Tiems, kurie rado draugus visam gyvenimui. Ir visiems meilės romanų gerbėjams.
Nuo pat vaikystės Joana žinojo, kad privalo būti gera, jei nori būti mylima. Todėl nenuostabu, kad vienintelis jos troškimas išvažiavus studijuoti į sostinę – išlikti pavyzdinga, padoria dukra ir ištikima mergina.
Skaudi gyvenimo patirtis privertė Marių manyti, kad žmogus vertas tik tiek, kiek verti jo pasiekimai. Jis privalo visiems įrodyti, kad vaikystėje diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas nesutrukdys jam pasiekti sėkmės. O santykiams jis neturi laiko – rinkdamasis seksą vietoj meilės vaikinas tikisi taip išvengti nuoskaudų.
Joana privalo atsispirti bendrabutyje sutiktam žaviam vaikinui su miglota praeitimi ir išlaikyti draugiškus santykius. Marius negali liesti Joanos – ji įsipareigojusi kitam, ir tai vienintelė riba, kurios vaikinas, slegiamas skaudžių vaikystės prisiminimų, prisiekė sau niekada neperžengti.
Vieną vakarą, kai ribos išsitrina ir sienos griūva, tenka rinktis – paklusti taisyklėms ar nors kartą peržengti ribas.
Ši istorija apie paprastą merginą ir vaikiną, kurie susidūrė vienas su kitu visai meilei netinkamu momentu. Joana, netyčiom įstojusi į Vilnių, palieka savo vaikiną Klaipėdoje ir jokiais būdais nesiruošia daryti to, kas jam nepatiktų, nes ji pavyzdinga duktė ir mergina. Marius - vaikinas, kurį dar nuo vaikystės visi nurašydavo kaip “niekam tikusį”, bando išsilaikyti paskutiniame universiteto kurse, kad galėtų susikurti stabilią ateitį bei padėti sergančiam tėvui. Jo gyvenime meilei vietos nėra, bet čia į duris pasibeldus šviesiaplaukei studentei, rodos, visos sienos bei nusistatymai ima griūti, o uždrausti jausmai nenorom gimsta. Nėra čia pompastikos, milijonierių, kriminalo, bet yra daug nuoširdumo, tikrumo, o veikėjai, atrandantys vienas kitą, tuo pačiu metu atranda ir save.
Turbūt viena iš nedaugelio knygų, kuriai realiai negalėjau rast nė vieno kabliuko, dėl kurio prikibčiau ar kažkas bent kažkiek erzintų, pradedant nuostabiu viršeliu ir vizualinėm detalėm, baigiant puikiu redagavimu, kai net priekabi mano akis nerado klaidų! (Jei rasit, parodykit ir man!😄) Viskas tobulai tinka romanui - simpatiška mergina, dailus ir paslaptingas vaikinas, abu su savo bagažu, nuo draugų iki įsimylėjėlių, bet su nuolatine intriga kaip ir kas ten bus toliau. Nuspėjamumo gal kiek ir yra, bet kai kurie įvykiai taip ir sužadindavo tą smalsumą, o autorė sumaniai palikdavo kabliuką skyriaus gale! 2010-tieji metai knygoje labai sutampa ir su mano laikais, kai mokykloje jau ruošėmės artėjančiam studentiškam gyvenimui - vyresnėliai, jau išbandę kambarių remontą bei bendro dušo malonumus, meiliai dalindavos visom istorijom, o mes nekantravom patys tai patirt. Ir tie tokie tipiniai to laikotarpio pasierzinimai, kvailiojimai, dainos ir net kalbėsena! Turbūt daug kas net ausinukų su laidu prijungtu prie MP3 grotuvo neatsimena, o man tokia nostalgija! Pačio bendrabučio (dar mūsų “meiliai” vadinto “baraku”) gyvenimo patirti man taip ir nepavyko, bet su šia istorija jaučiaus lyg būčiau visai ir pabuvojus ten bent vieną pavasarį… Bet viskas ne vien apie juokelius ir “studentavimą”. Čia daugiau vietos yra patiems santykiams, veikėjų jausmams, apima apmąstymai, kurie sugeba paliest ir verčia susimąstyt - kodėl mes taip stengiamės visiems įtikt, pamiršdami apie save ir savo poreikius? Kaip kitų nuomonė, rėmai bei praeities skaudūs įvykiai veikia net ir dabartį? Kaip greit mes prarandam save besistengdami visais būdais išsaugot praeitį? Visko neišpasakosi, nes geriausia tiesiog perskaityt, bet ji tikrai tampa viena iš geriausių šiais metais perskaitytų knygų!
