What do you think?
Rate this book
Kritusių mazgas
Policijos pareigūnams radus savo bute nužudytos žurnalistės Saros Fogel kūną, užverda tikra velniava. Kas tas tamsaus gymio jaunuolis, nusikaltimo dieną pastebėtas prie jos namų? Ką reiškia ant Saros papuošalo išraižyti ženklai ir kodėl ant jo – vieno kontroversiškiausių finansinių nusikaltėlių pirštų atspaudai? Ką slepia buvęs Saros darbdavys – garsaus Berlyno dienraščio redaktorius?
Bylą tiriantis pareigūnas Johanas Hartogas įtraukiamas į žaibiškai besirutuliojančius įvykius. Netrukus ima ryškėti sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp šiandienių Vakarų verslo lyderių ir Antrojo pasaulinio karo metais siautusių rusų nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir Vokietijos žmogaus teisių gynėjų. Tarsi to neužtektų, Johanui pagaliau tenka peržiūrėti ir savo praeitį.
Bylą tiriantis pareigūnas Johanas Hartogas įtraukiamas į žaibiškai besirutuliojančius įvykius. Netrukus ima ryškėti sąsajos tarp Vokietijos kraštutinių dešiniųjų ir žiauriosios „Wagner“ grupuotės, tarp šiandienių Vakarų verslo lyderių ir Antrojo pasaulinio karo metais siautusių rusų nusikaltėlių, tarp išnaudojamų trečiųjų šalių vaikų ir Vokietijos žmogaus teisių gynėjų. Tarsi to neužtektų, Johanui pagaliau tenka peržiūrėti ir savo praeitį.
511 pages, Hardcover
First published January 1, 2023
12 people are currently reading
194 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 30 of 41 reviews
November 30, 2023
Prieš gerą mėnesį man buvo parašiusi Daina, paminėjusi apie parašytą savo debiutinį kūrinį "Kritusių mazgas", o iki tol nieko nebuvau girdėjusi. Suklusau, praėjus nedideliam laiko tarpui "sugaudžiau" akciją ir nusipirkau. Teko stengtis greitai perskaityti, nes jau šįvakar "Vilniaus Moterų Knygų Klubas" narės susitiks su Daina, o žinote, "namų darbus" norėjosi būti atlikus.
Savo bute randamas nužudytos žurnalistės Saros kūnas, o jau vienas įtariamasis greitai atsiranda...
Kaip mane stebino ir buvo įtraukęs "Kritusių mazgas". Šis detektyvinis trileris ne tik yra intriguojantis, nenuspėjamas, bet ir jame yra korupcijos, pinigų plovimo, pabėgėlių temos... Tik ko reikia skaitant - atidumo. Daug detalių ir veikėjų, kai kada būdavo painiau ir pasimesdavau, jei tik perskaitydavau nesusikaupusi. Labai džiaugiuosi perskaičiusi. Puikus debiutas, o dabar ne tik lauksiu susitikimo, įvyksiančio šįvakar, bet ir naujos Dainos knygos.
Savo bute randamas nužudytos žurnalistės Saros kūnas, o jau vienas įtariamasis greitai atsiranda...
Kaip mane stebino ir buvo įtraukęs "Kritusių mazgas". Šis detektyvinis trileris ne tik yra intriguojantis, nenuspėjamas, bet ir jame yra korupcijos, pinigų plovimo, pabėgėlių temos... Tik ko reikia skaitant - atidumo. Daug detalių ir veikėjų, kai kada būdavo painiau ir pasimesdavau, jei tik perskaitydavau nesusikaupusi. Labai džiaugiuosi perskaičiusi. Puikus debiutas, o dabar ne tik lauksiu susitikimo, įvyksiančio šįvakar, bet ir naujos Dainos knygos.
February 11, 2024
Labai patiko!
