What do you think?
Rate this book
Novelleja
Nämä novellit ovat ajallisesti Kafkan koko luomiskaudelta. Kirjasta muodostuu näin myös kuva Kafkan kirjailijankehityksestä, mielenkiintoinen läpileikkaus hänen kaikesta tuotannostaan.
Lapsia maantiellä
Maalaisten petkuttajan paljastaminen
Kauppias
Hajamielistä
Matkustaja
Hylkääminen
Onnettomana
Houkutus kylässä
Blumfeld, vanheneva poikamies
Risteytys
Yöllä
Parvekkeella
Vanha lehti
Sakaaleja ja arabeja
Keisarin viesti
Perheenisän huoli
Hylkäys
Perämies
Kuvia erään talon puolustamisesta
Ensimmäinen tuska
Aviopari
Pieni nainen
Erään koiran tutkimuksia
Translated from:
-Erzählungen
-Hochzeitsvorbereitungen
-Beschreibung eines Kampfes
Lapsia maantiellä
Maalaisten petkuttajan paljastaminen
Kauppias
Hajamielistä
Matkustaja
Hylkääminen
Onnettomana
Houkutus kylässä
Blumfeld, vanheneva poikamies
Risteytys
Yöllä
Parvekkeella
Vanha lehti
Sakaaleja ja arabeja
Keisarin viesti
Perheenisän huoli
Hylkäys
Perämies
Kuvia erään talon puolustamisesta
Ensimmäinen tuska
Aviopari
Pieni nainen
Erään koiran tutkimuksia
Translated from:
-Erzählungen
-Hochzeitsvorbereitungen
-Beschreibung eines Kampfes
170 pages
Published January 1, 1977
37 people are currently reading
113 people want to read
About the author
Franz Kafka
3,208 books38.3k followersPrague-born writer Franz Kafka wrote in German, and his stories, such as "
The Metamorphosis
" (1916), and posthumously published novels, including
The Trial
(1925), concern troubled individuals in a nightmarishly impersonal world.
Jewish middle-class family of this major fiction writer of the 20th century spoke German. People consider his unique body of much incomplete writing, mainly published posthumously, among the most influential in European literature.
His stories include "The Metamorphosis" (1912) and " In the Penal Colony " (1914), whereas his posthumous novels include The Trial (1925), The Castle (1926) and Amerika (1927).
Despite first language, Kafka also spoke fluent Czech. Later, Kafka acquired some knowledge of the French language and culture from Flaubert, one of his favorite authors.
Kafka first studied chemistry at the Charles-Ferdinand University of Prague but after two weeks switched to law. This study offered a range of career possibilities, which pleased his father, and required a longer course of study that gave Kafka time to take classes in German studies and art history. At the university, he joined a student club, named Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten, which organized literary events, readings, and other activities. In the end of his first year of studies, he met Max Brod, a close friend of his throughout his life, together with the journalist Felix Weltsch, who also studied law. Kafka obtained the degree of doctor of law on 18 June 1906 and performed an obligatory year of unpaid service as law clerk for the civil and criminal courts.
Writing of Kafka attracted little attention before his death. During his lifetime, he published only a few short stories and never finished any of his novels except the very short "The Metamorphosis." Kafka wrote to Max Brod, his friend and literary executor: "Dearest Max, my last request: Everything I leave behind me ... in the way of diaries, manuscripts, letters (my own and others'), sketches, and so on, [is] to be burned unread." Brod told Kafka that he intended not to honor these wishes, but Kafka, so knowing, nevertheless consequently gave these directions specifically to Brod, who, so reasoning, overrode these wishes. Brod in fact oversaw the publication of most of work of Kafka in his possession; these works quickly began to attract attention and high critical regard.
Max Brod encountered significant difficulty in compiling notebooks of Kafka into any chronological order as Kafka started writing in the middle of notebooks, from the last towards the first, et cetera.