Knyga, kuri nukelia į studentiškus laikus. Buvau ta, kuri iš pat pradžių žinojau, jog nenoriu gyventi “barake”. Bet šitoje vietoje gal galėčiau susitapatinti su knygos veikėju Linu, kuris nors ir nebuvo bendrabučio gyventojas, dažnai ten trindavosi😁 Linkėjimai Violetai ir dviem Aurimyčiams, kurių dėka galėjau bent truputį pajusti ką reiškia gyventi bendrabutyje😁 Kalbant apie knygą, vienas iš mažų minusiukų buvo tas, kad skaitant ne kartą buvo “Come on, rimtai???” Blogiukas negali sau leisti pamilti, jis jos nevertas ir t.t. Ir vis dėl to ar neturėjau to tikėtis? Juk knyga apie dviejų jaunų ir skirtingų žmonių pažintį, bei sunkią kelionę laimingos pabaigos link. Manau kiekvienas meilės romanas turi tokių scenų, kur noris akis užversti į viršų. Patiko labai stiprūs, išplėtoti veikėjai. Visi tokie skirtingi, įdomūs, su savo problemomis, bei vidiniais konfliktais. Knygoje buvo momentas, kai nebuvau tikra ar TIKRAI žinau kaip knyga baigsis. Tai įnešė dar daugiau intrigos 😏 Čia tikrai netrūko ir humoro 😁Ne kartą žvengiau ir Janinai siunčiau nuotraukas su juokingom scenom, bei dialogais😁 Kas skaitė supras 😁 ✒️"Šaunuolė, Joana. Tikrai neišsidavei. Turbūt jis galvoja: susidomėjai šviesos instaliacija. Norėjau vožtelėti sau į kaktą." ✒️"B**, Mariau, betgi jo plika šikna!" ✒️"Toks jau tas gyvenimas - sutinkame ir prarandame ne vieną žmogų. Kiekvienas mus ko nors išmoko, atneša į gyvenimą tai, ko mums tuo metu reikia. O kai požiūriai ir vertybės nesutampa, tenka a atsisveikinti, nes drauge jau ne pakeliui." ✒️"Kartais reikia truputį iš savęs išeiti,kad galėtum vėl sugrįžti. Tik jau su kitokia patirtimi,su kitokiu požiūriu į tam tikrus dalykus."
Tinkamai nusistačius šiai knygai galima apturėt didelį malonumą! Čia nepanirsite į svaiginančią gilumą, neteks gvildenti egzistencinių klausimų, o tik išliksite ties paviršium, taip sakant nerūpestingam pasipliūškenimui pernelyg neapkraunant smegenų. Prisisegt nereikės, intrigų ne per daugiausia, bet už tat dramų daugiau nei pakanka. Rekomenduočiau labiau paauglėms ir ciocėms kurių širdyse ne sutema! Visai fainas kūrinys širdžiai pailsinti.
