Deimonas ir Elara kali bokšte, Zoriono karaliaus sūnaus Oto Valeno nelaisvėje. Valeno vyrai kankinimais bando priversti juos pasakyti, kur yra kiti šuliniai su magiškuoju vandeniu. Vis dėlto Deimonui pavyksta sukurti pabėgimo planą ir jaunuoliai pabėga.
Kelionė namo – ilga ir sudėtinga. Savaites jie keliauja naktimis, o miega dieną, alkis ir baimė – nuolatiniai jų palydovai. Tačiau ne viskas šiame kelyje tik juoda – Deimonas moko Elarą kautis bei ugdyti savo galias, kurias ji įgavo išgėrusi magiško vandens. Be to, nors abu gedi Aidano, abipusiai jausmai vis stiprėja, kol juos vainikuoja stebuklinga naktis prieplaukoje…Bet po kartu praleistos nakties juos vėl suranda Valenai. Jaunuoliams pasiseka juos nugalėti ir grįžti namo.
Pilyje Deimonas ruošiasi karūnacijai – jis turi tapti naujuoju Noroko karaliumi, o Elara, pasijutusi nereikalinga, pabėga…Deimonas išvyksta jos ieškoti.
Ar gražūs jausmai nugalės visas kliūtis? Ar bus atstatyta taika tarp dviejų karalysčių? Ar Elara išmoks naudoti savo galias? Ar Otas Valenas susitaikys su pralaimėjimu, ar ir toliau liesis kraujas?
Istorija tęsiasi, kur baigėsi paskutinė knyga. Deimonas ir Elara yra pagrobiami jų priešų Valenų. Abu kankinami neaišku kiek laiko, kol Deimonas pabėga ir išgelbėja Elarą. Prasideda ilga kelionė namo, per kurią jie tampa vis artimesni. Kol galop prieplaukos miestelyje pasimyli ir išplaukia namo į savo karalystę. Tačiau Elarą kankina Aidano netektis ir nežinia, kur ji dėsis grįžusi į pilį...
Kaip ir tikėjausi Elara su Deimonu suartėjo. Magiška istorija tęsiasi ir man labai patiko ši knyga. Mėgstu tokias fantastines meilės istorijas. O ir Elara pagaliau gavo galią išgėrusi šaltinio vandens praeitoje knygoje.
Knyga skaitėsi labai lengvai ir puslapiai skriejo. Nepajutau kaip perskaičiau. Man labai patinka autorės rašymo stilius, jis primena manąjį. Veikėjai labai gyvi ir apčiuopiami, o siužetas tikrai įdomiai sudėliotas. Aišku, knyga lengvo turinio, skirta atsipalaiduoti, bet tai ir yra mano skonio žanras.
Rekomenduoju visiems, kurie jau skaitė pirmąją knygą ir mėgsta fantastinius meilės romanus.
Pati knygos įdėja nuostabi, bet knygos neišpildytos. Labiau primena juodraštį. Veikėjai paviršutiniški. Pats parašymas paviršutiniškas, o labai norėjosi gylesnio ir labiau įtraukiančio.
Palyginus pirmąją ir antrąją dalį, antroji man labiausiai patiko. Pasigedau Deimono sukeltų sapnų, man jie pridėdavo autentiškumo, Nesitikėjau, kad Deimonas bus toks šiltas ir mielas veikėjas. Tarsi tikrai Elaros dėka jis pasikeitė, tačiau labiau linkus manyti, kad jis tiesiog neatsiskleidė. Mane jo pasikeitimai žavėjo.
Net aš pasiilgau Aidano, bet tuo pačiu atrodo jo ir visai netrūksta. Kiekvienas Deimono susižeidimas net mane priverčia nustoti kvėpuoti, vis svarsčiau, kada gali būt paskutinis kartas, kada pavyksta išsikapstyti iš mirties.
Įdomus pasakojimas tik jau pasidarė gana nuspėjamas ir šiek tiek primenantis muilo operas, bet kaip lengvas dienos skaitinys susiskaitė greitai ir lengvai👍.
Lengvas romanas norint "išsigydyti" reading slump. Man asmeniškai šiek tiek pritrūko įvykių eigos, perėjimas tarp meilės interesų buvo gerokai užskubintas, lengvai nuspėjamas siužetas. Nors žinau, jog ši serija yra greito siužeto, bet net ir tam buvo perspausta, norėjos didesnių emocijų, vidinių išgyvenimų, bandymo suvaldyt jausmus kitam vyrui.