Kafka wrote all his published works in German except several letters in Czech to Milena Jesenská.
Jewish middle-class family of this major fiction writer of the 20th century spoke German. People consider his unique body of much incomplete writing, mainly published posthumously, among the most influential in European literature.
His stories include "The Metamorphosis" (1912) and " In the Penal Colony " (1914), whereas his posthumous novels include The Trial (1925), The Castle (1926) and Amerika (1927).
Despite first language, Kafka also spoke fluent Czech. Later, Kafka acquired some knowledge of the French language and culture from Flaubert, one of his favorite authors.
Kafka first studied chemistry at the Charles-Ferdinand University of Prague but after two weeks switched to law. This study offered a range of career possibilities, which pleased his father, and required a longer course of study that gave Kafka time to take classes in German studies and art history. At the university, he joined a student club, named Lese- und Redehalle der Deutschen Studenten, which organized literary events, readings, and other activities. In the end of his first year of studies, he met Max Brod, a close friend of his throughout his life, together with the journalist Felix Weltsch, who also studied law. Kafka obtained the degree of doctor of law on 18 June 1906 and performed an obligatory year of unpaid service as law clerk for the civil and criminal courts.
Writing of Kafka attracted little attention before his death. During his lifetime, he published only a few short stories and never finished any of his novels except the very short "The Metamorphosis." Kafka wrote to Max Brod, his friend and literary executor: "Dearest Max, my last request: Everything I leave behind me ... in the way of diaries, manuscripts, letters (my own and others'), sketches, and so on, [is] to be burned unread." Brod told Kafka that he intended not to honor these wishes, but Kafka, so knowing, nevertheless consequently gave these directions specifically to Brod, who, so reasoning, overrode these wishes. Brod in fact oversaw the publication of most of work of Kafka in his possession; these works quickly began to attract attention and high critical regard.
Max Brod encountered significant difficulty in compiling notebooks of Kafka into any chronological order as Kafka started writing in the middle of notebooks, from the last towards the first, et cetera.
Kafka wrote all his published works in German except several letters in Czech to Milena Jesenská.
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 14 of 14 reviews
April 3, 2024
“Procesas” - buvo nelengvas procesas jį įveikti
“Metamorfozė” - legendinė mokinių novelė apie vabalą (ne volkswagen beetle)
“Bėgantys pro šalį” - man sunkiai sekėsi prabėgti pro šią knygą
“Nuosprendis” - viena iš labiausiai patikusių novelių
“Pataisos darbų kolonijoje” - labiausiai patikusi novelė
“Tiltas” - čia tas realybės šou iš Telia TV
“Medžiotojas Grachas” - spooky
“Šakalai ir Arabai” - gyvūnai šneka ne tik Kalėdų naktį
“Naujas advokatas” - Shoutout to Aleksandras Makedonietis
“Kaimo Gydytojas” - Novelės pavadinimas skamba kaip serialas per BTV
“Pranešimas akademijai” - Beždžionių planetos iškilimas
“Traukinio keleiviai” - Lietuvos geležinkelių reklama
“Miesto herbas” - heraldika
“Naktį” - miegu zzzzz
“Bado meistras” - skaitydamas mėgstu snackinti, tad toks nesu.