Jaunatviška, studentiška, juokinga, kartais net privertusi suprunkšti 😁 Labai laiku skaityta knyga! Šiuo metu būtent tokio skaitymo-atsipalaidavimo man reikėjo 😊 5⭐️
4,5⭐️ Pusę žvaigždės nuėmiau, nes pradžia pasirodė šiek tiek “skystoka” ir paviršutiniška. Gal lyginau su kitom knygom, nes kaip tik dar dvi apie studentus skaičiau/klausiau tuo pat metu😅 Bet tik pradžia! Paskui buvo labai gerai man. Buvo juoko, buvo ašarų (nežinau, gal pajautrinta esu dabar, o gal tikrai paveikė mane taip🤷♀️). Kuo toliau skaitant, tuo labiau nebesinorėjo atsitraukti. Marius…🫠🥰 ech, sulinktų keliai ir man dėl jo🤭🫠 o šiaip perskaičius knygą, nu baisiai, gailiuosi, kad neteko gyventi barake, pasirodo kiek linksmybių praleidau😅
Nors ne pavasaris, bet knyga man tiko tamsiems vakarams, graži meilės istorija, lengvai skaitoma knyga, buvo kur pasijuokti ir ašarą nubraukti.
"Niekada nepriiminėk sprendimų, kurie patogūs kitiems. Kad ir kaip manai juos nuvilsianti, jie negyvens tavo gyvenimo, nejaus tavo skausmo ir neverks tavo ašaromis. Negali dėl kitų aukoti savo laimės"
4.5 😁 -0.5 už keletą smulkmenų, dėl kurių akis varčiau, bet skonio reikalas tos smulkmenos 😁 o šiaip, labai labai gerai praleidau laiką su šia knyga ir istorija! Visiškai mano mėgiamas meilės tropas, stresas skaitant apie studentus veikė visos knygos metu, kas privertė visiškai nuo jos neatsiplėšt, ir aišku, slow burn'as! Žiauriai patiko! My cup of tea 😁❤️ Surijau knygą per tris vakarus, labai lengvai susiskaitė! Šaunuolė autorė, tikrai lauksiu ir skaitysiu kitas knygas!
Joaną išlydi jos vaikinas Audrius studijuoti į Vilnių. Vilniuje gatvėje ją nuo automobilio „išgelbėja“ Marius, su kuriuo vėliau susipažįsta bendrabutyje. Jie vienas apie kitą ima vis daugiau galvoti...
Humoras ir meilės linija man tikrai labai patiko. Knyga susiskaitė labai smagiai ir buvo iš ko pasijuokti, bet... tas studentiškas gyvenimas man kažkoks horror. Vertinu knygą gan gerai, nes skaityti patiko, nenusibodo, tačiau aš nesupratau tų studentiško gyvenimo subtilybių... Aš mokiausi arti namų, neakivaizdiniu būdu tad paskaitose manęs dažnai nebūdavo. Ir pagalvojus apie bendrabutį nupurto mane šaltis. (Gal ir tinka šiuo atveju tokia knyga Helovyno periodui). Aš esu žmogus, kuris vertina privatumą ir asmeninę erdvę, o skaitant knygą susidarė įspūdis, kad to bendrabutyje tiesiog nėra. Aš naminis katinas ant sofutės ir tokių gyvenimo peripetijų nesuprantu ir man nuo jų baisu darosi kaip studentai gali TAIP gyventi.
Gink Dieve nepeikiu autorės už šitokią pasirinktą temą. Anaiptol man buvo malonu pasišiurpinti tokiomis gyvenimo sąlygomis mintyse ir sužinoti dalykų, kurių nežinojau. Per knygas galima matyti pasaulį jei autorius moka jį perteikti, o autorei tai pavyko. Nors ir nesupratau daug dalykų, bet buvo labai įdomu. Mane domino būtent tas humoras ir meilės linija – dalykai, kurių visada noriu knygose. O be to Joana studijavo lietuvių filologiją. Norėjau labai ir aš kadaise... bet šeima liepė studijuoti visuomenės sveikatą.
Joana mane iš tikrųjų erzino pradžioje knygos. Bet laiku einant džiaugiausi kaip ji keitėsi kaip veikėja. Na, o pabaiga buvo tikrai saldi ir graži – nubraukiau ašarą kaip viskas baigėsi tobulai.
