Ribinis laikas

Ribinis laikas #1

by Karolina Ringys

Mistika persmelktas psichologinis trileris „Ribinis laikas“ skaitytoją nukelia į magišką vasarą Labanoro girioje.

Iš Amerikos į Lietuvą atostogų grįžusios Arijos viešnagė atokioje sodyboje netikėtai virsta gyvenimą pakeisiančiu nuotykiu. Mirtimi paženklintas Gėlos ežero dvaras, pažintis su paslaptingu naujuoju dvarininku suvirpina romantikos ieškančią Arijos vaizduotę. Knygos heroję vis dažniau aplanko vizijos apie tragiško likimo dvarininkaitę Elzę, iš jos vaikystės košmarų atėjęs Juodojo raitelio šešėlis... Ar jis susijęs su Elzės mirtimi?

Genres: Fantasy

336 pages, Hardcover

First published January 1, 2023

Reviews

[Sandra · Rating 5 out of 5]

Kaip pirmoji autorės knyga ši knyga labai gera. Patiko knyga nuo pat pirmojo puslapio, skaitant knygą darėsi vis įdomiau. Mistiška romantiška meilės istorija.

[Kriste ☾Papartis ir knyga☾ · Rating 4 out of 5]

✨Paslaptingas dvaras Labanoro girioj, mistinis juodasis riteris…Istorija persipina su erotika, psichologija, pagonybės elementais, egzistenciniais monologais ir paslapčių atskleidimu. O kur dar žolelių rinkimas, dvasių kvietimo apeigos ir senasis dienoraštis ir paslaptinga mirtis, įvykusi prieš 100 metų.

✨Pradžia buvo sunkesnė. Ne dėl to, kad istorija nedomino, bet tekstas sunkiai rišosi. Per daug veikėjų, kurie manęs nedomino, ir jie tiesiog dingo. Taip pat pradžioje kliuvo “sukramtyti dalykai”. O tada, kai veikėja įvažiavo į Labanoro girią, istorija įgavo antrą kvėpavimą. Rašytoja pasileido plaukus.

✨Visa gamta, jos aprašymas. Vidiniai monologai apsupti girios - kažkas nerealaus.

✨Veikėjai vienas per kitą geresni. Vienas erzina iki negaliu, kitu nepasitikiu, trečias įtartinas dar labiau, o pačia Arija sunku nesižavėti. Palieku intriga - ne visi veikėjai, tie kas dedasi. Didžiausios simpatijos Eritrėjai. Atrodo tokia sava, ir tokia iš kitos galaktikos, su ja arbatos ceremonijoj ir aš norėčiau sudalyvauti.

✨Man patiko , kad užvertus knygą, liko jausmas. O per visą knygą jo tikrai buvo, ir akių vartymo, dėl veikėjų sprendimo ir tam tikrų neįtikinamų dalykų. Ir buvo stiprių vietų, kai visas skyrius perskaitytas bijant įkvėpti, kad tik nedingtų magija.

✨Nepamirškim ir meilės linijos einančios šalia. Labai patiko, kad autorė nenuėjo lengvu keliu, ir tiesiog nepakišo tradicinės nelaimingos-laimingos meilės. Su aukojimusi ir HEA. Tam tikrą tropą apžaidė, ir manau įtikins skaitytoją.

✨Kažkiek nuspėjama, kažkiek pabaigoje prailgo egzistencinės kalbos, tačiau rekomenduoju visiems, kam patinka paslaptingumas, susidurimai su dvasiom, ir kitu pasauliu, kurie nori pasivaikščioti girioje, pabėgioti dvare, pajodinėti naktim, išgerti musmirių arbatos, bei pažvelgti giliau. 🤎

[Justina - slaugytoja_skaito · Rating 5 out of 5]

Oh, tas Ribinis laikas ir kokia kelionė su juo buvo! Nostalgiška, sentimentali, vietom jauki ir romantiška, nuodėmingai saldi, o vėliau tokia tamsi ir klampi, kad naktį darosi nejauku ir skaityti! Čia susilieja modernus bei laiko nepaliestas pasaulis, krikščionybė ir pagonybė, skirtingos kultūros bei vieta su mistiškom legendom ir apylinkėm! Daug filosofinių minčių, pasvarstymų, toks stiprus santykis su aplinka ir ypatingiausiai - su gamta.
Romanas, kaip pirmasis, tikras pasisekimas ir nė kiek nesudvejotum, kad tai nėra pasaulinių “bestseller” autorė.
Žodžiai ir sakiniai tokie puošnūs ir sudėlioti taip įmantriai, kad nejučia pats nusikeli į tą aplinką ir visa autorės sukurta aplinka tampa ne tik labai vaizdinga, bet ir tokia tikroviška bei artima. Dar niekada Labanoro giria nebuvo tokia gundanti pažint kaip perskaičius šioje knygoje! Gamtos, mažo miestelio bei jų gyventojų spalvos charizmatiškos, savitos. Ir dar labiau stebina tai, kad viskas taip tiksliai atpasakota, lyg tai būtų autorės kasdienybė, lyg ji kasdien vis dar gyventų toje trobelėje ir suktųsi to gyvenimo be patogumų rate. Net nepatikėtum, kad visą tai ji rašė būdama už tūkstančių kilometrų, kitoje vandenyno pusėje.
Ir kaip mane žavi skaitant ta tokia gryna lietuviška tarmė kurio nors krašto! Ar tai dzūkiška, ar tai aukštaitiška, bet taip puikiai į tuos romanus įsipaišo tas toks lietuviškas tyrumas! Ir visai nenustebsiu, jei Labanoras taps itin patrauklia vieta turistams po tokios knygos!
Imdama knygą tikėjausi gan lengvo romano, kuris sulies praeities ir dabarties linijas, o gavau ohoho kokią staigmenėlę - fantastikos, mistikos ir paslapčių pilną istoriją, o jos atomazga - tikra bomba! Tad tikrai džiaugiuosi atradusi tokią įdomią istoriją ir labai laukiu knygos tęsinio! Per daug įdomybių dar liko išspręst! 🤭

[Justina Meiduvienė · Rating 5 out of 5]

Ką aš čia ką tik perskaičiau?😲🤯. Tokia įdomi, užburianti, magiška, mistiška istorija. Tiesiog wow😊🥰. Taip įsijaučiau į Arijos istoriją, norėjosi tik skaityti ir skaityti. 😊 Iš pradžių galvojau, kad tai tiesiog bus meilės romanas su trilerio prieskoniu🤔, bet su kiekvienu perskaitytu puslapiu jaučiau, kad tai bus puiki , įtraukianti knyga❤️. O pabaigoje likau labai nustebinta. Labai lauksiu autorės antros knygos. Beja, tas paslaptingas juodasis raitelis manau labiausiai patiko❤️🙈

Arija baigia psichologijos mokslus Amerikoje. Tačiau prieš įsidarbindama ji nusprendžia praleisti vasarą Lietuvoje, pas močiutę Labanoro girioje. Tačiau ji net nenumano ką jai paruošė ši paslaptinga giria.