Apie knygą pirmiausia išgirdau LRT radijo laidoje "Nenušaunami siužetai", kur viena vedėjų lengvai bambėjo dėl rusiškų keiksmažodžių ir kibios knygos pradžios. Po daugiau gerų rekomendacijų pagalvojau, kad tikrai galiu pakentėti tą kebeknę pirmuose puslapiuose, bet... nebuvo jos! Taip įtraukta detektyvinio trilerio buvau gal tik skaitydama Grange "Purpurines upes". Po jos daug metų vengiau šio žanro, nes atrodė, kad visos bus per prastos. Tai šią knygą drąsiai po Grange imčiau. Dabar :)
Autorės meistriškumas pinant personažus tarpusavyje ir lendant į istorijos kontekstus ir gylį tiesiog pavydėtinas. Įdomiai ir kartu itin lengvai konstruojamas tekstas net keletą kartų pakuteno kažkokį vidinį parašinėtoją "bliamba kaip norėčiau mokėti taip pasakoti".
Jeigu nuspręsit skaityti - geriau pradėkite penktadienį po darbų, nes nemiga garantuota verčiant puslapius.
Apie knygą pirmiausia išgirdau LRT radijo laidoje "Nenušaunami siužetai", kur viena vedėjų lengvai bambėjo dėl rusiškų keiksmažodžių ir kibios knygos pradžios. Po daugiau gerų rekomendacijų pagalvojau, kad tikrai galiu pakentėti tą kebeknę pirmuose puslapiuose, bet... nebuvo jos! Taip įtraukta detektyvinio trilerio buvau gal tik skaitydama Grange "Purpurines upes". Po jos daug metų vengiau šio žanro, nes atrodė, kad visos bus per prastos. Tai šią knygą drąsiai po Grange imčiau. Dabar :)
Autorės meistriškumas pinant personažus tarpusavyje ir lendant į istorijos kontekstus ir gylį tiesiog pavydėtinas. Įdomiai ir kartu itin lengvai konstruojamas tekstas net keletą kartų pakuteno kažkokį vidinį parašinėtoją "bliamba kaip norėčiau mokėti taip pasakoti".
Jeigu nuspręsit skaityti - geriau pradėkite penktadienį po darbų, nes nemiga garantuota verčiant puslapius.
January 2, 2026
Puikus debiutas! Kiek gal maišėsi, kiek gal nepagavau, bet buvo labai įdomu. :)
November 9, 2025
Vidutiniškas detektyvinis trileris.
Knygos pradžia sudomino pasakojimais iš skirtingų vietų (Vokietijos, Sirijos, Indijos) skirtingu laiku. Buvo įdomu, kaip viskas (ir ar gerai) bus susieta tarpusavyje. Įsibėgėjant knygai, kuo toliau, tuo labiau man atrodė, kad čia visko per daug, kad bandoma aprėpti (plačiau ar siauriau) per daug temų - pabėgėlių, Holokausto, finansinių sukčiavimo schemų, vokiškos politikos, Indijos kastų… Detektyvinis tyrimas tiesiog paskendo daugybėje detalių ir skirtingų istorijų bei viską paaiškinančių monologų ir dialogų.
Kalbant apie knygos veikėjus - kai knygos pradžioje pasirodė apsauginis lenkas, apsidžiaugiau, nes geras personažas lenkas visada gerai. Vis tik apsidžiaugiau per anksti, nes kiti personažai nepadarė didesnio įspūdžio, taip pat ir pagrindinis veikėjas - lengvai pamirštamas, kažkokių išskirtinių bruožų neturintis detektyvas Johanas.
Knygą suskaičiau gana lengvai, bet link pabaigos jau skaičiau paviršutiniškai, greituoju būdu praversdama lapus, nes byloje viskas kaip ir buvo aišku, todėl tiesiog norėjosi greičiau baigti.
Knygos pradžia sudomino pasakojimais iš skirtingų vietų (Vokietijos, Sirijos, Indijos) skirtingu laiku. Buvo įdomu, kaip viskas (ir ar gerai) bus susieta tarpusavyje. Įsibėgėjant knygai, kuo toliau, tuo labiau man atrodė, kad čia visko per daug, kad bandoma aprėpti (plačiau ar siauriau) per daug temų - pabėgėlių, Holokausto, finansinių sukčiavimo schemų, vokiškos politikos, Indijos kastų… Detektyvinis tyrimas tiesiog paskendo daugybėje detalių ir skirtingų istorijų bei viską paaiškinančių monologų ir dialogų.