Tad kaip pirma autorės knyga tikrai visai nebloga. Tikiuosi nenustos rašyti ir ateityje dar sulauksime jos knygų.
Rekomenduoju visiems, kas nebijo studentų gyvenimo, mėgsta meilę-seilę ir pasijuokti.
Knyga tikrai įdomiu siužetu - gyvenimu bendrabutyje 2010 metais. Kadangi tokios patirties neturiu, buvo smagu skaityti linksmus nutikimus ir užsimezgusias naujas meiles. Nors Joana dažnai erzino, ir nepatiko kai kurie jos poelgiai, dėl kurių varčiau akis, bet juk gerai kai knygos sukelia visokių emocijų 😉 juk ir gyvenime taip būna, kad imi, žmogus, ir susipainioji savo jausmuose, tai aš kažkuriuo metu buvau kaip Kristė, jos kambariokė, kur nenorėjau į Joaną žiūrėt. Tai ar pavyks Joanai išlaikyti santykius per atstumą ar tiesiog jai atsivers akys, sužinosit perskaitę šią knygą 😉
Labai labai šilta ir jauki meilės istorija. ❤️ Nukėlė mane į studentavimo laikus. Labai maloniai likau sužavėta. Didžiausi aplodismentai autorei. 🥰🤗👏
"Išeisi palikęs savo kvapą ant plaukų, pasėjęs sumaištį ir ašarą ant skruosto. Susirinkęs paskutinius trupinėlius bučinių, išplauksi iš šio romano uosto. Užmirši kvapą, lūpas ir akis, tik sapnuose save išvysi mano veidą glostant. Po truputį išnyks chaosas, sumaištis Tavo laivui vis nuo kranto tolstant. "
Kam teko pagyventi barakuose, tam nostalgijas tikrai sukels. Gal truputį kiek ištęsta, bet visumoj jauki ir smagi knyga su išminties krislais. Jei taip ir toliau, tai nusimato dar viena mėgstama lietuvių rašytoja.
4.5⭐ Tai jau antroji autorės knyga, kurią teko perskaityti,tikrai patiko. Prisiminiau studentavimo laikus ir aš,ech,kad grąžinti tas dienas atgal. Iš tikrųjų meilės istorija patiko tuo,kad gyvenimas yra nenuspėjamas,ir kai mažiausiai to tikiesi, viskas gali apvirsti aukštyn kojom.
"Koks skirtumas, ką apie mus galvoja žmonės ir kokią vertę mumyse įžvelgia? Juk svarbiausia,kaip patys save priimam ir ką spinduliuojam pasauliui".
Skaičiau ir negalėjau padėti į šoną knygos, nes taip gerai perteikta visa studentiško gyvenimo atmosfera, kas gyveno bendrabutyje ir to ragavo, tikrai supras apie ką aš čia 😊 O šiaip labai graži pagrindinė knygos žinutė, kaip svarbu rasti žmogų, su kuriuo galėtum jaustis savimi, augti, pasitikėti, kad matytų tikrąją tave. Ir autorei rašiau, kad knyga niekuo nenusileidžia Mona Kasten "Again" knygų serijai, nes tikrai įdomu būtų sužinoti ir Audriaus likimą, ir Mariaus draugų, ir Joanos kambariokių, o blogiukas Linas irgi turėtų savo istoriją. O dar kai knygai "prieskonio" priduoda aplink tvyranti hormonų apgaubta ir tiesiog žiežirbuojanti atmosfera, kai viską valdo mintys apie flirtą, meilę, tuos gražius pasierzinimus apsižodžiuojant su aistros potekste. Man tai knygose pačios geriausios vietos, kurios ir priverčia nepaleisti knygos iš rankų, išlaikant įtampą tarp jausmų ir vis laukiant kuo tai pasibaigs.
