What do you think?
Rate this book
Šokis
T. Šinkariuko tekstai - tai greičiau ne užribio, o ribinė kūryba: ant ribos balansuoja ne tik veikėjai, bet ir pats autorius, pasirinkdamas ne autsaiderišką užribį, o ribinius, kraštutine žmogiškumo riba apibrėžtus siužetus, idėjas bei kalbėseną. Bekompromisė autoriaus pozicija, drastiškos siužetinės linijos ir drąsūs psichoanalitiniai metodai, išviešinantys pačias slapčiausias personažų pasąmonės kerteles bei sielos užkaborius - visa tai nauja anemiškoje lietuvių prozoje ir dramaturgijoje. T. Šinkariuko „Šokis“ - tai laukinis šokis greta lovos, kurioje miega mūsų fantazijos ribos. Šokis egzistencinėse dvasios sutemose, su mačete rankoje.
326 pages, Paperback
First published January 1, 2008
21 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 of 1 review
February 3, 2024
(pakelia galvą). Ko nori? Ko iš tikrųjų tu nori? Tik atvirai.
(žiūri blausiu žvilgsniu). Pabėgti nuo minčių. Nuo amžino pasikartojimo. Nuo save kartojančio trūkumo. Nuo mums įgimtos klaidos. Nuo amžinai save gimdančios ir ryjančios klaidos.
>>>
(užsirūko). Kartais aiškiai jaučiu, kaip pavydžiu. Kad aš esu aš, o jie yra jie. Pavydžiu kitiems, kad jie yra kiti. Noriu būti vienas. Vienas visuose kituose. Mes norim būti vieni. Mes norim būti vienas visuose. Aš noriu būti aš ir kitas. Aš kituose. Vienas. Ir tas pats. Nusinerti savo odą. Nusinerti save iš vidaus. (Pauzė). Ir būti skaidriau medūza, kuri susilieja su vandeniu, kuri pati yra beveiki vanduo.
>>>
Prieš ~13 metų pirmą kartą paliečiau šią knygą savo akimis. Šis kartas buvo ketvirtasis. Ypatingas. Galbūt laikas Tomui įmesti naują kūrinį (dėl dievo meilės, leidyklos, ko jūs bijote), kad turėčiau su kuo save asocijuoti. Kiekvieną kartą paėmusi šią knygą į rankas vis įžvelgiu kažką naują, save nustebinu puikia atmintimi, tačiau šį kartą sunyko paauglystės jausmas ir knyga įgavo prisiminimų pavidalą. Greičiausia prie jos negrįšiu iki kito dešimtmečio, jog galėčiau atrasti naują traukos objektą, užleisti vietą sau, kuomet man nėra 18. Nesupraskite klaidingai - knyga verta visų pirmų, antrų ir trečių kartų, kuomet yra daromos ilgos pertraukos. Mes su Tomu dar susitiksime ne vieną kartą, gal dar ir šiemet.
(žiūri blausiu žvilgsniu). Pabėgti nuo minčių. Nuo amžino pasikartojimo. Nuo save kartojančio trūkumo. Nuo mums įgimtos klaidos. Nuo amžinai save gimdančios ir ryjančios klaidos.
>>>
(užsirūko). Kartais aiškiai jaučiu, kaip pavydžiu. Kad aš esu aš, o jie yra jie. Pavydžiu kitiems, kad jie yra kiti. Noriu būti vienas. Vienas visuose kituose. Mes norim būti vieni. Mes norim būti vienas visuose. Aš noriu būti aš ir kitas. Aš kituose. Vienas. Ir tas pats. Nusinerti savo odą. Nusinerti save iš vidaus. (Pauzė). Ir būti skaidriau medūza, kuri susilieja su vandeniu, kuri pati yra beveiki vanduo.
>>>
Prieš ~13 metų pirmą kartą paliečiau šią knygą savo akimis. Šis kartas buvo ketvirtasis. Ypatingas. Galbūt laikas Tomui įmesti naują kūrinį (dėl dievo meilės, leidyklos, ko jūs bijote), kad turėčiau su kuo save asocijuoti. Kiekvieną kartą paėmusi šią knygą į rankas vis įžvelgiu kažką naują, save nustebinu puikia atmintimi, tačiau šį kartą sunyko paauglystės jausmas ir knyga įgavo prisiminimų pavidalą. Greičiausia prie jos negrįšiu iki kito dešimtmečio, jog galėčiau atrasti naują traukos objektą, užleisti vietą sau, kuomet man nėra 18. Nesupraskite klaidingai - knyga verta visų pirmų, antrų ir trečių kartų, kuomet yra daromos ilgos pertraukos. Mes su Tomu dar susitiksime ne vieną kartą, gal dar ir šiemet.
Displaying 1 of 1 review