Kalbant apie knygos veikėjus - kai knygos pradžioje pasirodė apsauginis lenkas, apsidžiaugiau, nes geras personažas lenkas visada gerai. Vis tik apsidžiaugiau per anksti, nes kiti personažai nepadarė didesnio įspūdžio, taip pat ir pagrindinis veikėjas - lengvai pamirštamas, kažkokių išskirtinių bruožų neturintis detektyvas Johanas.
Knygą suskaičiau gana lengvai, bet link pabaigos jau skaičiau paviršutiniškai, greituoju būdu praversdama lapus, nes byloje viskas kaip ir buvo aišku, todėl tiesiog norėjosi greičiau baigti.
September 12, 2025
Parašyta tikrai profesionaliai,bet kažkaip...per tvarkingai.
November 4, 2023
Pagavo nuo pirmų puslapių ir nepaleido iki pabaigos. Istorija paini, bet autorė aiškiai ir užtikrintai vyniojo ta siūlų kamuolį. Idomūs veikėjai, šių dienų aktualijos ir puiki istorija. Labai patiko!
February 15, 2025
Vietoj serialo.
November 28, 2023
Autorė puikiai išmano dalykus apie kuriuos rašo. Knygoje yra ir detektyvo, trilerio elementų, įsipina ir meilės (nors man taip neatrodo) istorija, paliesta migrantų tema, atgarsiai iš praeities. Veiksmas vyksta Vokietijoje, tai tik dar labiau sudomina skaitytojus.
Iki pat knygos pabaigos, kaip ir visada, stengiesi įminti mįslę - knygos pavadinimą. Šį kartą atspėti gali tik tie, kas tikrai domėjosi, žino. Na ką gi, o kitiems, kaip kokiems mokinukams, galima paaiškinti.
O dabar apie tai kas nepatiko. Man niekada literatūroje nepatinka kai kurių žodžių (jei juos galima taip pavadinti) vartojimas. Skaitant juos, visada krūpteliu. Sukelia atmetimo, neigiamas emocijas, kurios palieka tokias negeras nuosėdas.
Šioje knygoje tai žodžiai: aitišnikas; brendinis; pakis, pakiai (nežinau kas tai, bet gal pakistaniečiai?); na ir man visiškai naujas žodis - butiokas (žmogus, su kuriuo kartu nuomuojiesi būstą, bent jau pagal kontekstą taip supratau).
Iki pat knygos pabaigos, kaip ir visada, stengiesi įminti mįslę - knygos pavadinimą. Šį kartą atspėti gali tik tie, kas tikrai domėjosi, žino. Na ką gi, o kitiems, kaip kokiems mokinukams, galima paaiškinti.
O dabar apie tai kas nepatiko. Man niekada literatūroje nepatinka kai kurių žodžių (jei juos galima taip pavadinti) vartojimas. Skaitant juos, visada krūpteliu. Sukelia atmetimo, neigiamas emocijas, kurios palieka tokias negeras nuosėdas.
Šioje knygoje tai žodžiai: aitišnikas; brendinis; pakis, pakiai (nežinau kas tai, bet gal pakistaniečiai?); na ir man visiškai naujas žodis - butiokas (žmogus, su kuriuo kartu nuomuojiesi būstą, bent jau pagal kontekstą taip supratau).
November 21, 2023
Labai puikus, šių laikų aktualijas, nagrinėjantis detektyvas. Tikiuosi šis kurinys padės pagrindą tarp lietuvių detektyvų rašytojų. Istorija įtraukianti, nenuspėjama, meistriškai rutuliojama. Labai rekomenduoju
December 25, 2023
Labai smagiai susiskaitė.
Tikiuos, kad bus vertimai į kitas kalbas ir jie sėkmingai įrodys tarptautinei auditorijai, kad lietuviai (o tiksliau - lietuvės) moka rašyti veiksmo ir detektyvines knygas :)
503 / 813'000
Tikiuos, kad bus vertimai į kitas kalbas ir jie sėkmingai įrodys tarptautinei auditorijai, kad lietuviai (o tiksliau - lietuvės) moka rašyti veiksmo ir detektyvines knygas :)
503 / 813'000
September 3, 2024
Esu maloniai nustebintas - puikus detektyvas, visiškai prilygstantis populiariems skandinavų romanams. Labai smagu, kad lietuvių autorė parašė tokį kokybišką veiksmo siužetą ir viską sudėliojo ne vietinio miestelio fone, o aprėpė platų geopolitinį, istorinį, vertybinį kontekstą.