Labai graži, jautri, jausminga meilės istorija. Skaitėsi lengvai, žavėjausi veikėjais, jų gimstančia draugyste, gražiais jausmais. Nors ir neteko savo laiku gyventi bendrabutyje, tačiau skaitant puikiai įsivaizdavau kaip ten gyvenimas verda... Kartais galbūt ir suerzindavo pagrindinių veikėjų pasimetimas jausmuose, baimės, nedrąsa. Tačiau viskas suprantama. Būnant įsipareigojus kitam, pasimetus jausmuose būna sunku iš karto susigaudyti. Bet autorei puikiai pavyko aprašyti tikros draugystės, meilės, tikro rūpesčio, palaikymo, žmogaus priėmimo toks, koks yra santykius. Nors ir teko Joanai ir Mariui daug ką patirti - jų meilei lemta gyvuoti. Labai patiko, ačiū rašytojai už šį kūrinį 🙂
Labai patiko, nes veiksmas vyksta Vilniuje ir Klaipėdoje, tai man klaipėdietei taip sava viskas ir lengva įsivaizduoti... Knyga sakyčiau nostalgiška, nes nunešė į studijų laikus. Įsivaizduoju, kad tiems, kurių dar laukia studijos turėtų dar labiau patikti. Istorija įtikinanti ir visai reali, ryškūs personažai su savo charakterio bruožais. Rekomenduoju tiems, kas ieško lengvo skaitalo, nori prisiminti jaunas dieneles, arba tiems kurių dar laukia šis gyvenimo etapas, studijos, gyvenimas bendrabutyje ir atsiskyrimas nuo tėvų.
Niekada netroškau mokintis kur nors toli nuo namų ir tuo labiau niekada netroškau gyventi studentų bendrabuty. Kaip verda gyvenimas ten, esu mačiusi tik filmuose, nes iš aplinkinių (draugų ir artimųjų) taip pat niekas nėra gyvenę... Gal kažką ir praradau, o gal ir ne :-) Patinka, kad rašoma ta pati situacija abiejų veikėjų akimis, skaitant jautiesi tarsi žiūrėtum filmą:-). Kokį partnerį rinktumeisi tu - žmogų, su kuriuo būdama dieną naktį turi galvoti kaip elgtis kaip atrodyti, visada būti pasitempusiai ir tt, ar žmogų su kuriuo gali būti savimi? As rinkčiausi antrą variantą... O tu?
"Nieko kitiems neįrodysi, pirmiausia pats nepatikėjęs,kad esi ko nors vertas"
"Jeigu nematai ir negirdi savo moters, ji išeis ten, kur jaučiasi vertinama"
Paskutinis pavasaris, debiutinė šios lietuvių rašytojos knyga. Ir turbūt aš jau iškart negaliu būt 100% objektyvi, nes vien tai jog tai lietuvių rašytojos knyga prisideda +1 balą, bet kokioje vertinimo sistemoje 😂🫣 Tai ką čia rasim? Ogi labai labai saldų meilės romaną. Reliai tokį saldų ir jaunatviškai atrodantį, kad kiščiau aš jį į Young Adult ( jaunuolių?) žanro lentyną. Vis dėl to čia ir aprašoma jaunų studentų meilės intrigos, trikampiai ir aistros. Daug jaunatviško naivumo, nesusipratimų ir nesusikalbėjimo. Veiksmas vyksta leituviškame bendrabutyje, tad tiems kas gavo paragaut tokio gyvenimo, gali sukelti savotišką nostalgiją. Knyga gerai parašyta. Visko nei per daug perspausta, nei trūksta. Toks balansas išsilaiko, nors ir buvo tokių vietų jog atrodo jauti svetimą gėdą 😂 Bet kaip ir minėjau, suvoki jog tiek personažų mąstymas, tiek posakiai ir turbūt labai jau atitinka tą jaunatvišką naivumą. Taip pat ir lietuvišką kultūrą, nes apstu tiek pažįstamų frazių, tiek palyginimų. Dar ko netrūksta tai meilės romano klišių, ypač tokių kurios meilės trikampiuose gyvena. Buvo ir ne viena vieta kur gali smagiai sau pakrizenti. Buvo ir tokių vietų kur akys verčiasi į pakaušį. Visumoje knyga gera ir lengvai susikaitė. Suvokiu ir paminėsiu, kad žanras ne man, tad ir knyga nėra mano skonio. Bet įvertinti, netrukdo. Tad kas mėgsta tokio pobūdžio knygas, rekomenduočiau.
