardu Alenas ir nuotaika pamažu ima keistis. Jų keliai neplanuotai susikerta keletą kartų. Gal tai likimas? Tačiau jie tokie skirtingi, o ir Paryžiaus Eilinga nekenčia visa širdimi. Mergina grįžta į gimtąjį Kauną ir bando susigaudyti savo įvairiaspalviuose jausmuose. 💗⠀
⠀
Labai gaivi ir linksma istorija! Vietomis verčianti juoktis, vietomis nuklysti į romantiškas svajas, vietomis liūdinanti ar net maloniai erzinanti. Bet daugiausiai ši knyga kelia geras emocijas ir jos skaitymas tikrai nevargina, o kaip tik leidžia visiškai atsipūsti. Smagūs personažai ir jų tarpusavio bendravimas. Į santykius ir meilę čia pažvelgta iš kelių perspektyvų. Taip pat man visada patinka skaitant knygą kartu ir pakeliauti, o ši tai irgi suteikia. Gal kai kur norėjosi šiek tiek daugiau gylio ar istorijos nuoseklumo, bet jei ieškote labai lengvo skaitinio - šis bus kaip tik! Sveikinu autorę su labai smagiu romanu ir lauksiu kitų jos knygų! 😁⠀
⠀
3 ⭐| 2023 - 68 📚

[Justina Daugirdaitė · Rating 3 out of 5]

Tralialiuškė, bet jauki, nes skaitydama pati vaikščiojau po Kauno žinomas gatves ir tuolab pati gyvenau toje Sopranų gatvėje.

[Kristina · Rating 3 out of 5]

Geriausias knygos apibūdinimas: nieko ypatingo.
Perskaitei ir pamiršai.
Man kiek nerealistiška meilės istorija, veikėjai taip pat nesužavėjo. 🙃

[Simona · Rating 3 out of 5]

Su @i.am.aiste gyvai susipažinau vasarą bookstagramo susitikime. Ir kai ji pristatinėjo savo knygą, pagalvojau, kad imsiu ir nusipirksiu. Žinot, kas mane patraukė? Paprastumas. Šiltas, žmogiškas, lengvas paprastumas. Pačioje @i.am.aiste , jos bendravime. O ji pažadėjo, kad knygoje jos veikėjai ne klišiniai, stereotipiniai - turtingas ir vargšė, don žuanas ir kuklioji, bet eiliniai žmonės. O tokie mane traukia. 😊💛

Ir gavau tai, kas buvo žadėta. 🙂 Knygoje susitiko du žmonės, tokie kaip aš ir tu, su savais rūpesčiais, neišspręstais santykiais, bėdomis ir džiaugsmais. Nieko pernelyg įspūdingo, bet tuo pačiu ir kažkas kabinančio, patraukiančio.

"Jei būtume buvę kokios romantinės komedijos veikėjai, ko gero, čia mūsų istorija ir baigtųsi [...] Bet mes buvom realūs žmonės. Abu su savo praeitimi, baimėmis, silpnybėmis ir kompleksais."

Man asmeniškai gal kiek per daug neįtikėtinų sutapimų buvo sudėta vienoje vietoje. Kartais norėjosi, kad pokalbiai įgautų kiek daugiau šarmo ar dviprasmybių. Keliose vietose buvo paaiškinti dialogai, nors man atrodė, kad mažiau būtų buvę daugiau. Palikt laisvės mintim susirast sau atsakymus ir pasidžiaugt radus pačiam, o ne rast jau sukramtytus ant lėkštutės padėtus. 

Nepaisant to, knyga šildė. Gražus joje tampomo lagamino įvaizdis, kuris rodė, kad į santykius prisinešam visą bagažą to, kas buvome iki jų. Pritariu ir minčiai, kad meilės miestas yra bet kuris miestas, kuriame mes (įsi)mylime. Patiko ir parodymas, kad reikia drąsos kažką keisti, o dar didesnės pasiryžti naujiems santykiams, po nesėkmingai pasibaigusių kitų. Ir aišku, autorės meilė miestams (Paryžiui ir Kaunui (jam net labiau)) spindėjo visoje knygoje!