April 25, 2024
Perskaičiau 50 puslapių ir nekabino. Skaitosi sklandžiai, parašyta gerai, bet šiuo metu ne man.
February 1, 2025
Detektyvinius trilerius skaitau vieną, dukart metuose, kai nėra daug laiko įsijautimui. Todėl norisi, kad istorija įtrauktų, būtų neprimityviai parašyta, daugiasluoksnė. Ir viską šioje knygoje radau. O dar ir išmaniai nupasakota verslo modelių tema. Buvo tikrai įdomu. Džiugu, kad lietuvių literatūroje atsirado tokia knyga.
June 16, 2024
Pradžia buvo labai paini, vėliau istorija po biški pasidarė aiškesnė. Bet, istorija labai sunarpliota, daug veikėjų, rašytoja, panašu, turėjo daug idėjų ir daug vingių, kuriuos visus sudėjo ir suvingiavo taip, kad reikėjo dėti pastangų kad, kad viską suprast.
Šiaip viena geresnių lietuviškų knygų!
Šiaip viena geresnių lietuviškų knygų!
March 3, 2024
Nesitikėjau, kad bus tokia gera, be galo gaila, kad Adomėnas, o ne ji pakliuvo į visus metų penketukus ir dvyliktukus. Aišku, pas Kleponę nėra nei magijos, nei mistikos, nei sudvasinimo (metafizikos :D ), nei lietuviško konteksto, tai gal ir suprantama, kad ne taip patraukia akį. Bet šiaip - visiškai puikus politinis trileris apie žmogžudystę Vokietijoje, kuri išsivynioja į finansines piramides, korumpuotą žiniasklaidą ir politines partijas.
Didžiausias trūkumas (kur ji ir mano akyse nusileidžia Adomėnui) - kad knyga gana nuobodi, nėra greito veiksmo, greito paslapčių ar intrigų iškilimo ir išaiškinimo, yra daug plikos ir nuobodžios tyrėjų virtuvės, kuri visiškai neromantiška ir neromantizuota, pilna ne kokių nors nostalginių studijų atsiminimų ar nuotykiukų, o tiesiog darbo, kartais ir žlugdančio. Vienas kolega - šlykštus, linkęs iš visko tyčiotis, kita negali galvot apie darbą, nes viena augina du mažus vaikus ir nuolat strigusi eismo spūsty tarp darželio ir dar ko nors. Personažai visi logiškai sukonstruoti, kažkuo priminė Picofalkonės seriją, bet ten jie truputį komiški, o čia - labai vokiškai niūrūs ir nuobodūs, jei ne bjaurūs. Bet jei sutinki su tokia teksto "sutartimi", tas nuobodulys tampa savotiškai jaukus ir neerzina.
Atsimenu, kaip kažkada Undinė buvo liaupsinama už tai, kad jos romanas (Grožio ir blogio biblioteka) yra ne apie Lietuvą, o apie Vokietiją. Kleponės kontekste tos liaupsės ima atrodyti visai kitaip - kur pas Undinę buvo komedijos dekoracijos, ten pas Kleponę yra vokiška biurokratija, ksenofobija ir konkrečiai neapykanta pabėgėliams ir kitataučiams (įskaitant imigrantą iš Lenkijos, profesionalų policininką, kuriuo vis tiek nepasitiki liudininkės babytės ir išgirdusios akcentą netiki, kad jis tikrai pareigūnas). Neromantiškas ir nekomiškas vaizdelis, bet labai nuleidžiantis ant žemės.
Atskiras didelis romano pliusas - kaip jame dalyvauja istorija, kad neapsiribojama mintimi "nu čia finansinės piramidės, korumpuotos partijos, viskas nupirkta". Kaip atskiras šantažo motyvas veikia ir pokario tikrovė, kaip kas nors ką nors nužudė, apiplėšė, apgavo, ir tai galiausiai prisiveja kaip išviešinimo baimė ir kaip motyvas toliau nusikalsti. Pas kokį nors Carrisi ar kitus trileristus praeities šmėklos dažniausiai susijusios su visokiom vaikystės traumom, instituciniu smurtu (kas žmonėms, dar žinantiems, kas yra savaitiniai darželiai ir internatai, neatrodo toks jau mega wow unthinkable kriminalinis dalykas, tiesiog be galo liūdnas), o va pas Kleponę blogio šaknys ir yra tos, ką mes, kaip rusyno kaimynės ir kaimynai, kaip laipiojantys laiptais iš sumūrytų žydų antkapių, pažįstame.