Labaaaaaai sunku buvo skaityti, kelis kartus galvojau nebetęsti, bet galais negalais įveikiau. Galbūt ne šiuo metu ir ne dabar, o galbūt tai nėra mano literatūra. Nežinau, gal ir nepopuliari nuomonė, bet kartais gimdžiau skaitydamas, kažkokia kančia būdavo irtis per puslapius… Pavargau…
“Metamorfozė” - legendinė mokinių novelė apie vabalą (ne volkswagen beetle)
“Bėgantys pro šalį” - man sunkiai sekėsi prabėgti pro šią knygą
“Nuosprendis” - viena iš labiausiai patikusių novelių
“Pataisos darbų kolonijoje” - labiausiai patikusi novelė
“Tiltas” - čia tas realybės šou iš Telia TV
“Medžiotojas Grachas” - spooky
“Šakalai ir Arabai” - gyvūnai šneka ne tik Kalėdų naktį
“Naujas advokatas” - Shoutout to Aleksandras Makedonietis
“Kaimo Gydytojas” - Novelės pavadinimas skamba kaip serialas per BTV
“Pranešimas akademijai” - Beždžionių planetos iškilimas
“Traukinio keleiviai” - Lietuvos geležinkelių reklama
“Miesto herbas” - heraldika
“Naktį” - miegu zzzzz
“Bado meistras” - skaitydamas mėgstu snackinti, tad toks nesu.
Labaaaaaai sunku buvo skaityti, kelis kartus galvojau nebetęsti, bet galais negalais įveikiau. Galbūt ne šiuo metu ir ne dabar, o galbūt tai nėra mano literatūra. Nežinau, gal ir nepopuliari nuomonė, bet kartais gimdžiau skaitydamas, kažkokia kančia būdavo irtis per puslapius… Pavargau…
February 28, 2023
Kafka absoliučiai žavingas, toks man savas rašytojas, kad net jį vertinti šališkai rodos neįmanoma. Jo groteskas, fantazija, humoras, ironija rezonuoja kažkur giliai viduje, prasiskverbdamas iki pat tapatumo gelmių. Kritiškai žvelgiant, aišku, galima kabinėtis prie netobulų paskirų momentų, bet jis neabejotinai turi savitą vaizduotės kalbą, iškeliančią jį tarp kitų literatūros grandų.
December 29, 2021
Šioje knygoje išspausdintas romanas „Procesas“ bei daugelis Kafkos novelių.
„Procesas“ man paliko stiprų įspūdį. Geriausiai jį apibūdina ši citata iš paskutinio romano puslapio:
Tikrai, tai stiprus kūrinys apie biurokratinius labirintus, teismo bei teisingumo iliuziją XX amžiuje (realiai atrodo, kad nelabai kažkas pasikeitė ir iki šių dienų), biurokratizmo absurdiškumą. Nors šį romaną perskaičiau jau turbūt prieš mėnesį, bet vis dar labai lengvai galiu prisiminti ir įsijausti į jo atmosferą. Tiesa, ta atmosfera itin jaučiasi ir Kafkos novelėse.
Mokykloje visi susipažįstam su „Metamorfoze“; mokiniams ši novelė įprastai patinka. Man atrodo, kad „Metamorfozėje“ bei „Procese“ labiausiai atsiskleidžia vidinis autoriaus gyvenimas, jo baimės, jo kasdienybė, nesaugumo jausmas. „Pilies“ skaičiusi nesu, bet „Pražuvėlis“ tokios kafkiškos atmosferos neperteikė. O ji tokia įdomi - įtempta, pilka, prisitaikėliška ir baugšti. Bent jau aš skaitydama jaučiausi nesaugi, vis kažko laukiau, nors pati nesupratau ko. Gal mirties? Įdomu tai, kad tiek šiuose dviejuose kūriniuose, tiek daugelyje novelių pagrindiniai veikėjai miršta. Vienaip ar kitaip. Iš esmės - absurdiškai. Turint omeny Kafkos biografiją - tai, kad jis baigė teisę, kad turėjo reiklų tėvą, kad buvo paslaugus, mandagus, nenorėjo nuvilti tėvų, turėjo rūpestingą seserį - labai sunku „Proceso“ ir „Metamorfozės“ nesieti su tiesioginiu Kafkos gyvenimu.
