Supratau, kad nieko nesupratau... Ir dar supratau, kad turbūt man dar trūksta literatūrinio išsilavinimo nemenkai ir galiu čia neapsimesti didelė skaitytoja. Aišku, kol yra kur tobulėti, tol gyventi verta, bet šiuo atveju jaučiuosi kaip pradžiamokslė. Tai knyga, kuri buvo Europos Sąjungos literatūros premijos laureatė ir net neabejoju, kad "nusinešė" įvairių apdovanojimų ir kitur, bet...
Nuo pradžių - labai graži kalba, tikrai tobulai dėstomos mintys, atrodo, kad žodžiai dainuoja, poezija kiekvienoje eilutėje. Jau ką ši knyga tikrai turi, tai žodžių sukurtas menas. Tačiau siužeto visiškai nesugebėjau atsekti ir suprasti kas vyksta. Kažkur, kažkas, vyras, moteris, meilė, kažkokie išbandymai, bet užsiliuliavus tos gražios kalbos, nevisai supratau kas iš ties vyksta. Knyga nestora, ir vis tiek sugebėjau nesuprasti, tiesiai į paširdžius smūgis man. :D Gal ta kalba buvo pernelyg graži, pernelyg poetiška, kad momentais net nebuvo įmanoma suprasti vykusio veiksmo? Kad ir kaip ten būtų, matyt knyga ne mano, tebūnie man dar augti iki šios knygos. Gal kada nors... Tačiau šiai dienai man kažko pritrūko.