Tik geros knygos yra išleidžiamos Lietuvoje ir tik dar geresnės ir įdomesnės sulaukia perleidimo. Bet kai istorija sulaukia naujo tiražo po daugybės metų… Į šią knygą būtinai reikia ne tik atkreipti dėmesį, bet ir būtina ją atsiversti. Ypatingai, jeigu ta istorija pasakoja apie… indėnus.
Vokiečių rašytoja Antje Babendererde jau daugumai gerai pažįstama autorė. Lietuvoje yra išleistos netgi penkios šios autorės knygos, iš kurių dvi jau yra perleistos. Rašytoja gimė 1963 m., užaugo Tiuringijoje. Moteris labai susidomėjo indėnų kultūra, istorija, ir su kokiais rūpesčiais jie susiduria šiais laikais. Apie tai ji sukuria įtraukiančias ir įdomias istorijas paaugliams ir ne tik. Būtent istorijos apie indėnus yra rašytojos vizitinė kortelė. Šiuo metu visos į Lietuvių kalbą išverstos knygos yra apie indėnus. Pati naujausia jos knyga išleista lietuviu kalba yra „Nematoma mėnulio pusė”. Įdomus faktas, jog tai yra perleista knyga. Pirmą kartą lietuviškai ji pasirodė 2008 m. Sulaukti jos perleidimo po daugiau nei dešimt metų gali reikšti tik viena – ši istorija yra verta dėmesio.
Atsivertę „Nematoma mėnulio pusė” skaitytojas iškart įmetamas į veiksmą ir jam greitai reikia pasivyti. Pagrindinės penkiolikmetės veikėjos Julijos tėvas miršta. Mergaitė su motina nuvyksta į Nevadą susitikti su merginos tėvo šeima ir sudalyvauti indėnų organizuojamame renginyje, kuriame būtų atsisveikinama su vyro dvasia. Julijai ši kelionė reiškia daug – ji susipažins su seneliais, kurių nėra nė karto akyse mačiusi, ir pamatys tėčio namus, apie kuriuos žino tik iš tėvo pasakojimų. Čia mergina ne tik pamato kitokią realybę, susitaiko su tėvo mirtimi ir sužino daugiau apie indėnus bei tėvą, bet ir susipažįsta su Simonu, kuris padeda Julijos seneliams sodyboje ir prižiūrint neįgalų jų anūką. Tarp jaunuolių pradeda užgimti šilti jausmai, bet ar jie turi ateitį?
Neslėpsiu, man Antje Babendererde knygos apie indėnus yra kažkas nerealaus. Atsivertusi šios autorės knygas negali paleisti knygos. Iš pirmo žvilgsnio paprastas ir nuspėjamas siužetas, kuriam ypatingumą suteikia tik indėnai, įtraukia, užliūliuoja ir nepaleidžia iki paskutinio puslapio. O kai galiausiai pasieki pabaigą, kurį laiką tu vis dar gyveni knygoje, nes… autorė nesuteikia tos įprastos pabaigos, kuri pateiktų visus atsakymus į tau iškilusius klausimus ir pasakytų, kokia bus veikėjų ateitis. Visa tai yra paliekama skaitytojo vaizduotei. Tai yra rizikingas ir drąsus žingsnis, nes pasiekus pabaigą gali tarsi pasijusti apgautas, nes atsiranda dar daugiau klausimų nei atsakymų.
Tiesa, jeigu esate perskaitę ne vieną Antje Babendererde knygą, tikėtina, jog galite pastebėti, jog jos istorijos turi tam tikrą šabloną, t.y. pasikartojančius elementus, pavyzdžiui, yra neįgalių veikėjų, dažniausiai pagrindinio veikėjo ar veikėjos motina bus įsimylėjusi indėną, ar kuris įvykis po kurio seka. Nors kiekvienoje knygoje šiems elementams mėgina suteikti kokio nors šviežumo ar pasižiūrėti iš kitos pusės, fakto, kad jie egzistuoja, nepaneigsi. Dėl to gali pajusti deja vu momentą. Bet nesijaudinkite, pačių istorijų siužetai skiriasi.
Ir galiausiai noriu akcentuoti, kad istorija pasakojama iš dviejų veikėjų perspektyvų – iš merginos ir vaikino. Kai tema pasisuka ties romantine siužeto linija, visad įdomu stebėti, kaip gimsta jausmai, ir kaip jie auga. Bet skaitant šią knygą stebėti įvykius iš dviejų veikėjų perspektyvų buvo įdomu ir dėl kitos priežasties – jų išgyvenimų ir minčių. Julija išgyvena tėvo netektį ir mėgina daugiau sužinoti apie indėnus bei savo senelius. Tuo tarpu Simonas yra drovus vaikinas, kuris visad laikosi nuošaliai, bet Julijai pasirodžius mėgina įveikti drovumą ir vienišumą. Šių dviejų veikėjų vidinės dramos mane sudomino ir įtraukė iki paskutinio puslapio.
Reziumė. „Nematoma mėnulio pusė” yra naujai lietuvių kalba išleista vokiečių rašytojos Antje Babendererde knyga. Šios autorės vizitinė kortelė yra indėnai ir įtraukiančios romantinės istorijos paaugliams apie juos. „Nematoma mėnulio pusė” nėra išimtis. Atsivertę šią knygą jūs nukeliausite į Nevadą, kur Julija mėgins daugiau sužinoti apie šošonų gentį ir geriau pažinti senelius. Bet senelių griūvančioje sodyboje mergina ne tik susipažins su giminėmis, tačiau čia užgims ir romantiški jausmai. Julija čia sutiks tylų ir drovų Simoną. Jų pirmąją meilę skaitytojai galės stebėti per abiejų veikėjų perspektyvas, o tai istorijai suteikia daugiau intymumo ir gylio, kuris priverčia įsitraukti į šią knygą, o ją užvertus – įsiminti. Skaitant „Nematoma mėnulio pusė” prisiminsite kitas autorės knygas, jeigu esate jas skaitę, nes visos tarpusavyje turi panašius elementus ir įvykių grandinę, tačiau kartu kiekviena knyga pateikia kitokį žvilgsnį ir istoriją. Ši knyga tiks ir patiks tiems, kam patinka paprastos, bet įtraukiančios romantinės istorijos bei mėgsta ar nori daugiau sužinoti apie indėnus.