Apie noveles: pusė jų buvo labai arba ganėtinai trumpos (vienas-keli puslapiai) ir gilesnių apmąstymų nesukurstė. Bet keletas įsirėžė atmintin: „Pataisos darbų kolonijoje“, „Šakalai ir arabai“, „Pranešimas akademijai“, „Bado meistras“. Ypač patiko paskutinės dvi. „Pranešime akademijai“ beždžionė rašo laišką akademikams, kuriame pasakoja, kaip jaučiasi būdama išdresiruota (atsisakiusi savo „beždžioniškojo“ prado ir perėmusi „žmogiškąjį“) ir kaip ta dresūra vyko žvelgiant iš jos perspektyvos. „Bado meistre“ pasakojama apie... na, bado meistrą. Apie badavimą sėdint narve kaip apie pramogą, į kurią ateina pasižiūrėti visokie žmogai. O „Pataisos darbų kolonijoje“ bei „Šakalai ir arabai“ šmėžuoja gan įdomus europiečio kaip teisuolio, kaip aukščiausio moralinio suvokimo turėtojo motyvas.
Pabaigai: labai dievinu, kai leidėjai/maketuotojai taip myli knygas ir padaro jas malonias lietimui, vartymui, glostymui. Puslapiai švelnūs, malonaus akiai atspalvio, tekstas puikaus dydžio, išdėstymas nepriekaištingas. Ir gražus, paprastas, pilkšvas viršelis, jei nuimi popierinę jo dalį. Labaaai malonu.
„Procesas“ man paliko stiprų įspūdį. Geriausiai jį apibūdina ši citata iš paskutinio romano puslapio:
„Kur teisėjas, kurio jis nė karto nematė? Kur aukštasis teismas, kurio jis niekada nepasiekė?“
Tikrai, tai stiprus kūrinys apie biurokratinius labirintus, teismo bei teisingumo iliuziją XX amžiuje (realiai atrodo, kad nelabai kažkas pasikeitė ir iki šių dienų), biurokratizmo absurdiškumą. Nors šį romaną perskaičiau jau turbūt prieš mėnesį, bet vis dar labai lengvai galiu prisiminti ir įsijausti į jo atmosferą. Tiesa, ta atmosfera itin jaučiasi ir Kafkos novelėse.
Mokykloje visi susipažįstam su „Metamorfoze“; mokiniams ši novelė įprastai patinka. Man atrodo, kad „Metamorfozėje“ bei „Procese“ labiausiai atsiskleidžia vidinis autoriaus gyvenimas, jo baimės, jo kasdienybė, nesaugumo jausmas. „Pilies“ skaičiusi nesu, bet „Pražuvėlis“ tokios kafkiškos atmosferos neperteikė. O ji tokia įdomi - įtempta, pilka, prisitaikėliška ir baugšti. Bent jau aš skaitydama jaučiausi nesaugi, vis kažko laukiau, nors pati nesupratau ko. Gal mirties? Įdomu tai, kad tiek šiuose dviejuose kūriniuose, tiek daugelyje novelių pagrindiniai veikėjai miršta. Vienaip ar kitaip. Iš esmės - absurdiškai. Turint omeny Kafkos biografiją - tai, kad jis baigė teisę, kad turėjo reiklų tėvą, kad buvo paslaugus, mandagus, nenorėjo nuvilti tėvų, turėjo rūpestingą seserį - labai sunku „Proceso“ ir „Metamorfozės“ nesieti su tiesioginiu Kafkos gyvenimu.
Apie noveles: pusė jų buvo labai arba ganėtinai trumpos (vienas-keli puslapiai) ir gilesnių apmąstymų nesukurstė. Bet keletas įsirėžė atmintin: „Pataisos darbų kolonijoje“, „Šakalai ir arabai“, „Pranešimas akademijai“, „Bado meistras“. Ypač patiko paskutinės dvi. „Pranešime akademijai“ beždžionė rašo laišką akademikams, kuriame pasakoja, kaip jaučiasi būdama išdresiruota (atsisakiusi savo „beždžioniškojo“ prado ir perėmusi „žmogiškąjį“) ir kaip ta dresūra vyko žvelgiant iš jos perspektyvos. „Bado meistre“ pasakojama apie... na, bado meistrą. Apie badavimą sėdint narve kaip apie pramogą, į kurią ateina pasižiūrėti visokie žmogai. O „Pataisos darbų kolonijoje“ bei „Šakalai ir arabai“ šmėžuoja gan įdomus europiečio kaip teisuolio, kaip aukščiausio moralinio suvokimo turėtojo motyvas.