Nu ir galiausiai - kaip buvo gera skaityti trilerį, kur pilna ir moteriškų, ir vyriškų personažų, jie yra įvairaus šlykštumo, bet nėra nuolatinio spoksojimo vieni kitiems į papus, nuolatinio galvojimo, kuris ar kuri yra karštas, seksualus, kaip atrodytų be rūbų ir tt. Prisiminkime jau reto šlykštumo Melniko detektyvą Adata, kuris buvo išleistas LRS, tituluotas "skandinavišku detektyvu" ir dar išrinktas į kuribiškiausių (matyt nuo žodžio RIBA) knygų dvyliktuką. Neseniai kolegė man sakė, kai burbėjau ant Adomėno tokio... lewd pasakotojo žvilgsnio, kad vyrai iš tiesų nuolat APIE TAI galvoja. Man tas labai įstrigo. Pabūsiu seksistiška feministė, bet pasakysiu taip: KOKIA NEREALI ATGAIVA YRA PAGALIAU VISOJ KNYGOJ NĖ SEKUNDĖS APIE TAI NEBEGIRDĖTI. Nors joje yra ir sekso, ir romanų, bet nėra to nuolatinio, jau įprasto sušlykštinimo (neapsiverčia liežuvis vadinti tai vyrišku žvilgsniu, nes gal taip nėra?.... viltis dar gyva...). Nauji, neatrasti moterų literatūros privalumai.
Nesuprantu, kodėl Kleponė liko tokia nišinė, kažkuo primenanti Menasse's Sostinę. Dar neklausiau, ką apie ją kalbėjo "Nenušaunami siužetai", gal jiems irgi patiko?? Tik tikiuosi, kad Kleponė dar rašys. Viena iš tų knygų, kur pasiėmiau iš bibliotekos, bet taip patiko, kad nusipirksiu.
CITATĖLĖS
Nuobodus ir intrigos į priekį nevarantis, bet toks skausmingai tikroviškas dialogėlis, kaip išplaut pinigus:
Čia prisigėrusi magnatė, buvusi politiko meilužė, bando keršydama išpasakot policininkui, kaip ji suvedė savo ex su juodaisiais verslais:
Nu ir galiausiai pagrindinis blogietis - kaip Trumpas, sukryžmintas su Daktaru, žurnalistė bando jį, jau sėdintį kalėjime, priremti prie sienos, bet jis nepramušamas:
Didžiausias trūkumas (kur ji ir mano akyse nusileidžia Adomėnui) - kad knyga gana nuobodi, nėra greito veiksmo, greito paslapčių ar intrigų iškilimo ir išaiškinimo, yra daug plikos ir nuobodžios tyrėjų virtuvės, kuri visiškai neromantiška ir neromantizuota, pilna ne kokių nors nostalginių studijų atsiminimų ar nuotykiukų, o tiesiog darbo, kartais ir žlugdančio. Vienas kolega - šlykštus, linkęs iš visko tyčiotis, kita negali galvot apie darbą, nes viena augina du mažus vaikus ir nuolat strigusi eismo spūsty tarp darželio ir dar ko nors. Personažai visi logiškai sukonstruoti, kažkuo priminė Picofalkonės seriją, bet ten jie truputį komiški, o čia - labai vokiškai niūrūs ir nuobodūs, jei ne bjaurūs. Bet jei sutinki su tokia teksto "sutartimi", tas nuobodulys tampa savotiškai jaukus ir neerzina.
