What do you think?
Likimų katilai
Nepaisant pasaulyje vykstančių kataklizmų, likimų katilai nenustojo virę. Kuo arčiau žemės paviršiaus, kuo mažiau statistikos, tuo glaudžiau kiekvieno mūsų likimo.
Ar septyniasdešimtieji, ar devyniasdešimtieji, ar du tūkstantieji, ar dar vėliau... Tie patys angelų ir demonų poelgiai, tie patys jausmai, tie patys pirštai, rašantys laiškus – vieni laiko parkerį, kiti spaudinėja klaviatūrą. Skiriasi tik priemonės ir kūnas. Tas pats šampanas, ta pati migrena ir tas pats aspirinas.
„Ar norėtum trumpai atsijungti nuo realybės, žvilgtelti akies krašteliu į nepažįstamų žmonių kasdienybę, galbūt atpažinti jos atspalvius ir palyginti su savąja, tiesiog ramiai pasibūti ir pamaitinti savo sielą lengvu knygos skaitymu? Tuomet kviečiu akimis pasivaikščioti po „Likimų katilų“ pievą.“
Ar septyniasdešimtieji, ar devyniasdešimtieji, ar du tūkstantieji, ar dar vėliau... Tie patys angelų ir demonų poelgiai, tie patys jausmai, tie patys pirštai, rašantys laiškus – vieni laiko parkerį, kiti spaudinėja klaviatūrą. Skiriasi tik priemonės ir kūnas. Tas pats šampanas, ta pati migrena ir tas pats aspirinas.
„Ar norėtum trumpai atsijungti nuo realybės, žvilgtelti akies krašteliu į nepažįstamų žmonių kasdienybę, galbūt atpažinti jos atspalvius ir palyginti su savąja, tiesiog ramiai pasibūti ir pamaitinti savo sielą lengvu knygos skaitymu? Tuomet kviečiu akimis pasivaikščioti po „Likimų katilų“ pievą.“
116 pages, Paperback
Published January 1, 2022
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 4 of 4 reviews
November 15, 2023
Nedidelės apimties novelių rinkinys apie gyvenimą. Apie skirtingų žmonių skirtingus likimus. Tokius tolimus ir tuo pačiu turinčius kažką bendro.
Ar septyniasdešimtieji, ar devyniasdešimtieji, ar du tūkstantieji, ar dar kiti metai... Žmones kamuoja tas pats nerimas, tos pačios bėdos, tokie patys rūpesčiai ir džiaugsmai. Jie visi sukasi savo kasdienybės ratuose, mezga naujas pažintis ir puoselėja santykius. Knygoje, laiko tėkmėje atskleidžiami tokių paprastų žmonių likimai. Tiksliau, ištraukos iš jų kasdienybės. Pasakojami tiek svarbūs įvykiai, tiek eilinės dienos.
Autorė rašo lengvai, neapsunkindama teksto ir istorijų nereikalinga informacija ar gausiais pagražinimais. Novelės, arba žmonių likimai, čia praslysta pro akis greitai, nebūtinai sujaudindami, bet kažkuo užkabindami, jaučiamas gylis. Ne visos novelės mane sužavėjo, vienos praplaukė visai paviršiumi, kitos užkabino širdies stygą. Labiausiai įsiminė novelė apie per stiprią meilę, kuri atima regėjimą.
Knygą vertinu 3,5/5, nors istorijos įtraukiančios ir savos, o žmonės apie kuriuos pasakojama, atrodo, pžįstami ar bent jau matyti. Man jos pasirodė per trumpos, ne visos spėjo įtraukti ir atsiskleisti. Labiau šią knygą rekomenduoju skaityti paaugliams ar smalsiems kaimynams, kuriems visada įdomu, kas darosi už uždarų durų.
Ar septyniasdešimtieji, ar devyniasdešimtieji, ar du tūkstantieji, ar dar kiti metai... Žmones kamuoja tas pats nerimas, tos pačios bėdos, tokie patys rūpesčiai ir džiaugsmai. Jie visi sukasi savo kasdienybės ratuose, mezga naujas pažintis ir puoselėja santykius. Knygoje, laiko tėkmėje atskleidžiami tokių paprastų žmonių likimai. Tiksliau, ištraukos iš jų kasdienybės. Pasakojami tiek svarbūs įvykiai, tiek eilinės dienos.
Autorė rašo lengvai, neapsunkindama teksto ir istorijų nereikalinga informacija ar gausiais pagražinimais. Novelės, arba žmonių likimai, čia praslysta pro akis greitai, nebūtinai sujaudindami, bet kažkuo užkabindami, jaučiamas gylis. Ne visos novelės mane sužavėjo, vienos praplaukė visai paviršiumi, kitos užkabino širdies stygą. Labiausiai įsiminė novelė apie per stiprią meilę, kuri atima regėjimą.