Pabaigai: labai dievinu, kai leidėjai/maketuotojai taip myli knygas ir padaro jas malonias lietimui, vartymui, glostymui. Puslapiai švelnūs, malonaus akiai atspalvio, tekstas puikaus dydžio, išdėstymas nepriekaištingas. Ir gražus, paprastas, pilkšvas viršelis, jei nuimi popierinę jo dalį. Labaaai malonu.
April 5, 2021
Kažkaip surezonavo su šių dienų aktualijomis novelės “Traukinio keleiviai” fragmentas:
“Žiūrint žemiškai suteršta akimi, mūsų situacija - kaip traukinio keleivių, kuriuos katastrofa ištiko ilgame tunelyje, ir tokioje vietoje, kur pradžios šviesos jau nebematyti, o galo šviesa tokia mažytė, kad žvilgsnis vis turi jos ieškoti ir vis ją pameta, be to, nėra net tikras dalykas, ar pradžios ir galo apskritai esama. O aplink save dėl juslių sumaišties arba dėl nepaprasto jų jautrumo mes regim vienus siaubus ir, žiūrint kokia kiekvieno nuotaika ir susižeidimas, nuostabų arba varginantį kaleidoskopinį mirguliavimą.”
“Žiūrint žemiškai suteršta akimi, mūsų situacija - kaip traukinio keleivių, kuriuos katastrofa ištiko ilgame tunelyje, ir tokioje vietoje, kur pradžios šviesos jau nebematyti, o galo šviesa tokia mažytė, kad žvilgsnis vis turi jos ieškoti ir vis ją pameta, be to, nėra net tikras dalykas, ar pradžios ir galo apskritai esama. O aplink save dėl juslių sumaišties arba dėl nepaprasto jų jautrumo mes regim vienus siaubus ir, žiūrint kokia kiekvieno nuotaika ir susižeidimas, nuostabų arba varginantį kaleidoskopinį mirguliavimą.”
January 14, 2024
Pagaliau galiu naujus metus pradėti be šitos knygos…
April 18, 2024
Donner wetter! Nemoku vokiškai. O Francas Kafka - pirmasis iš topinio mano mėgstamiausių rašytojų penketo! Teko jį skaityti rusiškai ir lietuviškai. Na, bet Antanas G. "Procesą" išvertė taip, kad, tiesą sakant, šiuo atveju man tos vokiečių ir nereikia...
Romaną esu perskaitęs keturis kartus. Ir kiekvieną kartą - su didžiausiu pasiskonėjimu. Kaip čia susilydo grėsmė, mįslė, ironija, absurdas ir net erotika! Kokie apčiuopiami tieji lyg kvailoki, lyg absurdiški, lyg siurrealūs vaizdiniai! "Kai kurie buvo atsinešę pagalvėles ir užsikišę jas tarp galvos ir lubų, kad kruvinai nenusizulintų sprando." "/.../ trenkė kumščiu į stalą; nuo trinktelėjimo tardytojo ir jo patarėjo galvos iškart atšoko viena nuo kitos." "Ji išskėtė dešinės rankos didįjį ir bevardį pirštą: jungiamoji odelė beveik siekė viršutinius trumpų pirštų narelius. /.../ Trupučiuką didžiuodamasi, Lenė žiūrėjo, kaip K., negalėdamas atsistebėti, tai išskečia, tai vėl suglaudžia du jos pirštus. Paskui jis greit pabučiavo juos ir paleido Lenės ranką." "Jam labai norėjosi atsikratyti teismo kurjerio, kurio auksinė saga visą laiką badė jam akis." Be to, "Procesas" man - grynai metafizinis romanas. Būtent jis, manau, suteikė galutinai atbaigtą formą dviem fundamentalioms nuo seno manyje krebždėjusioms idėjoms. Pirmoji: neturime mes jokios laisvos valios (kurių galų Jozefas K. pats lenda į tų teismų ir kanceliarijų raistą, ieško to, ko nepametęs?). Antroji: mumis manipuliuoja mums nepažinios grėsmingos ir supergalingos jėgos.