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 4 out of 5]

Vasara Labanoro girioje. Iš Amerikos į Lietuvą aplankyti savo senelės grįžta Arija. Čia praleista daug vasarų, sukurta gražių prisiminimų. Viskas taip pažįstama ir sava.
Nors praėjo šimtas metų, tačiau vis dar sklando legendos apie Gėlos ežere nuskendusią dvarininkaitę Elzę.
Besilankant dvaro prieigose ir aplink, Ariją vis dažniau aplanko vizijos iš praeities. Jų dėka ji sužino daugiau apie Elzės gyvenimą. Ramybės jai neduoda vienintelis klausimas, kas vis dėlto yra kaltas dėl Elzės mirties? Ar tai Juodasis raitelis? Jis vis dažniau ją aplanko sutemose..

Pirmiausiai norėčiau pagirti šios knygos viršelį. Bent man, jis labai dailus ir tikrai traukiantis akį 😍 Pati istorija ir knygos mintis taip pat pasirodė įdomi. Nesu skaičiusi daug knygų, kuriose būtų aptinkama ir mistikos užuomazgų, tačiau šį kartą jos buvo galima rasti tikrai pakankamai. Šioje istorijoje susipynė praeitis ir dabartis. Buvo labai įdomi skaityti apie Elzės gyvenimą, tačiau ne ką mažiau domino ir Arijos likimas. Čia ta mistika labai puikiai derėjo.
Savitumo šiai knygai suteikė ir dienoraščio ištraukos. Man jos buvo labai intriguojančios ir visad labai laukiamos skaitant knygą 🤭
Sužavėjo mane autorės rašymo stilius ir tai, kaip ji aprašė gamtos grožį. Buvo tikrai labai gražu ir gera skaityti. O kur dar personažai.. Ypač patiko senolė, kuri priminė ir mano pačios močiutę bei praleistą laiką su ja. Eritrėja buvo taip pat vienas iš ryškesnių personažų, kuri šiai knygai suteikė charizmos. Arija man taip pat patiko, tačiau ne visada pritariau jos sprendimams bei pasirinkimams, tačiau manau, jog tai yra labai normalu 🤭
Šioje knygoje netrūko ir erotiškų scenų, tačiau viskas buvo labai skoningai pateikta.
Labai puikus debiutinis romanas ❤️ Lauksiu pasirodant ir kitų istorijų.

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

Arija vos baigusi psichologijos studijas JAV atvyksta į Lietuvą į Labanoro girią pas savo senolę Sofiją. Ten išgirdusi Gėlos dvaro dvarininkaitės Elzės mirtį ima domėtis šia tragedija. Arija mato vizijas susijusias su Elze. Pradeda suktis mistikos, fantastikos ir detektyvo ratas. Netrukus ji susipažįsta su paslaptinguoju dvaro savininku Kajumi. Viskas tampa tik paslaptingiau ir mistiškiau....

Kaip mane įtraukė ši knyga ir kaip sudomino nuo pirmų puslapių! O kur dar tokia graži autorės literatūrinė kalba... Nors nemėgstu vietovių aprašymų, bet čia su pasimėgavimu nėriau į rašytojos aprašytas vietas. Gal ir nebūčiau niekada skaitęs šios knygos jei pats su draugu nerašytume knygos, kurios veiksmas irgi vyksta Labanoro girioje. Knygoje labai daug radau savęs, bet nesakysiu kas sutapo...

Dar sunkiau aprašyti knygą, kai negaliu spoilinti siužeto! Paslapčių knygoje tikrai daug. Dabar laukiu tęsinio, kuris man rašant pasirodys labai greitai.

Man labai patiko Eritrėjos personažas. Ji labai panaši į mane, nes aš irgi užsiimu ezoteriniais dalykais. Kajaus paslaptis mane masino nuo jo pasirodymo knygoje. Tai pats paslaptingiausias personažas knygoje. Sofija irgi patiko, nes autorė aprašė kaip ji kalba vietine tarme. Puikus pasirinkimas panaudoti tarmę. Anžela mane biesino. Nemėgau jos nuo pirmų puslapių. Iš tikrųjų visi personažai labai įdomūs ir su savo paslaptimis. O įtarti kas, ką padarė buvo sunku. Siužetas irgi nenuspėjamas. WOW. Knyga buvo mano skonio, mano žanro, mano stiliaus. Viskas, kas man patinka joje sudėta.

Rekomenduoju visiems, kam patinka mistika, paslaptys ir fantastika.

[Kirkirvarpa · Rating 3 out of 5]

Pakliuvau ant kabliuko. Ant nugarėlės sakoma, kad tai mistinis trileris. Rašytojos debiutas, tai sunku pasakyti, ką gausi. Tuo metu pagalvojau, kad bus kažkas panašaus į G. Vilpišausko “Vėjas nuo jūros”. Bet mistika čia kitokia, trilerio iš vis nėra. O kas yra? Na, toks svajų romanas su magiškais elementais. Plius erotinė “Kaip sugundyti kunigą” fantazija. Sakyčiau, pakankamai moteriška knyga.
Ar gera? Paskaičiau komentarus knygos.lt. Ten komentarų tiek, kad net populiarus detektyvas ne kiekvienas tiek surenka. Ir visi tik giria, tik giria… Na, tarkim, kad visi komentarai tikri. Nors tikisi sunkiai. Kelios dešimtys komentarų. Nepažįstamos leidyklos išleista nežinomos rašytojos knyga. Tarkim. Manęs ši knyga savo magija neužbūrė. Neužbūrė nei siužetu, nei veikėjais. Daugokai naivumo. Nelogiškumo, kai autorė bando kurti intrigą ir paslaptį, o vietoje to veikėjai atrodo kvailoki arba jų elgesys nelogiškas. Šimtamečio dienoraščio kalba - iš vis liūdesys. Argi ne smalsu, kaip galėjo rašyti jauna panelė prieš šimtą metų? Tai, pasirodo, ji rašė lygiai taip pat, kaip šiuolaikinė. Jokios autentikos. Jokio autorės pafantazavimo ar prisitaikymo prie 20 amžiaus pradžios.
Dar knygoje yra personažas, kuris prabyla tik pačioje pabaigoje (tai šioje knygoje normalu, nes, pavyzdžiui, kito dažno veikėjo vardo mes irgi nežinome bemaž pusę knygos). Tai tas veikėjas yra senas, kaip pasaulis. Bet kalba dar šiuolaikiškiau ir gašliau už kitus knygos veikėjus. Ir knygos veikėjai tas gašlumas nė trupučio nekliūna. O štai vaikinukas, kuris ją pakalbina kaimelio šventėje, kliūna. Nors dialogas neskamba gašliai, mūsų veikėja skelia išvadą: “Jis ne Kajus ir net ne Juodasis raitelis, jis tik testosteronų valdomas galvijas”. Hmm…
Už ką galima tikrai pagirti, tai gamtos aprašymai. Tikri. Pajausti. Gyvi. Na o kitų ištęstų aprašymų galėjo būti ir mažiau.