Knygą vertinu 3,5/5, nors istorijos įtraukiančios ir savos, o žmonės apie kuriuos pasakojama, atrodo, pžįstami ar bent jau matyti. Man jos pasirodė per trumpos, ne visos spėjo įtraukti ir atsiskleisti. Labiau šią knygą rekomenduoju skaityti paaugliams ar smalsiems kaimynams, kuriems visada įdomu, kas darosi už uždarų durų.
August 3, 2023
Kasdien pasaulyje vyksta daugybė dalykų: vieni mus džiugina, kiti - verčia trumpam stabtelėti ir susimąstyti. Ir taip vyksta nuolatos - likimo ratas sukasi aplink, nė sekundei nesustodamas: tiek septyniasdešimtaisiais - devyniasdešimtaisiais, tiek nūdienoje. Tie patys nuopuoliai, tie patys jausmai, tos pačios klaidos - skiriasi tik formos, priemonės ir žmonių naudojami metodai.
Nesu didelė novelių gerbėja, labiau mėgstu knygas, kuriose plėtojama viena ilga istorija, o ne keletas trumpų. Jeigu sukurti romaną, kurio apimtis visada yra kelių šimtų puslapių, nėra lengva dėl daugelio kitų priežasčių ir kriterijų, tai parašyti novelę, kuri tęsiasi vos du ar tris puslapius, tampa dar keblesne užduotimi. Pastarąją parašyti taip kokybiškai, kad ji kartu būtų, ir išsami, ir prasminga, ir paliktų po savęs skaitytojo atmintyje kažkokią vertę, yra sudėtinga. Vos keli puslapiai turi apimti ir nuoseklų siužetą, ir leisti pažinti veikėjus, ir perteikti gyvenimišką pamoką ar filosofišką mintį. Pamenu, kad S. Zweig novelės knygoje „Nepažįstamosios laiškas“ man paliko itin gerą įspūdį. Kažko panašaus tikėjausi ir šį kartą (tik, žinoma, su lietuvišku mentalitetu, gal su kultūros intarpais), tačiau R. Rehnstedt novelių rinkinys pasirodė gerokai silpnesnis.
Šimto puslapių apimties knygoje sutalpinta keliolika novelių, bet, jeigu reikėtų rinktis, iš pastarųjų sąrašo vos kelias galėčiau įvardyti kaip tikrai paveikias ir „nugulusias“ į atminties klodus. Tos, kurios liko užribyje, deja, apskritai nepaliko įspūdžio, veikiau sumišimo jausmą: neperpratau nei jų esminės idėjos, nei siužeto linija jose neatrodė logiška ar prasminga, nei detalės ar veikėjų charakteriai prikaustė dėmesį. Vienas iš jų norėjosi lyginti su išplėštu kažkieno dienoraščio lapu, kurį be platesnio konteksto gali interpretuoti skirtingai, o tuo pačiu ir niekaip - paprasčiausiai neužtenka informacijos, kad galėtum suvokti, kas tą žmogų kamavo, kokios yra širdgėlos priežastys. Kitoms mano akyse sužybėti trukdė lėkštumas, trečios - pasirodė nutolusios nuo manęs: gal kaltas kontekstas, kuriame dominuoja ne mano gyvenamasis laikotarpis, arba tai, ko gyvenime man dar neteko patirti.
R. Rehnstedt knygoje paminėjo, kad kiekvieną novelę parašyti paskatino gana paprasti, bet tuo pačiu ir ypatingi, bent jau autorės mūzoms, dalykai. Tarp pastarųjų ir praeities nuotrupos, ir kasdieniniai gyvenimo spinduliai, ir atsitiktinės mintys, į galvą „šovusios“ reikiamu momentu. Ir tai žavi. Dažnai mes galvojame, kad kurti reikia apie grožį, apie tai, kas nežemiška, kas peržengia mūsų suvokimo ribas, bet iš tiesų kasdienybės detalės yra ne ką mažiau paveikios. Laisvas rašytojos polėkis kurti čia ir dabar novelėse jaučiamas: viena veikėja kompleksuoja dėl išvaizdos, kita - svajoja apie pastovumą ir šeimą, na, o, pavyzdžiui, trečia yra pasimetusi savo jausmuose ir esybėje. Pažįstami jausmai, tiesa? Tik nepagalvokite, kad knygos novelių protagonistės vien moterys, yra ir vyrų. Kai kurie iš jų, tiesa pasakius, išgyvena ne mažesnę dramą nei dailiosios lyties atstovės, o kiti, pavyzdžiui, išbando savo valią - stengiasi atsispirti pagundoms, vedančioms iš kelio.