Šviesi, lengva, švelni, neįpaeigojanti, greitai skaitoma istorija. O pabaigus liko giedrumo jausmas širdy.

[Gabija open_new_books · Rating 4 out of 5]

3.5*

[Erika · Rating 3 out of 5]

3.5⭐ Norėjosi daugiau, gilesnės istorijos. Tekstas parašytas gražiai, skaitėsi lengvai. Smagu buvo kartu vaikščioti po pažįstamas Kauno vietas :)

[Rūta · Rating 4 out of 5]

Iš „Nekenčiu Paryžiaus“ gavau kaip tik tai, ko ir tikėjausi: žavią istoriją, kurią prarijau per popietę, apgalvotas detales, dailiai sugulusias veikėjų paveiksluose, bei smagų stilių.

[Simona · Rating 5 out of 5]

Pirmi skyreliai vertė vartyti akis, bet paskui natūraliai pamilau prancūzėlį :) Labai patiko kraštovaizdžių aprašymas, skaitant vaizdiniai bėgo kaip kino juosta.

[knygugriauzike_gabriele · Rating 3 out of 5]

Darbo reikalais savaitę praleidusi Paryžiuje, Elinga svajoja tik apie vieną – grįžti namo pas mylimąjį Paulių. Alenas, neseniai išsiskyręs su žmona, trokšta vėl pajusti laimę. Rožinio Elingos lagamino ratelių bildesio dėka jiedu atsitiktinai susipažįsta. Bet gal tai – likimas?

Negalėčiau savęs apibūdinti kaip tos, kuri priklauso tikslinei meilės romanų skaitytojų auditorijai. Gana retai skaitau šio žanro knygas. Absurdiškai nuskambėtų, jei pasakyčiau, kad netoleruoju juose esančios meilės iš pirmo žvilgsnio, simpatijų, dėl kurių herojai pameta galvą vos po kelių akimirkų, nelogiškų siužeto posūkių ar įvairių kitų saldumo kupinų epizodų. Kodėl absurdiškai? Čia būtent tokios knygos apžvalga. Ir taip – aš nesu pastarųjų didžiulė entuziastė, dažnu atveju renkuosi sudėtingesnį bei gilesnį siužetą, daugialypius veikėjus ir temas, kurios kartais būna nepatogios, provokuojančios, jautrios ir raginančios susimąstyti. Tačiau kartais, kai gyvenime ir taip nestinga rūpesčių, meilės romanai, tokie kaip šis Aistės, tampa tikra atgaiva, kurios dėka nuslūgsta įtampa, o širdį užplūsta lengvumas, šiluma ir tikėjimas, kad viskas bus gerai.

Nutrūkę santykiai, pasikeitęs gyvenimas, baimė būti neįvertintam, senų svajonių prisiminimai, dvejonės dėl naujo gyvenimo kūrimo, įkyrūs giminaičiai ir lemtingi atsitiktinumai – protagonistus lydintys gyvenimo posūkiai. Žinoma, kai visa tai „įvilkta“ į romantikos ir romantinės komedijos derinį, temos nėra dramatiškai ar itin giliai išjaustos, tačiau jų detales galima pastebėti. Elinga ir Alenas tarsi primena skaitytojams, kad kiekvienam asmeninė laimė turėtų būti prioritetas. Ne kitų (tėvų ar kitų giminaičių, draugų), bet mūsų pačių. Net jei ir su kitu žmogumi, net jei ir už tūkstančių kilometrų nuo namų, net jei ir keičiant gyvenimą nuo pagrindų.