[Nei_dienos_be_knygos · Rating 5 out of 5]

#perskaičiau
Karolina Ringys "Ribinis laikas"

Nežinau, ar čia planetų išsidėstymas lėmė, ar skirtingais takais, bet toje pačioje girioje vaikystėje prabėgiotos dienos, ar begalinė meilė tam pačiam, nuostabiam Lietuvos kampeliui, bet mano rankose atsidūrė "Ribinis laikas" ❤️

Nemeluosiu, intrigavo vien mintis, kad knygos veiksmas vyksta mano numylėtoje Labanoro girioje 😍 Tačiau knyga pažėrė neįtikėtinai daug staigmenų.

Labanoro girios glūdumoje stūksantis apleistas senas dvaras, kuriame prieš 100 metų paslaptingomis aplinkybėmis žuvo ten gyvenusių dvariškių Daugirdų dukra Elzė. Čia man, detektyvų mėgėjai, buvo neapsakomai įdomi siužeto linija. Nors nesu istorinių romanų gerbėja, bet gėriau kiekvieną puslapį, kiekvieną nuotrupą, kiekvieną dienoraščio puslapį iš Elzės gyvenimo. Elzę aplankė meilė, bet ta meilė buvo uždrausta ir labai nuodėminga. Uch, nenoriu nieko per daug išduoti, viską privalu patiems perskaityti.
O Elzės dienoraštį skaitė pagrindinė knygos veikėja Arija. Nepamirškime, kad tai fantastinis/mistinis romanas. Arija nuo vaikystės regėjo tarsi vizijas, kurios itin sustiprėdavo grįžus į kaimą, taip nutinka ir dabar, labai įdomus siužeto posūkis, stiprėjantys regėjimai, įtampa aiškinantis Elzės žūties aplinkybes, vis dažniau pasirodantis ir ją bauginantis Juodasis raitelis. Antroje knygos pusėje tikrai prasideda daug fantastikos, nežinau ar viskas įtikino, tačiau neabejotinai nustebino ir sužavėjo. Buvo atsakyta į kirbėjusius klausimus ir tikrai pasėta intrigos sėkla sekančiai knygai 😍

Knygoje radau visko: autentiškų pažįstamų senolės žodžių, nenuspėjamų personažų, meilės, erotikos, fantastikos, bei įdomų siužetą ❤️

Puikus debiutas 👌
⭐⭐⭐⭐⭐/5

[Gabija. Keista Skaitytoja · Rating 4 out of 5]

Lietuviška Romantasy!!! Labai faina, ir dar kurios veiksmas vyksta Lietuvoje🤩

Pradžia buvo gaaal kiek nuobodoka, kliuvo labai ilgos pastraipos (man jas visada sunku skaityti kai jos tokio ilgumo), užkliuvo keli nereikalingi faktai. Tekstas atrodė “sausokas”, bet iki kol neprasidėjo Lietuviška gamta, raganystės ir visos mistinės, fantastinės dalys! Tada jau tik duokit man skaityti šią knygą, kaip viskas gerai buvo🤩

Arija - drąsi mergina. Patiko ji man. Bet labiausiai man patiko tikriausiai tas, kurio mažiausiai kol kas buvo - “Juodasis raitelis” 😈. Jo juokeliai!!!!😁 mano stiliaus visiškai😅 tad tikiuosi, kad antroje dalyje jo bus tikrai daug daugiau!

Dvaro savininkas - čia mane šiek tiek sugebėjo apmauti😁 dėl vienos dalies apie jį atspėjau beveik iškart, tada dar turėjau vieną spėjimą, bet čia suklydau. Bet dar kita jo istorijos dalis - o čia tai buvo vau, kaip mane nustebino🤯

O aprašoma gamta - kaip taip gražiai padaryta! Kaip gerai perteikta emocija, skaičiau ir man tikrai atrodė, kad pajutau visą tą atmosferą aplink.

Žodžiu, jeigu dievini “Romantasy” - griebk ir skaityk šitą knygą! Bus ir įdomu, ir smagu skaityti apie savo šalį ir tuo labiau palaikyti savus autorius, kurie pradėjo rašyti šį žanrą🤩

[Rasa|Knygų princesė · Rating 5 out of 5]

Romantinė fantastika ir dar su lietuviškomis detalėmis bei trilerio prieskoniu. Skamba tikrai viliojamai. Taigi nėriau į Karolis siūlomą istoriją ir tikrai pasimėgavau.

Arija išvyko į JAV būdama paauglė. Čia baigė mokslus, susikūrė gyvenimą. Vis dėl to, vasaromis ją traukte traukė sugrįžti pas močiutę, į Labanoro girią. Tik miškų glūdumoje ji rasdavo sielos ramybę, kurios taip reikėjo prieš atverčiant naują gyvenimo lapą. Arija leidžia atostogas pas močiutę ir ją labai sudomina dvarininkaitės Elzės mirties istorija… Ariją lanko vizijos, kuriose ji mato Juodajį Riterį. Mergina pasineria į mistikos pasaulį, lydima paslaptingojo pono, nusipirkusio Elzės dvarą ir močiutės draugės burtininkės…

Romanas sėkmingai trynė ribas tarp realybės ir fantazijos. Labai patiko Labanoro girios ir kitų gamtos kampelių aprašymai… Rašytojos kalba labai turtinga, ji vartoja daugybę žodžių ir tikrai reikia priprasti. Ne visiems tai gali tikti, bet tai pačios Karolinos aukšto intelekto ženklas. Ji ir įdomiais faktais pasidalindavo teste, kas neleido nuobodžiauti.

Arija labai tvirta ir motyvuota. Vis dėl to, norinti meilės, gal ir per lengvai neria į santykius su žaviuoju dvaro savininku… Jos gražus ryšys su močiute, kuri irgi ne iš kelmo spirta. Senolė ne tik moka pajuokauti, bet ir anūkę žino, ko pamokyti. Ne, nepiktai ir netiesmukai - močiute pralenkusi savo kartą guviu protu, kurio beleika tik pavydėti. 