Atsimenu, kaip kažkada Undinė buvo liaupsinama už tai, kad jos romanas (Grožio ir blogio biblioteka) yra ne apie Lietuvą, o apie Vokietiją. Kleponės kontekste tos liaupsės ima atrodyti visai kitaip - kur pas Undinę buvo komedijos dekoracijos, ten pas Kleponę yra vokiška biurokratija, ksenofobija ir konkrečiai neapykanta pabėgėliams ir kitataučiams (įskaitant imigrantą iš Lenkijos, profesionalų policininką, kuriuo vis tiek nepasitiki liudininkės babytės ir išgirdusios akcentą netiki, kad jis tikrai pareigūnas). Neromantiškas ir nekomiškas vaizdelis, bet labai nuleidžiantis ant žemės.
Atskiras didelis romano pliusas - kaip jame dalyvauja istorija, kad neapsiribojama mintimi "nu čia finansinės piramidės, korumpuotos partijos, viskas nupirkta". Kaip atskiras šantažo motyvas veikia ir pokario tikrovė, kaip kas nors ką nors nužudė, apiplėšė, apgavo, ir tai galiausiai prisiveja kaip išviešinimo baimė ir kaip motyvas toliau nusikalsti. Pas kokį nors Carrisi ar kitus trileristus praeities šmėklos dažniausiai susijusios su visokiom vaikystės traumom, instituciniu smurtu (kas žmonėms, dar žinantiems, kas yra savaitiniai darželiai ir internatai, neatrodo toks jau mega wow unthinkable kriminalinis dalykas, tiesiog be galo liūdnas), o va pas Kleponę blogio šaknys ir yra tos, ką mes, kaip rusyno kaimynės ir kaimynai, kaip laipiojantys laiptais iš sumūrytų žydų antkapių, pažįstame.
Nu ir galiausiai - kaip buvo gera skaityti trilerį, kur pilna ir moteriškų, ir vyriškų personažų, jie yra įvairaus šlykštumo, bet nėra nuolatinio spoksojimo vieni kitiems į papus, nuolatinio galvojimo, kuris ar kuri yra karštas, seksualus, kaip atrodytų be rūbų ir tt. Prisiminkime jau reto šlykštumo Melniko detektyvą Adata, kuris buvo išleistas LRS, tituluotas "skandinavišku detektyvu" ir dar išrinktas į kuribiškiausių (matyt nuo žodžio RIBA) knygų dvyliktuką. Neseniai kolegė man sakė, kai burbėjau ant Adomėno tokio... lewd pasakotojo žvilgsnio, kad vyrai iš tiesų nuolat APIE TAI galvoja. Man tas labai įstrigo. Pabūsiu seksistiška feministė, bet pasakysiu taip: KOKIA NEREALI ATGAIVA YRA PAGALIAU VISOJ KNYGOJ NĖ SEKUNDĖS APIE TAI NEBEGIRDĖTI. Nors joje yra ir sekso, ir romanų, bet nėra to nuolatinio, jau įprasto sušlykštinimo (neapsiverčia liežuvis vadinti tai vyrišku žvilgsniu, nes gal taip nėra?.... viltis dar gyva...). Nauji, neatrasti moterų literatūros privalumai.
Nesuprantu, kodėl Kleponė liko tokia nišinė, kažkuo primenanti Menasse's Sostinę. Dar neklausiau, ką apie ją kalbėjo "Nenušaunami siužetai", gal jiems irgi patiko?? Tik tikiuosi, kad Kleponė dar rašys. Viena iš tų knygų, kur pasiėmiau iš bibliotekos, bet taip patiko, kad nusipirksiu.
CITATĖLĖS
Nuobodus ir intrigos į priekį nevarantis, bet toks skausmingai tikroviškas dialogėlis, kaip išplaut pinigus:
- Pinigų mums reikia dabar, rinkimai ant nosies, reikia pradėti kampaniją, - Miuleris prisiminė pagrindinį Zygelio galvaskausmį: žiniasklaida, žiniasklaida, žiniasklaida.
- Dėl medijos padėsime. Turime puikių priemonių žinomumui socialiniuose tinkluose didinti. (p. 296)
Čia prisigėrusi magnatė, buvusi politiko meilužė, bando keršydama išpasakot policininkui, kaip ji suvedė savo ex su juodaisiais verslais:
- Prieš metus Makao supažindinau Valterį su Jupiteriu Hagenau. Buvai teisus - oficialiai buvau smulki "Youcan" akcininkė, tačiau tik oficialiai. Didysis Hagenau biznis visai ne tas, už ką jį pasodino... Tai, - ji žagtelėjo, - tik viršūnėlės.