Ir dar. Tai vienas tų kūrinių, kai nyki, žiauri pabaiga sukėlė manyje džiaugsmo cunamį. "Tačiau vieno pono rankos jau suspaudė jam gerklę, o antrasis giliai suvarė peilį į širdį ir du kartus jį pasuko. Gęstančiomis akimis K. dar matė, kaip abu ponai, pasilenkę jam prie pat veido, susiglaudę skruostais, stebi atomazgą." Koks menas! Bet kaip tai išaiškinti kurčiam asiliukui?
Romaną esu perskaitęs keturis kartus. Ir kiekvieną kartą - su didžiausiu pasiskonėjimu. Kaip čia susilydo grėsmė, mįslė, ironija, absurdas ir net erotika! Kokie apčiuopiami tieji lyg kvailoki, lyg absurdiški, lyg siurrealūs vaizdiniai! "Kai kurie buvo atsinešę pagalvėles ir užsikišę jas tarp galvos ir lubų, kad kruvinai nenusizulintų sprando." "/.../ trenkė kumščiu į stalą; nuo trinktelėjimo tardytojo ir jo patarėjo galvos iškart atšoko viena nuo kitos." "Ji išskėtė dešinės rankos didįjį ir bevardį pirštą: jungiamoji odelė beveik siekė viršutinius trumpų pirštų narelius. /.../ Trupučiuką didžiuodamasi, Lenė žiūrėjo, kaip K., negalėdamas atsistebėti, tai išskečia, tai vėl suglaudžia du jos pirštus. Paskui jis greit pabučiavo juos ir paleido Lenės ranką." "Jam labai norėjosi atsikratyti teismo kurjerio, kurio auksinė saga visą laiką badė jam akis." Be to, "Procesas" man - grynai metafizinis romanas. Būtent jis, manau, suteikė galutinai atbaigtą formą dviem fundamentalioms nuo seno manyje krebždėjusioms idėjoms. Pirmoji: neturime mes jokios laisvos valios (kurių galų Jozefas K. pats lenda į tų teismų ir kanceliarijų raistą, ieško to, ko nepametęs?). Antroji: mumis manipuliuoja mums nepažinios grėsmingos ir supergalingos jėgos.
Ir dar. Tai vienas tų kūrinių, kai nyki, žiauri pabaiga sukėlė manyje džiaugsmo cunamį. "Tačiau vieno pono rankos jau suspaudė jam gerklę, o antrasis giliai suvarė peilį į širdį ir du kartus jį pasuko. Gęstančiomis akimis K. dar matė, kaip abu ponai, pasilenkę jam prie pat veido, susiglaudę skruostais, stebi atomazgą." Koks menas! Bet kaip tai išaiškinti kurčiam asiliukui?
November 19, 2022
Talking about „The Metamorphosis” I think we all have sometimes felt like a bug that doesn't belong in the human world. Sadly, in some cases, people feel like an outcast not only in society but also in their own families. Kafka perfectly depicted what goes through a person's mind in such case.
December 13, 2025
Kaip man patinka tokios knygos, kurias skaitai ir pats viduje jautiesi, kaip pagrindinis veikėjas. Aš žiauriai prijaučiau Kafkai. Tam visam sistemos priešinimuisi, nesupratimui dėl perdėto dirbtinumo ir atsisakymo to, kas tau brangiausia.