Stiprus debiutas. Ir žinau, kad antroji romano dalis jau pakeliui pas skaitytoją. Tiesa, bus vėl eksperimentuojama kitomis temomis. Jaučiasi, kad Karolina jau atsikračiusi lietuviško kuklumo ir neria į eksperimento vandenis drąsiau ir drąsiau. Visiems, norintiems netradicininės istorijos, rekomenduoju atkreipti dėmesį.

[San · Rating 5 out of 5]

Pradėsiu nuo to kad šia knyga gyvenau kelias dienas, tikrąja ta žodžio prasme.. Taip įsijaučiau kad tikrai būdavo sunku grįžti į realų gyvenimą 🤭

Taip gražiai pavaizduota visa gamta, girios kvapas atpasakotas.. atrodo net užuodi kai taip vaizdingai aprašyta 😌🌳
Nekartą grįžau prisiminimais į savo vaikystę pas močiutę.. viskas taip nupasakota, ir atrodo tiek panašumų radau 🤍

Visa ta magija, aiškiaregystės, žolelės, nežinau mane tiek įtraukė į visą tai, skaičiau ir atrodo viską mačiau prieš akis.. Labai patiko knyga, ir jos istorija, paskutinius puslapius skaičiau jaučiu nekvėpuodama 🫣 Negaliu išduoti kokia buvo pabaiga, bet kažkodėl nujaučiau kad viskas taip ir baigsis..

Aukšto lygio knyga, džiaugiuosi ją perskaičiusi, ir manau ilgai ji liks atmintyje.💯

Nuoširdžiai linkiu Tau Karolina kurti, nesustoti, ir toliau džiuginti mus savo knygomis. Esi begalo talentinga autorė ir džiaugiuosi jog būtent lietuvių rašytoja parašė tokią knygą🖤

[Vilma · Rating 5 out of 5]

lenkiu galva, tai ka pradejau su sypsena, baigiau su uzsidegimu...
itrauke...
patiks ir taip pat nepatiks visiems...
man tiko... nesitikejau...

[Justina Urbo · Rating 5 out of 5]

Mistiška istorija kviečianti pasinerti į  magija alsuojančią Labanoro girią, susipažinti su ne mažiau mistiškais, tačiau tuo pačiu realiais veikėjais ir kartu su jais išgyventi jaudinančią, romantišką istoriją, kurioje pinasi dabartis, praeitis ir ribinis laikas.

Arija iš Amerikos atvyksta pavasaroti pas močiutę, kuri gyvena šiek tiek atokiai nuo kitų, šalia girios. Kaip man patiko, ta jos šnekta, požiūris, tokia tipinė kaimo močiutė, turinti stiprų ryšį su žeme ir tvirtus santykius su anūke. Ir Arija nieko 🤭. Vizijos, Juodasis raitelis, lyg iš niekur atsiradęs paslaptingas dvarininkas, vasaros atostogos nejučia pavirsta į gyvenimą pakeičiantį nuotykį.

Man labai patiko praeities linija ir kaip gražiai, ji buvo įterpta į visą istoriją. Taip ir laukdavau praeities ištraukų apie žavią, padūkusią dvarininkaitę Elzę. O kur dar uždrausta, bet saldi ir karšta pirmoji meilė.🤎

Ir neslėpsiu didelį vaidmenį knygoje atliko pati Lababoro giria. Magiška, vietomis tamsi, įkvepianti, alsuojanti gyvybe ir traukianti vis sugrįžti. Užsinorėjau ir pati ten apsilankyti.

Knyga man labai patiko, labai. Ir jau nekantriai laukiu antrosios dalies.😍

[Aistė Skaito · Rating 4 out of 5]

Paskaičius "Ribinį laiką" supratau, kad noriu skaityti daugiau maginės fantastikos, mistinių knygų. Nors knygos pradžia gan sunkiai skaitėsi, bet įsivažiavus negalėjau padėti knygos. Labai patiko, rekomenduoju 😊

[Vidinė vėjo pusė · Rating 4 out of 5]

Labai džiugu, kad net gyvendama toli toli, už jūrų vandenynų, autorė rašo apie savo gimtą kraštą. O tiksliau apie Labanoro girią, Lietuvos gamtą, kurią turbūt taip pat, kaip pagrindinė veikėja Arija, myli besąlygiškai. Tuo tikrai negalima suabejoti, nes ta meile ir atida persmelkta kiekviena kūrinio eilutė. Prisipažįstu, pati taip pat labai myliu tokias knygas, kaip ir nuostabią gyvą gamtą, medį, o tuo labiau, taip dažnai čia minimą tamsųjį paros laiką. Tas mistinis tarpas, tarp dienos ir nakties man taip pat pats gražiausias ir paslaptingiausias. Va ko ko, bet paslapčių čia netrūksta. Knyga, gal pradžioje pasirodė mistiška, bet pabaigoje sulaukiau ir fantastikos elementų. Ir daugumą jų nujaučiau, pasitvirtino, nors reikėjo sekti trupiniais lyg Grytutei miške. Prisipažįnsiu, jei šią knygą būčiau perskaičiusi aš prieš 20 ar 15 metų, kai pati dar buvau pagrindinės veikėjos amžiaus, tikrai būtų patikusi dar labiau. Tada aš rydavau tokio tipo knygas. Nenoriu pasakyti, kad knyga nebrandi, gal tik veikėja kiek naivoka ir savimi nepasitikinti, nusivertinanti, ypač įsimylėjusi. Karolina, aš tikrai labai lauksiu antros dalies, nes ši baigėsi tokiu pažadu sugrįžti. Lauksiu dar daugiau ir drąsesnių fantastikos elementų.
Ryšys su senole įtikino ir sugraudino. "Kai pasakė, kad jau "su visam" išvažiuoja, senolė pažvelgė į Ariją kupinomis ilgesio tyromis mėlynomis akimis. Arijai pasidarė graudu ir ji švelniai pirštu nubraukė jai nuo kaktos prakaito lašelį ir lyg stiprybės gaivalą pridėjo sau prie lūpų. Tai buvo lyg palaiminimas jos senolės ir tų laukų, kuriuose ji liejo savo prakaitą, taip įpūsdama gyvybę šiai žemei ir ateinančioms kartoms."

[Amelia Ūkas · Rating 4 out of 5]

Labai gražūs aplinkos aprašymai. Jie tiesiog užburia ir nepaleidžia iki galo. Knyga prasideda gana lėtai, bet mistikos prieskonis suteikia magiškumo.

[Asta Einars · Rating 2 out of 5]

⭐️⭐️
Lietuviškos fantastikos ne taip ir daug, nenuostabu, kad patraukė akį. Bet geresniam įvertinimui pakišo koją autorės patirties trūkumas. Išvada - tobulėti tikrai yra kur, bent antrąją dalį skaityčiau.