„Likimų katilai“ - novelių rinkinys apie paprastus žmones, kasdien prarandančius ir atrandančius, kasdien bandančius pasipriešinti rutinai ir tuo pačiu mėginančius neprarasti ištikimybės savo vertybėms. Trumputis gyvenimiškų novelių rinkinys liudija apie meilę ir beprotybę, apie tikrosios laimės radimą „pelenuose“, apie likimo išdaigas ir jo nepaprastą gebėjimą anksčiau ar vėliau viską sudėlioti į reikiamas vietas, apie praradimo skausmą, leidžiantį atrasti. Novelėse autorė nesistengia nei moralizuoti, nei sukurti aiškios savo nuomonės apie veikėjų elgesį - ji palieka tai skaitytojo valioje. Nors knyga nepateisino mano lūkesčių taip stipriai, kaip tikėjausi, viliuosi, kad ateityje R. Rehnstedt parašys dar ne vieną knygą. Neabejoju, kad tokiu atveju jos bus charizmatiškesnės, su daugiau prieskonių, kurie „katilo“ turiniui suteiks nepamirštamą skonį (ir visai nesvarbu ar pikantišką, ar saldų).
Rekomenduoju mėgstantiems trumpas ir buitines noveles apie paprastus žmones, kuriais galėjome būti bet kuris iš mūsų, apie tuos, kurie gyvena šalia mūsų ar net yra mūsų gyvenimo dalis. Jeigu ieškote kažko žemiško, paprasto ir neturinčio didelių įmantrybių, pavyzdžiui, knygos su istorijomis, kurias po vieną galėtumėte paskaityti prie kavos puodelio, siūlau pabandyti „Likimų katilus“. Rekomenduoju jaučiantiems simpatiją novelėms, kuriose nesistengiama vaizduoti nei nuo realybės nutolusių veikėjų, nei kurti dirbtinio pasaulio, nei bandyti perteikti, kad gyvenime viskas būna tik vienos spalvos - juoda arba balta. „Likimų katilai“ patiks skaitytojams, norintiems į savą (arba nebūtinai) kasdienybę pažvelgti iš knygos perspektyvos: elementarūs dalykai, pateikti kitu kampu, galbūt paskatins apmąstyti tai, kas iki šiol atrodė vienintelė tiesa, galbūt net padarysite tai, kam iki šiol nesiryžote.
3/5⭐
Nesu didelė novelių gerbėja, labiau mėgstu knygas, kuriose plėtojama viena ilga istorija, o ne keletas trumpų. Jeigu sukurti romaną, kurio apimtis visada yra kelių šimtų puslapių, nėra lengva dėl daugelio kitų priežasčių ir kriterijų, tai parašyti novelę, kuri tęsiasi vos du ar tris puslapius, tampa dar keblesne užduotimi. Pastarąją parašyti taip kokybiškai, kad ji kartu būtų, ir išsami, ir prasminga, ir paliktų po savęs skaitytojo atmintyje kažkokią vertę, yra sudėtinga. Vos keli puslapiai turi apimti ir nuoseklų siužetą, ir leisti pažinti veikėjus, ir perteikti gyvenimišką pamoką ar filosofišką mintį. Pamenu, kad S. Zweig novelės knygoje „Nepažįstamosios laiškas“ man paliko itin gerą įspūdį. Kažko panašaus tikėjausi ir šį kartą (tik, žinoma, su lietuvišku mentalitetu, gal su kultūros intarpais), tačiau R. Rehnstedt novelių rinkinys pasirodė gerokai silpnesnis.
Šimto puslapių apimties knygoje sutalpinta keliolika novelių, bet, jeigu reikėtų rinktis, iš pastarųjų sąrašo vos kelias galėčiau įvardyti kaip tikrai paveikias ir „nugulusias“ į atminties klodus. Tos, kurios liko užribyje, deja, apskritai nepaliko įspūdžio, veikiau sumišimo jausmą: neperpratau nei jų esminės idėjos, nei siužeto linija jose neatrodė logiška ar prasminga, nei detalės ar veikėjų charakteriai prikaustė dėmesį. Vienas iš jų norėjosi lyginti su išplėštu kažkieno dienoraščio lapu, kurį be platesnio konteksto gali interpretuoti skirtingai, o tuo pačiu ir niekaip - paprasčiausiai neužtenka informacijos, kad galėtum suvokti, kas tą žmogų kamavo, kokios yra širdgėlos priežastys. Kitoms mano akyse sužybėti trukdė lėkštumas, trečios - pasirodė nutolusios nuo manęs: gal kaltas kontekstas, kuriame dominuoja ne mano gyvenamasis laikotarpis, arba tai, ko gyvenime man dar neteko patirti.
