Trys mano vieninteliai

by Jolita Herlyn

„Trys mano vieninteliai“ – tai nuoširdus, intymus ir labai gyvenimiškas pasakojimas apie moterį ir jos pasirinkimus, apie meilės trikampius ir daugiakampius, apie tai, kad gyvenimas be meilės yra tuščias ir beprasmis.

1994-ieji metai. Užsieniečiai „atranda“ Lietuvą ir jos moteris, o lietuvės – pasaulį. Jauna klaipėdietė Kamilė, kaip ir visos šio pasaulio moterys, ilgisi ir ieško tikros meilės. Dėl šio jausmo ji pasiruošusi atvira širdimi nerti į gyvenimo sūkurius, atsiduoti  nuotykiams ir tikėti stebuklais. Taip Kamilės gyvenime atsiranda Ali iš Jordanijos, kuris pakviečia jauną moterį į Stambulą švęsti Naujųjų metų ir atveria jai nepažįstamą ir viliojantį pasaulį. Trys Kamilės gyvenime atsiradę vyrai kartu yra ir jos moteriškos brandos etapai.

Kartu su Kamile apsilankysite Graikijos salose, Rio de Žaneiro karnavale ir net už poliarinio rato. Tik po daugelio įvykių Kamilė supras, kad tai buvo kelionė į save, per vingiuotus, duobėtus ir visada nenuspėjamus meilės ir aistros kelius.

Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

288 pages, Hardcover

First published January 1, 2013

About the author

Jolita Herlyn (mergautinė pavardė Kraniauskaitė) gimė 1966 m., studijavo filosofiją Maskvos Lomonosovo universitete, dėstė filosofiją ir logiką Klaipėdos universitete, dirbo Klaipėdos miesto savivaldybės tarptautinių ryšių skyriuje, porą metų „Balticum“ televizijoje vedė diskusijų laidą „Proto aistros“. Yra parašiusi per du šimtus straipsnių dienraščiui „Klaipėda“, o „Vakarų ekspresas“ spausdino jos interviu ciklą su užsieniečiais, apsilankiusiais ar gyvenančiais Lietuvoje. Nuo 2006 m. Jolita Herlyn persikėlė į Daniją, kur vadovavo banko rinkodaros skyriui. Šiuo metu gyvena Hamburge.

Reviews

[Justė · Rating 1 out of 5]

meilužė kubu

Mane kaip visada lydi paradoksai – ką tik perskaičiau stipriausią šių metų knygą, o štai iš kart po jos atėjo eilė – net sunku išrinkti vieną būdvardį – prasčiausia. Nepamenu, kada jaučiau tokį didžiulį norą sviesti knygą į šalį – ne tik kad į šalį, bet kur nors labiau pro langą. Susitvardžiau ir visgi pabaigiau, bet vis tiek nė krislelio prasmės, grožio ar malonumo knygoje neradau.

Aišku, pati ir kalta, kad susigalvojau ją perskaityti, ko gi galima tikėtis iš knygos pavadinimu „Trys mano vieninteliai“! Bet visgi lietuvė autorė, norėjosi su ja susipažinti, tai tarp naudotų knygų pamačiusi man labiausiai girdėtą jos darbą griebiau ir dabar tikėdamasi lengvo skaitalo kibau į ją. Aš nežinau, galbūt pirmasis autorės blynas tiesiog prisvilęs, nes žodžius dėlioti ji moka.

Na bent jau man taip pasirodė pradžioje. Kol nebuvo iki gyvo kaulo įgrisęs tas banalus, nuobodus siužetas su nuliu veiksmo ir logikos, daug verkšlenimo ir pašnekesių su vidinėmis dievaitėmis. Aš net neužsivesiu apie tą dalį, kur pagrindinė veikėja – gražiausia kaimo mergina, kurią visi įsimyli iš pirmo žvilgsnio ir krenta jai po kojomis, ar kad autorė jai knygoje pagailėjo elementaraus charakterio, ar kad veikėjai apskritai visi vienmačiai. Viskas tai dar pusė bėdos – kur kas labiau nužudo tai, kad daugumą knygos laiko užima elementarus miegojimo su užimtu vyru teisinimas tuo, kad jo draugė stora ir nepatenkina jo įdomaus gyvenimo troškimo, ar tuo, kad ji kitame Europos gale. O tada pagardinam „man kažkaip tokia gera nuotaika po aborto“, santykių su musulmonu peripetijomis, dar homoseksualų epizodu ne laiku ir ne vietoje ir gaunam vieną didelį kičinį ir visiškai antimoralinį nesąmonių kratinį.

Jeigu autorė čia norėjo pabrėžti kažkokias vertybes, tai visiškai nuklydo į šoną. Tiesiog kraujas užvirė skaitant niekinį siužetą, varomą visiškų banalybių ir einantį kažkokio visiškai beprasmio tikslo link.