PLIUSAI:
* Istorija - įsibėgėjo knygos pabaigos link, galiausiai visai įtraukė.
* Močiutės tarmė - didžiulis pliusas, suteikė dialogams daugiausiai gyvybės ir natūralumo. Tik truputį gaila, kad tekste ji dažniausiai vadinama senole, kažkoks šaltas žodis, visiškai neparodo asmeninio močiutės-anūkės ryšio.
* Elzės dienoraščio įrašai - mano nuomone, šie tekstai labiausiai tiko autorės rašymo stiliui.
* Elzės ir kunigo meilės scenos - kaip pradedančiai rašytojai, neblogai. Užkabino, nepasirodė perspausta ar nenatūralu.

MINUSAI:
* Veikėjų vardai - ypač Eritrėja. Stipriai iškrito iš konteksto, nepripratau prie jo iki pat pasakojimo pabaigos. Erzino.
* Dialogai - nenatūralūs, dažnai erzinantys. Visi veikėjai (išskyrus močiutę) kalba vienodu stiliumi. Per daug sudėtinga kalba, tikri žmonės taip nekalba, todėl labai sunku susitapatinti.
* Bereikalingi paaiškinimai skaitytojui, kas ir kodėl vyksta. Nenatūraliai įtraukti pasakojimai apie istoriją, tradicijas. Kartais apima jausmas, kad skaitytojas laikomas kvailu, lyg jam reikia viską parodyti pirštu.
* Neįtikinami veikėjai ir jų santykiai - Kajus ir Juodasis raitelis. Kajaus ir Arijos dialogai erzina, šilta-šalta žaidimas neįtikinantis. Trauka Juodajam raiteliui atsiranda truputį iš oro. Tekste bandyta užsiminti anksčiau, bet nepakankamai išvystyta. Žodžiu, neužkabino nei Kajaus, nei Juodojo raitelio santykis su Arija.

[Vilma · Rating 4 out of 5]

Na tikrai labai mistinė, užburianti, įtraukianti, paslaptinga. Labai mažai tokių knygų esu skaičiusi, bet šią vertinu labai gerai. Antrąją knygą autorės skaitysiu būtinai!

[Lapė su knyga · Rating 5 out of 5]

perskaitė "Ribinis laikas"📚

Pradėjus skaityti knygą buvo užplūdęs toks jausmas, kad knyga rašyta tikrai ne lietuvių autorės, sunku įvardinti kodėl, bet viskas taip apgalvotai aprašyta iki smulkiausios detalytės. Iškart noris viską įsivaizduoti, perkeltį į vaizdinius. Labai patiko, kad lietuvių autorė tiek daug dėmesio knygoje skyrė Lietuvos aprašymui. Kiek sunku buvo skaityti tarmiškus tekstus, ir keliose vietose norėjosi, kad visas asmens pasisakymas būtų tarmiškai parašytas, o ne tik jo dalis.
Niekada nebuvau dienoraščių rašymo mėgėja, bet va įlysti į kito žmogaus dienoraštį ir jį paskaityti visada smalsu. Labai patiko pats rašymo stilius, dalyvaujantys veikėjai, vyraujanti aplinka!

"Gyvenimas - tai lyg veržli, nenustygstanti vietoje vandens srovė. Ji nuolat kinta, niekad nesustoja. Ji skalauja skirtingus krantus. Ji kartais pamilsta miškus ir klonius, kuriuos atveria ir krantai, bet ji nepasilieka. Ji nieko nesisavina. Ji neprisiriša...."

Reziumė:
• paslaptinga
• nenuspėjama
• fantastinė
• užburianti
• įtraukianti

O tu, ar skaitei šią knygą? Kokia tavo nuomonė?🤗🤔📚

📚Metai - 2023
📚 Puslapių skaičius - 336
📚Leidykla - homo liber

[Kristina Green · Rating 4 out of 5]

Nežinau ką ten peza visi eruditai expertai ir gramatikos naciai, o bet tačiau nesikabinėjant - knyga yra gera. Perskaičiau per pora dienų, nes įtraukė ir nepaleido, kad ir kas ten nesuėjo ar buvo ištęsta, manau esmė viena, jei norisi skaityti vadinasi viskas gerai ;)
Gerai, kad ne taip jau viskas buvo nuspėjama, tad išliko netikėtumo jausmo. Gerai, kad buvo erotikos ir būčinių, gerai, kad buvo istorijos intrigos... Žodžiu pirmas blynas neprisvilęs. Man skaitant pagrindinė veikėja buvo tikras autorės atspindys, taip ją ir įsivaizdavau ;)

[Rūta]

30 psl, nei kiek nekabino🙄

[Ingrida · Rating 2 out of 5]

Gamta aprašyta puikiai, bet veikėjams aprašyti pritrūko žodžių.
Kajų visada įsivaizdavau su Zegna kostiumu, kas yra gan komiška matyti su tokia apranga kaimo laukuose.

[Eglė (IG-atgimusi_meile_knygoms) · Rating 5 out of 5]

5/5⭐️

Ši knyga pradeda savo laimėjimų ir liaupsių virtinę nuo pat viršelio. Jis toks užburiantis ir paslaptingas kaip ir pats kūrinys. Žavėjausi autorės meistriškumu, kaip iš lėto skaitytoją įtraukti į pačią istoriją. Ne tik Arija iš Amerikos grįžo ir pasinėrė į Labanoro girios grožį, bet ir aš pati mintimis vėl grįžau į šį nuostabų gamtos kampelį.
Pagrindinę veikėją nuo pat mažens aplankydavo keisti vaizdiniai lyg vizijos ir keista būtybė ant žirgo besislepianti patamsiuos. Augant jos retėjo, o studijuojant ir laukiant norimo darbo pasiūlymo iš vis dingo, iki to momento kol negrįžo į Lietuvą. Labanoro giria lyg ir laukė Arijos grįžimo, deja bet laukė ir girioje besislepiantis blogis.
Puiki ir užburianti istorija. Nors mistikos netrūko, bet autorė vietomis ją taip apsuko, kad buvo sunku suvokti, kad kažkas čia galėtų būti melas. Labai stiprūs ir įdomūs moterų portretai, gal kiek vietomis kliuvo Arijos naivumas, bet tai atpirko kiti veikėjai. Didelis dėmesys gamtai, jos grožiui ir didybei. O viską stiprino senolės Sofijos tarmiška kalba, tik dar labiau leido pasinerti į tą mistiškumą. Užvertus knygą tikrai tikiu, kad užsiliks kažkoks jausmas ar apmąstymai. Veikėjų išskirtinumas, meilė, erotika, mistika, ezoterika, blogis, gėris - visko šioje knygoje rasite. Ko nesitikėjau, tai tokios pabaigos, bet labai viliuosi, kad Juodasis Raitelis bus ir antrojoje dalyje.

