Tiesiog wow! Tokia knyga turėtų būti duodama skaityti mokiniams per istorijos pamokas vietoj nuobodžių vadovėlių. Mato Šalčiaus pasakojimas tobulai supažindina su tarpukario Europos, dalies Afrikos ir Artimųjų bei Tolimųjų Rytų to meto vaizdu. Šalys, kurių nebėra, ir tautos, kurios tik po II pasaulinio ar dar vėliau įkurs savo valstybes. Papročiai, gyvenimo būdas, skirtingi mentalitetai, geri keliai ir blogi keliai, malonūs ir bjaurūs pasieniečiai, karas (japonų pjaunama Kinija), motociklas, traukiniai, laivai. Ir visur - svetingi bei paslaugūs paprasti žmonės. Be vietinių pagalbos neįmanoma jokia tolimesnė, ilgesnė kelionė. Be galo gražu ir be galo įdomu. Po tokios knygos net sustiprėja meilė tėvynei, ha!
Labai daug džiaugsmo skaitant knygą priduoda ir tarpukario kalba. Jei kas imtųsi perleisti Mato Šalčiaus atsiminimus, jokiu būdu nereikėtų taisyti kalbos. Nesvarbu, kad visai kitaip vartojami linksniai ar pilna įvairių užsienio svetimybių. Autentika suteikia tik dar daugiau žavesio. O kartais nori nenori - susižvengi. Pvz., iš "santykiauti" vietoj "bendrauti". :D
Rekomenduoju kiek-vie-nam. Ir nekreipkit dėmesio, jei nuo šiol kartais batus pavadinsiu kurpėm, o vietoj "gražus" pasakysiu "pavaizdus" ar dar ką nors.