R. Rehnstedt knygoje paminėjo, kad kiekvieną novelę parašyti paskatino gana paprasti, bet tuo pačiu ir ypatingi, bent jau autorės mūzoms, dalykai. Tarp pastarųjų ir praeities nuotrupos, ir kasdieniniai gyvenimo spinduliai, ir atsitiktinės mintys, į galvą „šovusios“ reikiamu momentu. Ir tai žavi. Dažnai mes galvojame, kad kurti reikia apie grožį, apie tai, kas nežemiška, kas peržengia mūsų suvokimo ribas, bet iš tiesų kasdienybės detalės yra ne ką mažiau paveikios. Laisvas rašytojos polėkis kurti čia ir dabar novelėse jaučiamas: viena veikėja kompleksuoja dėl išvaizdos, kita - svajoja apie pastovumą ir šeimą, na, o, pavyzdžiui, trečia yra pasimetusi savo jausmuose ir esybėje. Pažįstami jausmai, tiesa? Tik nepagalvokite, kad knygos novelių protagonistės vien moterys, yra ir vyrų. Kai kurie iš jų, tiesa pasakius, išgyvena ne mažesnę dramą nei dailiosios lyties atstovės, o kiti, pavyzdžiui, išbando savo valią - stengiasi atsispirti pagundoms, vedančioms iš kelio.
„Likimų katilai“ - novelių rinkinys apie paprastus žmones, kasdien prarandančius ir atrandančius, kasdien bandančius pasipriešinti rutinai ir tuo pačiu mėginančius neprarasti ištikimybės savo vertybėms. Trumputis gyvenimiškų novelių rinkinys liudija apie meilę ir beprotybę, apie tikrosios laimės radimą „pelenuose“, apie likimo išdaigas ir jo nepaprastą gebėjimą anksčiau ar vėliau viską sudėlioti į reikiamas vietas, apie praradimo skausmą, leidžiantį atrasti. Novelėse autorė nesistengia nei moralizuoti, nei sukurti aiškios savo nuomonės apie veikėjų elgesį - ji palieka tai skaitytojo valioje. Nors knyga nepateisino mano lūkesčių taip stipriai, kaip tikėjausi, viliuosi, kad ateityje R. Rehnstedt parašys dar ne vieną knygą. Neabejoju, kad tokiu atveju jos bus charizmatiškesnės, su daugiau prieskonių, kurie „katilo“ turiniui suteiks nepamirštamą skonį (ir visai nesvarbu ar pikantišką, ar saldų).
Rekomenduoju mėgstantiems trumpas ir buitines noveles apie paprastus žmones, kuriais galėjome būti bet kuris iš mūsų, apie tuos, kurie gyvena šalia mūsų ar net yra mūsų gyvenimo dalis. Jeigu ieškote kažko žemiško, paprasto ir neturinčio didelių įmantrybių, pavyzdžiui, knygos su istorijomis, kurias po vieną galėtumėte paskaityti prie kavos puodelio, siūlau pabandyti „Likimų katilus“. Rekomenduoju jaučiantiems simpatiją novelėms, kuriose nesistengiama vaizduoti nei nuo realybės nutolusių veikėjų, nei kurti dirbtinio pasaulio, nei bandyti perteikti, kad gyvenime viskas būna tik vienos spalvos - juoda arba balta. „Likimų katilai“ patiks skaitytojams, norintiems į savą (arba nebūtinai) kasdienybę pažvelgti iš knygos perspektyvos: elementarūs dalykai, pateikti kitu kampu, galbūt paskatins apmąstyti tai, kas iki šiol atrodė vienintelė tiesa, galbūt net padarysite tai, kam iki šiol nesiryžote.
3/5⭐
December 16, 2024
perskaitė "Likimų katilai". Niekad negalvojau, kad man gali patikti novelės. Trumpos istorijos apie tam tikras situacijas, įvykius. Dalis šioje knygoje esančių novelių siejasi viena su kita, dalis ne. Bet visos jos apie tam tikrus sakyčiau labai netikėtus ir dažnai keistus žmonių sprendimus tam tikrose gyvenimo situacijose.
Reziumė:
• fantastinė
• įdomi
• psichologinė
• nenuspėjama
• gyvenimiška
Reziumė:
• fantastinė
• įdomi
• psichologinė
• nenuspėjama
• gyvenimiška
July 20, 2026
Trumpos novelės. Apie jausmus/įvykius, kurie žmogaus gyvenime ryškiausi, gal net pakeičia jo eigą.
... Moteris: įsimylėjimas, laukimas, abejonės, piršlybos, gyvenimas, skyrybos. Tai telpa keliuose lapuose. Nėra daug veiksmo...
...Motina ir dukra: baimė būti nemylimai, atstumtai...
Labai puiki knyga kelionėms.
... Moteris: įsimylėjimas, laukimas, abejonės, piršlybos, gyvenimas, skyrybos. Tai telpa keliuose lapuose. Nėra daug veiksmo...
...Motina ir dukra: baimė būti nemylimai, atstumtai...
Labai puiki knyga kelionėms.
Displaying 1 - 4 of 4 reviews