[Rutut · Rating 2 out of 5]

Tiek daug potencialo... Pirmiausia sužavėjo knygos idėja - Lietuva, gamta, mistika, istorija, romantika... bet deja turinys net labai nepateiūsino lūkesčių.
Ir labai didelis klaustukas ką veikia "Homo Liber" redaktoriai, kurie išleidžia visą nelogiką leidybai ir dar palieka tekste gramatinių klaidų.
Bet dabar apie pačią knygą (net nežinau nuo ko pradėti).

VEIKĖJAI:
- iš esmės veikėjai labai paviršutiniški. Nepajutau asmenybės pokyčių, veikėjų augimo ar brandos aspekto - nei mentalinė nei fizinė evoliucija nevyksta.
- Visi veikėjai vienodi. Visi kalba taip pat, mąsto taip pat, niekas nieko per daug nekvestionuoja, žodynas kiekvieno veikėjo toks pats, ar tai būtų mergina šių dienų ar gyvenusi prieš 100 metų.
- Pagrindinė veikėja Arija - pradžioje kalbame apie peties defektą, kuris vėliau knygoje turi 0 svorio ir neturi jokios reikšmės. Jei buvo labai n orėta parodyti netobulumą, galėjo autorė pasistengti įpasminti fizinį defektą (gal Elzė vaikystėje iš medžio iškrito ir susilaužė petį, ir vuolia, tęsiant paralelę turime įprasmintą keliskart knygoje aprašomą defektą)
- Andžela (kas neskaitė, siūlau praleisti, nes spoiler alert) - na taip taip, čia kas galėjo tikėtis tokios atomazgos, kas buvo vienas malonesnių dalykų knygoje ir leido maloniai spėlioti "kas?". Nepatiko faktas, kad knygos pradžioje, pirmoji pažintis buvo gan neutrali tiek aprašymu tiek emociškai, o tada staiga viduryje knygos mes pradedame matyti veikėją kaip eilinę latrę, apsileidusią ir t.t. - atsiranda kažkoks nusistatymo ir pykčio momentas.... ????
- Močiutė - mano mylimiausias veikėjas. Labai patiko tarmiška kalba, bet kaip iš senolės tikėjausi daugiau išminties, geresnių patarimų ir daugiau rūpesčio. Čia močiutė, labiau plavinėja puslapiuose, neįnešdama per daug reikšmės. Again opportunity missed.
- Eritrėja (šalis šiaurės rytų Afrikoje) - mano teismas prasidėjo jau nuo vardo, negi tikrai nėra tinkamesnių vardų Lietuviškų vardų tarpe? Nu ok? Taigi ši ponia žolininkė ragana. Gražiai aprašomas jos gyvenimo stilius ir ji pati, bet kaip vyresnė (nei Arija) žiniuonė, kuri turi mistinių galių, ji nespinduliuoja išmintimi. Nesupratau, kodėl reikėjo įtraukti kitą, indėnų kultūrą, į knygą, kuomet turime tokią nuostabią tėvynės mistiką, kuri svaigina kiekviename puslapyje?
- Kajus - spec poreikių milijonierius. Vėl tos pačios klaidos - asmuo 10 metų vyresnis, bet intelektiškai užstrigęs kažkur ties Arija. Akivaizdžiai turintis psichologinių problemų ir netrykšta emociniu intelektu. Žaidžia šilta šaltą žaidimą ir mano vyšnaitė ant torto yra kuomet Kajus iš oro, pokalbio metu tiesiog, py*t, ir nueina... WTF? Ar čia brandus vyras? (Daug nelogikos, knygos gale paaiškėja, bet, tikrai ne viskas, ir net po to kai paisiškėja, supranti, kad - vėl praleista puiki proga sukurti nerealų veikėją ir pasitenkinama tik paviršutiniškumu).
- Elzė - rujojanti merga ir ne kitaip. Pritariu kažkieno jau rašytai įžvalgai, kad Arijos ir Elzės mastysena ir pozicionavimas nieko nesiskiria, o juk merginas skiria 100 metų. Tarpukaris, kitos vertybės, politiniai konfliktai - bet mūsų Elzės tikslas tik pasimylėti su kunigu ir nieko tame giliai pakasto nėra. Laukiau psichologijos ir priežasties maištui, džiaugiausi radusi giją, kad "mergina verčiama tekėti už nemylimo" bet visa tai niekur nesirutuliojo.
- Paulius - labai neblogai vaizduojamas personažas, jaučiame lyg konflikto užuomazgą, bet nesuprantu iš kur tiek daug to konflikto, nes nejaučiu jokios meilės apraiškų Elzei, nejaučių, iš kur kyla konfliktas. Paulius, man šiokia tokia tolima aliuzija į "altorių šešėly", bet labai pritrūko svorio abiejose svarstyklių pusėse, kad tai būtų aiškiai juntama ir suprantama. Man Paulius atrodė ganėtinai apatiškas.
- Juodasis raitelis - absoliutus šlamštas. Mistinis veikėjas, kuris keliauja laiku, bet štai tik prasižioja ir girdžiu intelekto nesužalotą marozą, tokį kaip per "Farus" rodo. Autorė turbūt norėjo pavaizduoti jį kaip seksualų maištinga blogiuką - imkim Damon Salvatore ir Vampyrų Dienoraščių - bet LABAI BLOGAI. Blogiausias veikėjas knygoje, kuris nekaitina nei vaizduotės, nei kursto intrigos, nes kiekvienas jo pasakytas žodis yra tagedija.

ŽODYNAS:
- Man asmeniškai per daug filosofijų apie tą patį per tą patį - vargina.
- Labai nuostabiai aprašoma gamta - tobula, magiška, mistiška.
- Dialogai - labai labai prasti, nieko reikšmingo.
- "Krizenti" ir "kikenti" buvo tragiškai parinkti apibūdinimai, romantiškame ir seksualiniame kontekste.

Iš esmės knygoje per daug nelogikos, per daug laiko šoulių, per daug nereikalingos informacijos.

[Lilija Sk · Rating 4 out of 5]

Karolina Ringys „Ribinis laikas“

Debiutinis lietuvių autorės romanas, kurį išgėriau kaip tamsaus kalėdinio vyno taurę, pagardintą pikantiškais aistros, nuodėmės, praeities paslapčių ir mistikos prieskoniais, kurie burnoje skleidėsi palaipsniui, lėtai, neskubant, apgaubiant šiluma, saldumu ir lengvu aitrumu, galiausiai apsvaiginat.

Tai pasakojimas apie merginą, atvykusią iš Amerikos į vaikystės kaimą Lietuvoje, aplankyti senelės, šalia kurios namų yra paslaptingoji Labanoro giria ir dar paslaptingesnis Gėlos ežeras bei dvaras. Čia mergina susipažįsta su mįslinguoju dvarininku, o saulei nusileidus Ariją baugina vis pasirodantis Juodasis raitelis bei jos pačios galvoje atsirandantys vaizdiniai iš praeities apie dvarininkaitės Elzės mirtį.