Mano nuomonė: Ina Les knyga „Paskutinis pvasaris" yra bene skaitomiausia knyga lietuviškajame bookstagrame. Aišku ir aš pasidaviau šiai psichozei ir nieko nelaukusi čiupau šią knygą. Knyga "Pakutinis pavasaris" apie dviejų jaunų ir labai skirtingų žmonių pažintį, pasirinkimus ir nuodėmes, bei sunkią kelionę laimingos pabaigos link. Pradesiu nuo to, kad knyga labai patiko. Labai patiko Inos Les rašymo stilius, kuriame jautėsi gaidelė humoro ir sarkazmo. Patiko stiprūs, ryškūs ir tikroviški veikėjai, ir vietomis nenuspėjami siužeto vingiai knygą padarė labai patrauklią skaitytojui. Beja, knygos pabaigą žinojau nuo pradžių, bet tuose siužeto vingiuose buvau, vietomis, pradėjusi abejoti ar tikrai Joana ir Marius bus kartu. Skaitydama knygą jaučiau nostalgiją bendrabučio gyvenimui, nes pati kažkada pragyvenau beveik penkis metus ir galiu sakyti, kad esu patyrusi ką reiškia miegoti ant geležinės lovos, ruošti maistą virtuvėjė su dar bent penkiais kitais studentais, maudytis duše, kurio durys neužsirakina arba tamsu, nes perdegusi lemputė….ir dar turiu paminėti, kad draugystė užsimezgusi su septyniomis kitomis to bendrabučio gyventojomis gyvuoja iki šiol. Mes tikrai draugaujame labai artimai ir šiltai ir joks atstumas nei laiko, nei kilometrų mūsų draugystei nusukliudė. Taigi, knygai skyriau aukščiausius balus ir labai rekomenduoju perskaityti, kas nori prisiminti studentišką gyvenimą pilną meilės ir netikėtumų.
Knyga skirta sugrąžinti skaitytoją į studentavimo laikus. Labai vaizdingai aprašytas barako mikroklimatas. Tikroviški personažai, smaikštūs dialogai. Skaitydama ne kartą nuoširdžiai nusišypsuojau ar net kvatojau balsu :)
Ina Les “Paskutinis pavasaris” 🌺⠀ ⠀ Lengvas, vėjavaikiškas romanas nukeliantis į studentavimo laikus.⠀ ⠀ Joana įpratusi gyventi pagal standartines gyvenimo taisykles. Ji tvarkinga, visur būna laiku ir laikosi duoto žodžio. Tačiau pamažu visos pačios nusibrėžtos taisyklės iš Joanos gyvenimo išstumia laisvę, polėkį ir svajones. Išvažiavusi studijuoti į Vilnių mergina susiduria su žmonėmis, kurie gyvena kitaip - jie vadovaujasi savo norais, linksmai leidžia laiką ir nepergyvena dėl kiekvienos smulkmenos. Netoliese bendrabutyje apsistojęs Marius įprastai nekristų Joanai į akį, tačiau įvairūs susidūrimai ir netikėti pokalbiai išmuša merginą iš vėžių. Bet juk ji turi gimtinėje laukiantį vaikiną! Joana kovoja su savimi norėdama suprasti kuri jos versija jai labiau patinka - senoji nuolankioji Joana ar naujai besiskleidžianti šiek tiek pašėlusi mergina. 