Šiaurės Sachara, romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją

by Rokas Flick

Rokas Flick - ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, išleidęs tris knygas: „Mitingų metas, sudrebinęs Lietuvą” (2005), „Atrastoji žemė” (2008), „Ištiesk pagalbos ranką man” (2008). Romanas „Šiaurės Sachara” - kūrinys apie XIX a. pabaigos-XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto šviesuomenės gyvenimą. Pagrindinis veikėjas Martynas Lukeitas, lietuvaitės Urtės ir prancūzų belaisvio karininko Mišelio Benua sūnus, - talentingas dailininkas impresionistas. Tuo laiku Nida, kurioje vyksta didžioji dalis romano veiksmo, buvo tapusi intelektualų ir menininkų susibūrimo vieta. Rašytojas pasakoja apie garsųjį Nidos „tapytojų rojų”, klestėjusį iki pat 1945 metų sovietų okupacijos. Čia, nuošaliau nuo didžiojo pasaulio, verda gyvenimas - mezgamos pažintys, gimsta meilė, netyla kūrybiniai ginčai. Bet veiksmo erdvė neapsiriboja pajūrio kraštu - nusikeliama ir į Europą, į Paryžių. O per vienišiaus menininko Martyno Lukeito gyvenimą parodomi ir tuo laiku pasaulį sukrėtę įvykiai. Daugelis knygos epizodų skamba autentiškai, tarsi autorius būtų dalyvavęs Hitlerio sutikime Klaipėdoje, regėjęs badaujančių prancūzų belaisvių stovyklą Nidoje, rusų lėktuvų bombarduojamus karo bėglius ant Kuršmarių ledo. Tai subtilus intriguojantis romanas, lėtą veiksmo tėkmę sukrečiantis tragiškais įvykių proveržiais, praturtinantis mūsų atmintį ir suvokimą apie tolstančią užmarštin Prūsiją.

429 pages, Hardcover

First published January 1, 2010

Reviews

[Ingrida Lisauskiene · Rating 5 out of 5]

Dar vienas lietuviškas istorinis romanas, man tikras atradimas, nes visada domino Klaipėdos krašto, Prūsijos ir Kuršių nerijos istorija. Gal ir dėl to, kad be galo patinka Kuršių Nerija ir yra giminystės ryšių su Lietuvos vokiečiais. Dailininko impresionisto Martyno Lukeito, prancūzo ir prūsės sūnaus, gyvenimas, besitęsiantis per Kuršių neriją, Prancūziją, Vokietiją, Karaliaučių, Gumbinę, Memelį persipin su istoriniais įvykiais: dviem pasauliniais karais, Prūsijos žlugimu. Įdomu skaityti apie XIX a. pab.–XX a. pirmosios pusės Rytų Prūsijos ir Klaipėdos krašto šviesuomenę.

[Jorė · Rating 4 out of 5]

Kiek Nidoje yra Lietuvos? Šitoje knygoje nebūtinai itin gražiai literatūrine prasme, bet neblogai sujungiant istorijos niuansus su romano pasakojimu, lėtai - taip lėtai, kaip gyvenimas eina Nidoje iki šiol - pasakojama viso krašto istorija. Laikmetis toks, kad kūrėnais dar prūsai plaukiodavo; Nida, Rasytė, Karaliaučius ir Tilžė buvo vienas kraštas, o Kuršių Nerijos gyventojai save laikė vokiečiais, prūsais, dar kažkuo, bet ne lietuviais, o ir pati besiformuojanti Lietuva buvo kažkur tenai, rytuose, nelabai kam įdomi ar reikalinga.
Labai geras žvilgsnis į XIX a. pabaigos - XX a. pirmos pusės aktualijas ir puikus kepurės nukėlimas Nidos, Šiaurės Sacharos, gražumui

[Ramunė Narbutas · Rating 5 out of 5]

Man atradimas! Istorinis romanas apie Rytprūsių kraštą, jo žmones-patiko. Tokio vyriško stiliaus, nėr daug minčių vingių, vidinių ilgų monologų, gražbylysčių. Tiesiog, geras, įdomus pasakojimas.
Ieškosiu bibliotekoje ir kitų šio autoriaus knygų!

[Jolė Stimbirytė · Rating 4 out of 5]

Romanas apie pamirštąją Kuršių Neriją... Aš labiau pavadinčiau romanu apie pamirštąją Prūsiją, jos žmonių likimus istorijos vingiuose, jos saulėlydį. Pagrindinis knygos veikėjas – Nidos dailininkas Martynas Lukeitas, prancūzų belaisvio ir lietuvaitės sūnus. Jis nei lietuvis, nei vokietis, nei prancūzas. Jis kaip paskutinis prūsas, visų mėgstamas ir kartu labai vienišas. Jo likimas – viso krašto likimas, kuris galėjo būti visai kitoks....
„Už mūsų Prūsiją. Taikią šalį. Be Berlyno, Lenkijos ir Lietuvos kišimosi. Valstybę su sostine Karaliaučiumi, su Memelio ir Piliavos uostais, su Alnaštynu ir Osterode, su Elbingu ir Ylava, su Marienverderiu... Šalis turėtų būti suskirstyta į atskirus kantonus kaip Šveicarija. Kiekvienas kantonas, šalia valstybinės prūsų kalbos, turėtų ir savo – autonominę... Vakarų kantonas su autonomine vokiečių kalba, Mozūrijos kantonas su autonomine lenkų kalba, Rytų, arba Prūsų Lietuvos, kantonas su vyraujančia Lietuvių kalba ir Šiaurės, arba Sembos, kantonas, kalbantis tik prūsiškai.“
Patiko man ši utopinė idėja. Kaip ir pati knyga.

[Lenara Cka · Rating 5 out of 5]

Labai gera knyga. Sukurtas pasakojimas puikiai  persipina su istoriniais įvykiais, karais, tikrai buvo įdomu skaityti, įtraukianti, labai vaizdingai aprašytas kraštovaizdis, pagrindinis veikėjas su filosofiniais apmąstymais apie gyvenimą, karą, meilę, pakerėjo. Tikrai vertinu 5+ ir visiems rekomenduoju.

[Diana Norkė · Rating 5 out of 5]

Knyga labai patiko, nes apie tai kas artima. Gražūs Nidos bei Klaipėdos aprašymai, žmonių gyvenimai ir kasdienybė. Patiko tikslios datos ir faktai.