Bet kaip atskirti ribą tarp esaties ir anapusybės, tarp vizijų ir tikrovės? Kas yra tas dvarininkas ir kaip su dvaro istorija susijusi Arija? Ko iš merginos nori Juodasis raitelis? Kas yra tikrasis blogis ir žudikas? Kuris vyras užkariaus Arijos širdį? Visa tai ir dar daugiau sužinosite perskaitę romaną.

Istorijos veiksmas vystosi gana lėtai, lygiai kaip ir santykių linija. Tačiau žavi rašytojos gebėjimas vaizdingai aprašyti gamtą, pasakojimą lydi ne viena subtili metafora. Taip pat kalbama metafizinėmis, dvasinėmis ir filosofinėmis temomis; jos gilios ir įdomios, tik vietomis norėjosi lyriškesnio jų pateikimo (atsisakant terminologijos), kas harmoningiau papildytų visą istoriją bei pasakojimo stilių. Iš pradžių pagrindinė veikėja atrodė gana naivi (nepaisant vis pabrėžiamo psichologinio išsilavinimo), bet palaipsniui ji augo kaip personažas ir keitėsi. Labiausiai patiko antraeiliai personažai – Arijos močiutė (bei jos tarmiška šnekta) bei žiniuonė Eritrėja – jų charakteriai puikiai išpildyti, turintys savitas asmenybes ir papildantys pagrindinę veikėją bei jos „savęs tapimo“ kelionę.

Romane vystomos dvi laiko linijos: dabarties Arijos „nuotykiai“ bei veiksmas iš praeities – Elzės gyvenimo peripetijos. Tokiu būdu dvi pasakojimo linijos papildo viena kitą, atskleidžia daugiau paslapčių, leidžia geriau išjausti veikėjus, juos prisipratinti ir kartu patirti visas aistras ir siaubus. Patiko kūrinio mistiška, tamsiai klampi atmosfera su visomis apeigomis, dvasiomis, demonais ir raganišku gamtos išjautimu. Visgi man vietomis buvo per ramu, norėjosi daugiau veiksmo, emocijų, daugiau (pa)rodymo, o ne (iš)pasakojimo. Visa tai gavau paskutiniuose 100 puslapių ir buvo labai gerai.

Mano emocijas iššaukė dvarininkas. Nežinau, tas bičas mane rimtai erzino (čia ta gerąja prasme, nes toks jo charakteris buvo sukurtas neatsitiktinai). Bet jei būčiau Arija, jau seniai į jį skristų petelnė ir matytų jis tik mano tolstančius baltus kultus mėnesienoje. Tiesiog ne mano tipo vyras. Mano iškrypusiam skoniui vyrams tikrai nelengva įtikti: man patinka viskokie keisti nežmogiai. Tačiau Karolinai pavyko – mano širdį užkariavo Juodasis raitelis. Kam tie neaiškūs milijonieriai dvarininkai, kai yra tokie vidurnakčiais tave persekiojantys raiteliai.

Trumpai apibendrinant – istorija man patiko, gal ir buvo vietų, kur man norėjosi vartyti akis dėl veikėjos naivumo ar trūko kažkokio veiksmo, bet visumoje – labai geras debiutas. Man pavyko išjausti atmosferą, ir apskritai, ši knyga – mano tema (bet trilerio užuominų joje neradau). Todėl laukiu tęsinio (kuris, kiek žinau, tikrai bus). Manau, ši istorijos dalis tarsi įžanga, kaip aperityvas prieš pagrindinį patiekalą ir desertą, kuris mums dar ruošiamas.

[Aušra · Rating 4 out of 5]

Pasiilgau fantastinės, dramatiškos ir paslapties šydu apgaubtos meilės istorijos, todėl panorau perskaityti @karolinaringys debiutinį romaną.

Likau pakerėta autorės talento rašyti ir kurti mistinę atmosferą. Kokie vaizdingi, gyvi ir širdį glostantys lietuviškos gamtos aprašymai! Jau niekaip kitaip nebegalėsiu įsivaizduoti legendomis apipintų Labanoro regiono apsamanojusių miškų, žolynais kvepiančių pievų ir vasaros lietumi prisodrintų ežerų kaip tik įvairiausių gyvių, raganų, dvasių ir kitų nežemiškų būtybių prieglobsčiu. Su kokia meile ir šiluma aprašyta senelės namų aplinka, kurioje pagrindinė veikėja leidžia vasaros atostogas. Namų nostalgija ir jaukumu persmelktos eilutės neša į girios pakrašty kėpsančią senovinę trobą, į ją supantį ryto rasos pagirdytą ir obuoliais kvepiantį sodą, į senolės kruopščiai dirbamus, vėjo nušiurentus laukus. Dialogai su aukštaitiška tarme kalbančia senole man sukėlė mielus prisiminimus apie mano pačios bobulytę, kuri buvo kilusi nuo to krašto ir būtent šitaip kalbėdavo. O vaizdžiai aprašytas vaistažolių rinkimas, tradiciniai kaimo patiekalai, vasaros saulėgrįžos šventės senosios apeigos ir burtai leido pajusti tą lietuviškų šaknų dvasią bei neatsiejamą žmogaus ryšį su gamta.

Knygos siužetas įsibėgėja palengva. Pradžioje aprašomos gamtos vaizdiniai užliūliuoja, tačiau paslaptimis, magija, tamsa persmelkta istorija įtraukia ir prikausto dėmesį. Senas apleistas dvaras, mistinis Gėlos ežeras, pasmerkta, nuodėminga meilė, tragiškas jaunos moters likimas, iš nakties kylantys košmarai, vizijos bei besivejantys nerimstačių šmėklų atspindžiai - visa tai kuria be galo klampią, šiurpią, melancholišką atmosferą. Knygoje žavi charizmatiškų, daugiasluoksnių, patrauklių moterų portretai, kurie man pasirodė labiau nušlifuoti nei jas supančių vyrų personažai. Dienos ir nakties grumtynių šešėlyje ryškėja paslaptingi siužeto vingiai, apipinti veikėjų jausmais, baimėmis, dvejonėmis, seksualinėmis fantazijomis ir erotinėmis scenomis, kaitina skaitytojo vaizduotę, kuria intrigą ir lipdo unikalią istoriją.

Buvo nepaprastai įdomu pasinerti į žaviosios Karolinos kūrybą. Iš tikrųjų, vengiu skaityti dvasių kvietimais, mistinėmis mirtimis ir kitais siaubo elementais praturtintus romanus (keletą kartų jau norėjau dėti knygą į šalį), tačiau rašytojos gebėjimas taip patraukliai ir vaizdingai pasakoti istoriją bei atskleisti gamtos grožį, atpirko tą sunkiai paleidžiantį nejaukumo, baimės jausmą ir mano naktinius košmarus. Nekantriai laukiu sužinoti tolesnį Arijos likimą.