😁⠀ ⠀ Linksmas romaniukas, kurį tikrai dėčiau į knygų lentynėlę skirtą galvos pravėdinimui. Neįpareigojantis, smagus, pakeliantis nuotaiką šmaikščiais veikėjų dialogais ir juokingomis situacijomis. Faina, kad veiksmas vyksta pažįstamuose miestuose ir nors pati niekad negyvenau bendrabutyje, bet skaitydama šią knygą tikrai pasijutau ten atsidūrusi. Veikėjai atitinka savo amžių, matosi, kad jie dar pasimetę gyvenime, bando atrasti savo kelią tiek profesinėje srityje, tiek asmeniniuose reikaluose. Turbūt visi puikiai atsimename tuos laikus, mažai kam viskas būna iškart aišku ir kartais tik pasibandžius įvairius dalykus galime sužinoti kas skirta būtent mums. Kai kurie veikėjų veiksmai tikrai kirtosi su moralinėm mano pačios vertybėm, bet kai žvelgi į tai kaip į lengvą romaną, kuris nebando kažko pamokyti kaip elgtis, tada tai skaityti netrukdo. Džiaugiuosi autorės drąsa parašyti knygą taip kaip norisi ir suteikti skaitytojams tikrai gerą laiką! Lauksim kitų istorijų! 😊⠀
Iš karto sakau - nesu knygos tikslinė auditorija. Šiaip jau knygas apie riestus užpakaliukus ir stačius kotus apeinu lanku, bet šįkart suintrigavo aprašymas:
Autorė yra dviejų vaikų mama, gyvenanti Danijoje. Romanas - apie merginą, atvykusią į Vilnių studijuoti, kuri stengiasi gerai mokytis ir būti gera dukra. Yra daug barakiško gyvenimo aprašymų. Mergina turi išmokti mylėti save ir kartais sulaužyti taisykles, kad būtų laiminga.
Pala pala, čia apie mane ir tą romaną, kurio taip ir neparašiau? Vadinasi, reikia pirktis knygą, šnipinėti ir nusirašinėti 🥷
Kaip ir nujaučiau, be to paties išeities taško - mažai panašumų su manąja idėja. Galiu nusirašyti nebent barakiško gyvenimo epizodų.
Patiko: - Joanos humoro jausmas. Kai vieną skyrių baigia pirmuoju gyvenime nusigėrimu, o sekantį pradeda žodžiais "DAUGIAU NIEKADA NEGERSIU", neišeina nesijuokti. - Mariaus siužetinė linija, nors jis ir šmikis - šviesus, džiaugsmingas pasakojimo tonas ir mieli, jaukūs epizodai - pagrindinė žinutė: pirmiausiai mylėk save
Nepatiko: - Mėsos turgus. Atrodo, veikėjai mato tik vienas kito išvaizdą, tik išvaizda lemia trauką. Jei knygos žinutė nebūtų tiesiai šviesiai išrašyta anotacijoje ir kai kurių veikėjų lūpomis pasakyta knygos pabaigoje, būtų galima pagalvot, kad knyga apie tai, kaip karštą vaikiną iškeisti į dar karštesnį. - Not Like The Other Girls sindromas. "Visos mergos kalės ir kekšės, tik aš/tu ne" :( - Joanos linija. Vien tik myliu-nemyliu-myliu-nemyliu ir myli-nemyli-myli-nemyli. Mariaus linija dėl to ir patiko, nors nepatiko kaip veikėjas (suknistas mačo, kuriam kiekviena mergina tėra vagina ant kojų, su vos keliom išimtim - žr NLTOG sindromą) - jis turėjo ir kitos veiklos, be stačio koto reikalų. - Kaip ir prie mėsos turgaus, bet siaubas, kiek daug sudaiktinimo ir susidaiktinimo. Poroj vietų turėjau vilties, kad išmokusi mylėti save, Joana iš tiesų pamils save ir savo išvaizdą, bet tai buvo pamiršta ir ji vis vien pasakojo, ką rengėsi ir kaip dažėsi ir kaip styrojo papukai ir užpakaliukas.
