What do you think?
Rate this book


Šiandien žodis ekologija itin dažnas. Perkame ekologišką maistą, rūpinamės gamtosauga, imamės globoti benamius gyvūnus. Tačiau prieš pusę amžiaus mažai kas tokį žodį buvo girdėjęs.
Anot autoriaus, šiai knygai pasirodžius, <...> buvo noriai rašoma, kad tai pirmasis ekologinis romanas, pirmas šauksmas, kviečiantis gelbėti mūsų biosferą, kuriai iškilo grėsmė. Tačiau aš pats tais laikais nebuvau įvertinęs nei vykstančio naikinimo masto, nei visos to pavojaus grėsmės.
Romane pasakojama apie keistuolį prancūzą Morelį, išsekintą gyvenimo koncentracijos stovykloje beprasmiškumo. Po Antrojo pasaulinio karo jis atsiduria Prancūzijos Pusiaujo Afrikoje. Čia tarp čiabuvių ir kolonialistų tvyro įtampa, bręsta išsilaisvinimo kovos, o Morelis renka parašus po peticija už dramblių apsaugą. Laisvi drambliai – jo idée fixe. Kas svarbiau – gamtosauga ir drambliai, šalies nepriklausomybė ar individo laisvė? O gal badaujantis vietinis?
Jūsų drambliai – dar viena visko pertekusio europiečio idėja. Tai persisotinusios buržuazijos idėja. Mums drambliai – vaikščiojanti mėsa. Kai duosite mums pakankamai jaučių ir karvių, galėsime vėl pakalbėti apie dramblius...
Žvaigždėta Afrikos naktis, panaši į šydu apsigobusią moterį, savanos vėjas, neaprėpiami toliai, vandens link bėgantys drambliai, jų sukeltos įkaitusios raudonos žemės dulkės, kurios gaubia europietį, patyrusį XX a. vidurio siaubą ir pasitraukusį į Afriką semtis stiprybės gyventi, ieškoti tyros būties gamtos apsupty.
Romainas Gary (Romenas Gari, 1914–1980) – vienintelis istorijoje prancūzų autorius, literatūrinę Goncourt’ų premiją pelnęs dukart: vieną jų būtent už romaną „Dangaus šaknys“, parašytą 1956 metais.
478 pages, Paperback
First published January 1, 1956
“Humanity has not yet reached that degree of defeatism or – or of loneliness, which makes it so necessary for the old ladies to console themselves with Pekingese. Or with elephants, if you prefer. Love of animals is one thing, but hatred for men is another, and that is what we are dealing with in our friend. That‘s why I intend to put him under lock and key as quickly as possible, and with a certain pleasure.”
“Odd how all great chapters in human endeavor depended at certain moments on vulgar scum. Arms traffickers, spies, agents provocateurs, shady money-lenders – they were intimately bound up with some of mankind’s noblest achievements. Which did not, unfortunately, mean that having them with you was enough to guarantee success.”
Lovers of a nice shot had flocked there from all over the world, certain of getting their money’s worth: over fifty safaris in one month, a fine congregation of impotents, alcoholics and those females whose sexuality is so pleasantly tickled by bullfights and who reach their climax with a finger on the trigger and an eye fixed on the horn of a rhino, or the tusk of a fine male – with a professional hunter at their side, just in case.