Ir vėl A. Baricco. Ir vėl jo knyga. Karts nuo karto grįžtu prie šio autoriaus knygų, kad ir plonų, bet tokių, kuriuose tiek daug pasakyta ir dar tiek pat paslėpta tarp eilučių. Dar praeitais metais buvau sužavėta jo kūriniais kaip "Šilkas", "Novečentas", "Emausas", "Misteris Gvynas". Po ilgesnės pertraukos šį kartą mano rankose "Triskart aušroje". Tai lyg pasakojimas, tiksliau tęsinys apie Misterį Gvyną. Apie tylų, keistą, švelnų ir nepaprastai įžvalgų žmogų, rašytoją, nusprendusį mesti rašymą, bet taip ir neįstengusį to padaryti. Ir pradėjusį kurti rašytinius žmonių portretus. Jei kas domitės A. Baricco kūryba, tai drąsiai galite skaityti šį kūrinį ir neskaitę "Misterio Gvyno". Kadangi Misteris Gvynas sukūrė dešimt rašytinių portretų, tačiau "Triskart aušroje" mes galime juos perskaityti tik tris. Tris istorijas, vykstančias tuo pačiu metu toje pačioje vietoje - viešbučio vestibiulyje, auštant, keistu laiku. Kaip teigia autorius, keistu metu, kai žmogus - labiausiai pažeidžiamas ir drauge labiausiai atviras netikėtiems susitikimams. Pirmoji istorija kalba apie vyrą ir moterį, kurie susitinka viešbučio vestibiulyje visiškai keistai ir kurių keistas pokalbis persikelia į viešbučio kambarį. Tas pokalbis lyg vienas kito tardymas apie kiekvieno iš jų gyvenimą. Antroji istorija apie jauną merginą ir durininką, kuris dirba tame pačiame viešbutyje. Kuris pažada papasakoti jai savo didžiausią gyvenime nuoskaudą už tai gaudamas iš jos pažadą, kad po to ji keliaus namo. Trečioji istorija apie berniuką ir policininkę, tarp kurių užsimezga keistas bendravimas. Išduosiu paslaptį, kad šioje knygoje visur yra tie patys žmonės, tik skirtingais savo amžiaus tarpsniais. Buvo tikrai įdomu pamatyti kaip skirtingi susitikimai paveikia žmones, kokie jie tampa subtilūs, poetiški, o kartais net paslaptingi. Šį kartą ir vėl likau nenusivylusi A. Baricco kūryba. Ką dar rekomenduosite perskaityti jo kūrybos, be jau paminėtų kūrinių? :)