Dar vienas kūrinio pliusas – Aleksandra M. Aistė gana vaizdžiai aprašo vietas, kuriose vyksta knygos siužetas, todėl skaitytojai supažindinami su Paryžiumi ir lietuvišku Kaunu. Gal tarp rašytojos užmojų ir nebuvo skleisti lietuviškumo idėją, tačiau, sąmoningai ar ne, ji palietė emigracijos temą ir kartu pateikė, kad Lietuva nėra toji šalis, kurioje nebūtų įmanoma gyventi, kurioje nėra ko pamatyti ar neįmanoma rasti vietų, pranokstančių patį meilės miestą Paryžių. Daugeliu aspektų ji dar žavesnė už kitas Europos šalis, tik mes ne visada susimąstome, kokį kultūrinį palikimą turime.

Kaip ir minėjau, nesu šio žanro nuolatinė skaitytoja, bet pagrindinius minusus įžvelgiau kelis. Pirmiausia, nuspėjamumo efektas ir pernelyg paprastas/skubotas istorijos išpildymas. Nuo pat pirmųjų puslapių buvo galima suprasti, kaip baigsis ši Elingos ir Aleno istorija. Erzino skubėjimas: nuo pažinties iki romantiškų santykių, nuo meilės iki neapykantos ir atvirkščiai. Norėjosi daugiau intarpų, daugiau veiksmo posūkių. Antra, manau, protagonistai galėjo būti charizmatiškesni ir jų traumos labiau aptartos. Akylesnis skaitytojas gali pastebėti, kad tiek Elinga, tiek Alenas yra patyrę skaudžių dalykų ir širdyje nešiojasi traumines patirtis – tam buvo galima suteikti daugiau dėmesio, kad viskas nebūtų taip cukruota. Galiausiai, jeigu kūrinys būtų ilgesnis, istorija būtų kokybiškesnė: daugiau temų paliesta, daugiau dialogų, ilgesni skyriai ir daugiau progų pasireikšti autorės rašymo sugebėjimams.

„Nekenčiu Paryžiaus“ – romantinė meilės istorija, atskleidžianti, kad kartais tikrąją meilę galima rasti vietoje, kurios nekenti labiausiai, o prie pastarosios radimo gali prisidėti ir pats netikėčiausias daiktas – rožinis lagaminas, sukeliantis garsų triukšmą ir talpinantis savyje ne daiktus, bet jausmus ir emocijas. Pagrindiniame romano dėmesio centre atsiduria meilės ir troškimo (vėl) būti laimingu žmogumi temos, kurios aktualios bet kuriame laikotarpyje, bet kokiomis aplinkybėmis ir bet kuriame kontekste. „Nekenčiu Paryžiaus“ ragina skaitytojus nesidrovėti ir gyventi visa širdimi, kad vėliau netektų gailėtis, jog kažkas liko nepadaryta ar neišbandyta – gyvenimas trumpas, todėl kaip netikėtai gauname, lygiai taip pat galime ir netekti.

Rekomenduoju meilės romanų gerbėjams, ieškantiems romantiško, širdies kerteles pakutenančio ir apie meilę iš pirmo žvilgsnio kalbančios istorijos. Jeigu ieškote romano, kuris idealiai tiktų atsipalaidavimui ir poilsiui po įtempto siužeto kūrinių, o gal tiesiog po sunkios darbo dienos, siūlau, kadangi „Nekenčiu Paryžiaus“ skirtas tiems, kurie pasiilgo palankiai sukrentančių likimo kortų ir laimingų pabaigų. Rekomenduoju mėgstantiems trumpus ir greitus romanus – garantuoju, kad nė nepajusite, kaip greitai perskaitysite. Nerekomenduoju, jeigu širdyje neturite nė lašelio tikėjimo meile iš pirmo žvilgsnio ir apskritai nesate (slaptas) meilės istorijų gerbėjas literatūroje. Jeigu nemėgstate knygų, kuriose viskas aišku nuo pirmųjų puslapių, nerekomenduoju, kadangi galite likti nusivylę.

3/5⭐