Būtent Hairą Protagonistą užgriūna atsakomybė atskleisti pačią šiurpiausią ir Realybės, ir Virtualybės paslaptį - Infokalipsę. Nes nežinia iš kur atsiradęs narkotikas, pramintas Lavina, ima žudyti žmones ir Realybėje, ir Virtualybėje...
Neal Stephenson is the author of Reamde, Anathem, and the three-volume historical epic the Baroque Cycle (Quicksilver, The Confusion, and The System of the World), as well as Cryptonomicon, The Diamond Age, Snow Crash, and Zodiac. He lives in Seattle, Washington.
Niekada, tikrai nuoširdžiai sakau, niekada iki šiol negalvojau, kad galima parašyti saifajų – gerą saifajų – ir į tai įpainioti biblinius mitus, o pagardinimui dar įbert žiupsnį ankstesnių kultūrų mitų. Ir dar visą tai logiškai susieti į pakankamai padorų siužetą, turintį kažkokį racionalų paaiškinimą ir logiką. Na ir... Stephensonas įrodė, kad tai kuo puikiausiai įmanoma. Babelio bokštas, Šumerų kultūra ir dievai, biškiukas Jėzaus. Suplakit tai į vieną kokteilį ir, manau, ne vienas nustebsite, kad iš to gaunasi kažkas gero.
Žinoma, knyga nėra be trūkumų. Pradėkime nuo to, kad tai viena pirmųjų jo knygų ir tai jaučiasi ir... Ai, ką aš čia bandau apgauti – ir pats tą žinau, ir kolegos GR‘e man yra minėję tą patį: personažų vystymas tikrai nėra stiprioji šio rašytojo pusė. Būtų labai griežta, sakyčiau, netgi per griežta iš mano pusės veikėjus įvardinti kaip medinius, tai apsistokim ties terminu „buratinai“. Nes jie yra stabilūs, jie nuoseklūs, jie kaip ir įdomūs, bet apie jų vidinį pasaulį, mintis, išgyvenimus nesužinai nieko. Nekalbant jau apie kažkokį progresą. Žodžiu, šiuo klausimu Stephensonas važiuoja ant minimumo. Bet jam šitas stilius veikia, ir valio. „Seveneves“ knygoje, nors ši rašyta daug daug vėliau, veikėjai ir jų bruožai yra lygiai tokie patys.
Žvelgiant iš šviesiosios pusės, tai, kaip jau minėjau, siužetas tikrai neblogas, gražiai dėstosi, visi galai pabaigoje suvyniojami į vieną bendrą siūlų kamuolį. Tempas labai aukštas, veiksmo – nors vežimu vežk. Gal kiek kliuvo pasaulio kūrimas, nes jis man liko labiau neaiškus, nei aiškus, bet nurašiau viską tipiškam cyberpunk‘ui – retai kada šio žanro knygose pernelyg gilinamasi ir aiškinama, kaip ir kas nutiko pasauliui.
Aišku, šedevru šios knygos nepavadinčiau, tikrai trūksta ir trūksta joje daug visko, bet knygas esu linkęs vertinti gan primityviai, „patiko-nepatiko, smagu-nesmagu“ lygmenyje. O kadangi ši knyga man ir patiko, ir ją skaityti buvo tikrai smagu, be jokių skrupulų tėškiu jai 4* ir ką jūs man. 😊