[-Vilma- · Rating 2 out of 5]

Tai antroji mano skaityta Jolitos Herlyn knyga. Pačią pirmąją skaičiau paskutinę išleistą knygą "Moterų sodas", kuri man labai patiko. Todėl viduje kirbėjo noras susipažinti ir su ankstyviausia autorės kūryba ir palyginti, kaip ji pati, kaip rašytoja, per tą laiką patobulėjo. Ir galiu pasakyti, kad WOW, skirtumas nerealus. Atrodo, kad skaičiau visiškai skirtingų autorių kūrybą. "Moterų sodas" mane įtraukė savo nagrinėjama tema, veikėjų išgyvenimais, kelionių aprašymais. Atrodė, kad pati gyvenau knygoje. Tuo tarpu "Trys mano vieninteliai" labai paprasta, netgi banali istorija su tokiomis jau neįtikinančiomis meilės istorijomis, kad tiesiog skaitai ir šypsaisi. Knygai daviau dvi žvaigždutes turbūt vien todėl, kad ją skaičiau gyvendama saloje, mėgaudamasi saule ir vandenynu, ir šis paprastas pasakojimas visai lengvai susiskaitė.
Bet patarimas tiems, kurie rašė, kad antro šanso autorei neduos - tikrai duokit ir paskaitykit paskutines jos išleistas knygas. Aš manau, kad būsit labai nustebinti :)

[Vaiva · Rating 2 out of 5]

Nuvylė. Dar tokio banalaus keliavimo per vyrus ir papsakoto taip buitiškai ir šabloniškai ", nebuvau skaičiusi. Vien tokios frazės kaip "nusprendžiau tiesiog mėgautis gyvenimu, rinkti įspūdžius, kaip bitės renka nektarą, kad paskui iš jo būtų galima gaminti gyvenimo išminties medų" , "ilgesio našta buvo gerokai per sunki trapiems mano pečis", "aš žodžiais beldžiausi į jo sielą, bet taip ir likdavau syovėti ant jos slenksčio"-banalu, primytivu ir verčia arbatą gerti be cukraus... mažiausiai pusmetį. Ir niekur neradau tu trijų vienintelių, buvo tik vienas psichopatas.

[Neringa · Rating 5 out of 5]

Tikrai verta dėmesio ir skaitytojo laiko knyga. "Rašytojiška", nekasdieniška kalba ir jausmų pliūpsniai bei audros liejasi per visus puslapius, bet nenusibosta, nes su kiekviena eilute romano herojė Kamilė atsiveria vis labiau ir labiau. Tai už ją džiaugiaus, tai stebėjausi, tai man jos buvo gaila. Siužetas, lyg prieskoniais, pagardintas erotiniais intarpais, kurie neįgrysta, nes puikiai apskaičiuotas jų kiekis ir "skonis". Knyga įtraukia ir nepaleidžia iki pat pabaigos. Neteigsiu, kad perskaičius šią knygą kažką supratau ar įvertinau. Ne, to neatsitiko, aš ją paprasčiausiai išgyvenau kartu su romano veikėjais ir taip įprasminau skaitymui praleistą laiką, kurio kiekviena minutė buvo to verta. Vienintelis pabrėžtinas minusas - man norėjosi ilgesnių pirmos ir trečios dalies, kuriose nepilnai atsiskleidė tų vienintelių personažai. O galbūt tiesiog norėjosi, kad knyga būtų šiek tiek ilgesnė? O gal tai būtent dėl to, kad... paskaitykit ir suprasit, kodėl.

[Indre · Rating 2 out of 5]

Labai prasta knyga, be siužeto, be minties ar prasmės. Labai abejoju ar duosiu autorei antrą šansą, po tokios netikusios pažinties.

[Edita Šėporaitienė · Rating 4 out of 5]

Keistai pasijutau skaitydama šią knygą. Kartais apimdavo svetima gėda(dėl knygos herojės), kartais liūdesys(taip pat dėl jos) ir palengvėjimas perskaičius knygą iki galo. Gal kam atrodo niekam tikęs, vaikišmas pasakojimas bet ištikro kiek nemažai aplinkoje matytų epizodų perskaičiau. Kiek daug to naivumo yra tikrovėje. Man knyga patiko. Suskaitė greitai. Tik labai slogu paliko perskaičius.

[Laura Vanagaitė · Rating 2 out of 5]

Lithuanian book - Lithuanian review.
---------
Knyga yra tokia meh. Nieko gero neįvyko, tad labai neišsireikšiu. Tie bernai pakankamai nuobodūs buvo, o Kamilė labai ilgai užtruko, kol suprato, kad reikia kažką keisti