Labai trumpai, paprastai ir aiškiai. Be svarstymų ir išvedžiojimų. Man patiko.
Daug kas atrodo žinoma ir savaime suprantama, bet čia tiesiog sudėti "akcentai", surašytos tik pagrindinės mintys - trumpam ir greitam žinomų dalykų pasikartojimui.
* Tai, kaip ir ką mes valgome, parodo, kaip jautriai elgiamės su savo poreikiais. Be to, būtent valgymas labai akivaizdžiai atskleidžia, koks yra mūsų santykis su pasauliu, ir, visų svarbiausia, su pačiu savimi. Šis santykis formuojasi nuo pat gimimo. Kai kūdikystėje mus maitina mama, tėtis ar kitas artimas mums žmogus, ji ar jis kiekvieną kartą peržengdavo mūsų asmeninę ribą. Tad labai svarbu, kaip ta riba buvo peržengiama - rūpestingai ir atidžiai? O gal skubriai ar net šiurkščiai? Neįsisąmoninę pirminio santykio su pirminiu maitintoju, dažnai negalime laisvai rinktis, kaip traktuosime kiekvieną prieš save padėtą valgomą daiktą šiandien.
* Pats geriausias maistas yra gebėjimas nusakyti jausmus, kuriuos slepia noras valgyti, kai nesi išalkęs.
* Valgyk, kai išalksti
* Valgyk maistą, kurio norisi. Valgyk tik tai, ko tikrai nori. Nėra nei gerų maisto produktų, nei blogų.
* Išsiaiškink, kodėl valgai, kai nesi alkanas.
* Jausk kiekvieno kąsnio skonį
* Kai tik pasisotini, daugiau nebevalgyk
* Jeigu nenori būti alkanas, bijai to jausmo, ir valgai dar nepajutęs alkio arba jo nepaisai, gali būti, kad vaikystėje:
- neturėjai pakankamai maisto
- turėdavai viską suvalgyti, nors ir nebenorėdavai
- mama būdavo neparenkibta, jeigu sakydavai, kad dar neišalkai
- valgymas buvo bendra šeimos veikla