Buvo tokia atgaiva skaityti šias noveles ir atrasti Kafką iš naujo, sugerti visą jo modernistinį siurrealizmą į save. Sakyčiau, tai vienas iš mano mėgstamiausių rašytojų, bet taip sakydamas lyg ir nubaudžiu save, nes Kafka nenorėjo, kad jo darbai būtų skaitomi.
Tarp žinomiausių novelių, kaip Procesas ir Metamorfozė, mane ypač sužavėjo Pranešimas akademijai. Jis buvo toks stiprus, toks gilus, kad wow, pagalvoti, jog prieš šimtą metų žmonės jau galėjo taip mąstyti. Ir tiesiog taip įsijaučiau, kad kaip baigėsi, skaičiau iš naujo ir žavėjausi.
Buvo tokia atgaiva skaityti šias noveles ir atrasti Kafką iš naujo, sugerti visą jo modernistinį siurrealizmą į save. Sakyčiau, tai vienas iš mano mėgstamiausių rašytojų, bet taip sakydamas lyg ir nubaudžiu save, nes Kafka nenorėjo, kad jo darbai būtų skaitomi.
Tarp žinomiausių novelių, kaip Procesas ir Metamorfozė, mane ypač sužavėjo Pranešimas akademijai. Jis buvo toks stiprus, toks gilus, kad wow, pagalvoti, jog prieš šimtą metų žmonės jau galėjo taip mąstyti. Ir tiesiog taip įsijaučiau, kad kaip baigėsi, skaičiau iš naujo ir žavėjausi.
July 25, 2024
Sunku vertinti žvaigždutėmis, nes yra daug kūrinių — vieni verti 5-ių, kiti — kur kas mažiau. Su Kafka mano pažintis buvo mokykloje, kaip ir daugeliui, su kūriniu Metamorfozė. Nesu (nebuvau iki dabar) tikras kodėl jis — vienas labiausiai į atmintį įsirėžusių kūrinių iš mokyklos. Kaip patiko tada, taip ir dabar.
Romanas nepaliko didelio įspūdžio, o šešios iš keturiolikos novelių — meistriškos, paliečiančios giliai. Kitos gal ir tokios, bet gal iki jų dar nepriaugau.
Reziume, su Kafka reikėtų susipažinti kiekvienam, o jei ,,labas” buvo sakytas tik mokykloj, tą pažintį atšviežinti jau kiek suagus.
Romanas nepaliko didelio įspūdžio, o šešios iš keturiolikos novelių — meistriškos, paliečiančios giliai. Kitos gal ir tokios, bet gal iki jų dar nepriaugau.
Reziume, su Kafka reikėtų susipažinti kiekvienam, o jei ,,labas” buvo sakytas tik mokykloj, tą pažintį atšviežinti jau kiek suagus.
April 9, 2025
"Procesas" vienas iš tų kūrinių, kur pagal konceptą ir turi būti chuinia skaityti, tai negaliu sakyt, kad baisiai džiaugiausi gyvenimu kai skaičiau, bet tikrai liks atminty. Daug kūrinio scenų taip smagiai unikalios, kad norėsis po kažkiek laiko grįžt.
Likusios novelės 10/10 no notes, pure peak.
Likusios novelės 10/10 no notes, pure peak.
March 29, 2020
G E N I U S
July 27, 2022
Tavallista tekstiä jossa Kafka saa silti omat merkittävät lahjat näkyviin. Vertauskuvia ja voipumisia.
March 30, 2023
Labai savitas, pilnas parabolių Kafkos žvilgsnis į pasaulį ir žmonių tarpusavio santykius.
November 13, 2024
Kafkan novellit ovat mielenkiintoista ja vangitsevaa luettavaa. Kokoelmasta kiinni saaminen sen sijaan vaikeampaa.
Displaying 1 - 14 of 14 reviews