Tai va taip va: iš vienos pusės - jauki, graži knyga su labai reikalinga žinute, iš kitos - . Na bet, kaip sakiau, nesu šios knygos tikslinė auditorija.
Jau seniai koks nors kūrinys taip įtraukė nuo pat pradžios iki pabaigos. Esu sužavėta, kaip puikiai atskleisti personažai ir kaip autorė sugebėjo tokias rimtas problemas įpinti į tokią gražią, linksmą meilės istoriją.
Pagrindinė veikėja Joana tikriausiai bus pažįstama daugeliui. Norėdama įtikti kitiems, ji pameta tikrąją save. Visai nepastebėdama apstato save sienomis, kurių šiukštu negalima peržengti. Visgi jos gyvenime atsiradus Mariui, viskas pamažu keičiasi. Ji būdama su juo pasijaučia savimi. Deja, ne taip paprasta išeiti iš įsivaizduojamo "tobulo" gyvenimo, kurį susikūrei. Kartais atrodo, kad geriau išduoti save, savo norus, vien tam, kad kiti tavimi nenusiviltų. Vis dėlto taip elgdamasis gyveni ne savo, o kitų diktuojamą gyvenimą. Man labai patiko Joanos tėčio žodžiai: "Mylintis žmogus iš tikrųjų besąlygiškai priims tave tokią, kokia esi, ir nemėgins pakeisti".
Kitas veikėjas - Marius. Jo vaikystė tikrai nebuvo rožėmis klota: nustatytas dėmesio ir aktyvumo sutrikimas, tėvų skyrybos, mamos palikta tuštuma ir galiausiai mylimosios išdavystė. Vaikinas stengiasi sau ir kitiems įrodyti, kad gali daug daugiau. Tačiau pamiršta svarbų dalyką, kad pirmiausia turi mylėti save tokį, koks yra. Į jo gyvenimą įsiveržia Joana. Ji užimta mergina, tačiau beprotiškai traukia... Tik ji jam parodo, kad jis yra unikalus ir gražus vidumi, nors ir su trūkumais.
Buvo įdomu stebėti, kaip personažai nepasiduoda juos siejančiai traukai. Visgi ateina diena, kai jie nebeištveria. Tačiau nauji santykiai reikalauja pastangų ir yra beprotiškai trapūs. Norėdami būti drauge Joana ir Marius turi peržengti savo vidines baimes, pripažinti tuos dalykus, apie kuriuos net nenori mąstyti.
Nuostabus meilės romanas, paliečiantis labai skaudžias temas ir, žinoma, atskleidžiantis, kokia ta tikroji meilė💛
Bravo!!! Tikrai labai fainas romanas su tikrais veikėjais, tikrom vietom ir tikrais jausmais. Nepabodo nei vienas puslapis, pradėjus skaityt nenorėjau padėti knygos 🤭 Kaip pati pragyvenusi bendrabutyje 6 metus galiu pasakyt - 100% bendrabučio mikroklimatas atkurtas su visom linksmybėm ir bendrabučio budėtojom. Tinkamas romanas nuotaikai pasikelti, nes vietomis juokiausi balsu. O šiaip tai romanas, kurį patariu skaityti visiem pasimetusiems gyvenime - jame klystame, atrandame save ir savo draugus, priimame sprendimus kurių iš mūsų laukia, o ne kuriuos norėtume priimti.
Jei būčiau perskaičius ją kai buvau paauglė, būtų daug labiau sužavėję :) Labai paaugliška, daug erotinių scenų bet knyga kuri tikrai neliks atminty. Kaip sakant, tam kartui nukreipti mintis :)
Labai patiko! Veikėjai parašyti realistiškai, išrutulioti. Darantys klaidas, būtent ką ir turėtų daryti studentai. O kai kurios scenos! – jau taip aprašytos ir pateiktos, kad atrodo taip realu. Pagyrimas autorės įgūdžiams 😁