[Ramune · Rating 4 out of 5]

Ši istorija man buvo visiškai nostalgiška.. Kažkada teko gyventi Ignalinos krašte, Labanorą teko ne vieną kartą pravažiuoti ir visada man tai atrodė kažkuom įpatinga vieta.. Nors gyvenu dabar visai kitoje Lietuvos pusėje, dažnai mintimis grįžtu į šį miškais ir ežerais apsuptą kraštą. 🤍

Nežinau ar čia kokia magija, tačiau būtent tuo metu kai skaičiau Ribinį laiką, sulaukiau skambučio iš senų draugų, su kuriais susidraugavau būtent gyvendama Ignalinoje. 🤍 Nesimatėme jau ne vienerius metus ir štai, jie atostogauja netoli manęs ir netrukus susitikome, atgaivinome to laikotarpio prisiminimus. 🤍

Kaip ir Arijos močiutė, manoji taip pat gyveno vienkiemyje šalią miškų. Ši istorija pažadino labai daug gražių prisiminimų. 🌞

Knygoje nusikeliame į paslaptingą ir magija apsuptą Labanorą, kuriame Arija išgyvena netikėtą ir kupiną nuotykių vasarą. Ją nuo vaikystės lydi regėjimai, kurie būnant čia sustiprėja. Viename regėjime ji sutinka labai į save panašią merginą, ar tai gali būti Elzė, kuri prieš 100 metų paslaptingai nuskendo ežere?.. Arija bando sužinoti kuo daugiau apie jos ir dvaro istoriją, bei išsiaiškinti kas iš tiesų nutiko šiai merginai.

Šioje istorijoje nuostabiai susijungia gamta, lietuvių pagonybė, kaimo kasdienybė, fantastika, praeities įvykiai ir erotika. Viskas man atrodė taip tikra, autorė puikiai perteikia istoriją. 🤍

Kai vėl būsiu tame krašte, tikrai žvalgysiuosi Elzės ir Juodojo riterio..

Mielai skaitysiu ateityje šios autorės knygas. 🌞✨

[Ugne Dvar · Rating 5 out of 5]

Ką tik baigiau skaityt ir...WOW! NUOSTABI knyga. Drąsiai galiu sakyt, kad ji iškart tapo viena mano mėgstamiausių, ne tik tarp lietuvių autorių, bet apskritai. 😍 Lengvai skaitėsi nuo pat pradžių, bet kuo toliau, tuo vis labiau įtraukė ir negalėjau nustot skaityt. Ši knyga turi visko, ko tik galėčiau norėt iš knygos: gamtos vaizdai, kurie yra aprašyti taip tiksliai ir gražiai, pagoniški elementai, psichologija, mistika, romantika, erotika, fantasitika...ir labai patiko tas, kad didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje kuri yra suromantizuota Arijos atsiminimuose...Labai buvos smagu skaityti, nes radau daug panašumų su Arija ir manimi, tad ją suprasti buvo lengva. Pabaigoje, kai išsiaiškinom, kas Kajus yra iš tiesų, verkiau gal 5,...turbūt ir daugiau kartų😭 Negaliu atsigaut ir nustot galvot apie visą tai, kas knygoje įvyko, nes baigėsi ne taip kaip tikėjausi...
Negaliu patikėt, kad čia autorės pirmas darbas. Jei pirmasis toks nuostabus, kas bus toliau?! Labai lauksiu kitų knygų!!!😍
Labai liūdna buvo kai baigiau ir ką tik pamačiau, kad pasirodo jog yra antra dalis!!!???😱😭 Bėgu pirkt!!!
Ir beje, labai gražus šios knygos viršelis, puikiai atitinka istoriją!💕

Nuostabi knyga skaityti vasarą (ir ne tik), labai rekomenduoju!🌿💚

[Milda Vaškevičienė · Rating 4 out of 5]

Vau! Puikus rašytojos startas, nežinočiau, kad tai pirmoji jos knyga, nepatikėčiau. Tikras talentas taip įdomiai, itraukiančiai, savaip rašyti. Ši knyga taip įtraukė, taip buvo įdomu skaityti, net šiurpuliukai lakstė kūnu įsijautus...
Atrodo kartu su Arija vaikštinėjau Labradoro girioje, buvau pas jos senolę. Visa knygos mistika tiesiog taip įtraukė, kad nesinorėjo knygos padėti.
Paslaptingasis dvarininkaitės Elzės dvaras, kiek čia visko vyko, vyksta. Kiek paslapčių, intrigų kelia.
Nors šiaip nesu fantastikos žanro gerbėja, bet ši istorija tiesiog užbūrė savo magija, mistika, vizijomis... Labai šiltas bendravimas tarp kartų. Senolės tarmiška kalba vertė šypsotis ir pačiai norėjosi prisiminti savo ryšį su močiute, kur leisdavau vaikystės vasaras.
Eritrėjos - aiškiaregystės atstovės vaidmuo taip pat patiko. Visa ta Arijos vasara buvo ypatinga ir nepamirštama: su atradimais ir praradimais. Tikrai knyga nustebino gerąja prasme, labai lauksiu antrosios knygos dalies.

[eliunez · Rating 5 out of 5]

Tai buvo viena įtaigiausių ir įsimintiniausių patirčių per ilgą laiką. Nesu skaičiusi nieko panašaus.
„Ribinis laikas“ – tai mistika persmelktas psichologinis trileris, kuriame realybė ir sapnai, mirtis ir gyvenimas, kaltė ir atpirkimas persipina į nepaprastai tirštą atmosferą. Knyga kalba apie ribines būsenas – tiek fizines, tiek emocines – ir verčia skaitytoją ne tik sekti siužetą, bet ir susimąstyti apie savo pačios vidinius pasaulius.

Karolina Ringytė kuria pasaulį, kuris alsuoja neapibrėžtumu – čia kiekvienas tylos momentas turi prasmę, o kiekvienas žodis slepia daugiau, nei pasako. Pasakojimo tempas hipnotizuojantis, lyg būtum įstrigęs tarp sapno ir košmaro.

Ypač noriu išskirti Juodąjį raitelį. Jis pasirodo tik knygos pabaigoje, bet tas trumpas momentas – o ypač jo laiškas – manęs giliai sukrėtė. Tai buvo viena iš tų scenų, kurias perskaitai, padedi knygą ir kelias minutes tiesiog sėdi tyloje. Tiek emocinės jėgos, tiek teksto subtilumo – seniai kažką tokio jutau.