- Norite pasakyti, kad Hagenau turėjo kitą verslą?
- Turėjo... Ir dabar turi. Jums, žeme ropojantiems, neįmanoma įsivaizduoti, kas vyksta verslo ir politikos viršūnėse! Jūs tiek fantazijos neturite!Jūsų funkcija yra mokėti mokesčius! - staiga Lidija atsipeikėjo: - Atleiskite, nenorėjau įžeisti. Atleiskite man. Prašau.
- Neįžeidėte, kartais pats apie tai pagalvoju, - atsakė Johanas. (p. 307)
Nu ir galiausiai pagrindinis blogietis - kaip Trumpas, sukryžmintas su Daktaru, žurnalistė bando jį, jau sėdintį kalėjime, priremti prie sienos, bet jis nepramušamas:
- Aš galiu visus padaryti turtingus. Supranti, pasaulis pilnas pinigų, reikia tik juos susirinkti nuo žemės. Žmonės kvaili, jie niekada nebus laimingi, jei neperpras visatos dėsnių. Absoliučios gausos dėsnių, absoliučios meilės dėsnių.
[...]
- Nesuprantu, koks ryšys yra tarp meilės ir pinigų. - Nepajuto, kai jai iš tiesų pasidarė smalsu. - Jei visata yra meilė, o daugeliui žmonių svarbūs pinigai, kodėl daugumai jų nuolat trūksta?
- Taip, taip, taip. Tu nuostabi. Tu užduodi tokius protingus klausimus! Aš iš karto pastebėjau, kad tu labai protinga. Man patiko tavo straipsniai. Tu tokia įžvalgi ir kūrybinga. Skaitydamas juos vis galvojau, kad tokia moteris yra verta daug daugiau... - Hagenau pašoko nuo kėdės ir tarp pirštų laikoma cigarete ore nupiešė apskritimą. - Žiūrėk, čia žemė. Ji apvali. (p. 462)
March 10, 2024
Trūkinėjantys siūlai.
Berlynas. Policija randa savo bute nužudytą žurnalistę Sarą Fogel. Bylą ima tirti pareigūnas Johanas, kuris nuo kolegų nuslepia prieš kelerius metus turėjęs romaną su nužudytąja. Nuolat trūkinėjantys tyrimo siūlai atveria finansinių machinacijų ir piramidžių, galybės pinigų ir paslaptingų įtakų, šantažo, politikos, korupcijos ir smurto sluoksnius, nuveda į trečiojo pasaulio šalis, neišsitekdami dabartyje mesteli į Antrojo pasaulinio karo metus...
Ko tikėtumeisi iš debiutuojančios lietuvės autorės? Kūrinio apie Lietuvą. D. Kleponė eina kitu keliu. Gal ir nenuostabu, nes Berlynas yra jos mylimas, puikiai pažįstamas miestas. Kaip ir Vokietijos išgyvenama migrantų problematika. Tad knygoje nė ženklo lietuviškumo.
Kas yra geras detektyvinis trileris? Trūkinėjantys siūlai. Išlendantys vertybiniai dalykai. Autoriaus pasikaustymas ir įvairiapusiškumas, kai gebama pažvelgti giliau. Kai sužinai kažką nauja, įdomaus. Kai intriga nepaleidžia iki pat pabaigos.
Visa tai ir gauname šiuo romanu.
Todėl gero skaitymo.
O aš norėčiau, kad autorė šiuo kūriniu nesustotų.
Berlynas. Policija randa savo bute nužudytą žurnalistę Sarą Fogel. Bylą ima tirti pareigūnas Johanas, kuris nuo kolegų nuslepia prieš kelerius metus turėjęs romaną su nužudytąja. Nuolat trūkinėjantys tyrimo siūlai atveria finansinių machinacijų ir piramidžių, galybės pinigų ir paslaptingų įtakų, šantažo, politikos, korupcijos ir smurto sluoksnius, nuveda į trečiojo pasaulio šalis, neišsitekdami dabartyje mesteli į Antrojo pasaulinio karo metus...
Ko tikėtumeisi iš debiutuojančios lietuvės autorės? Kūrinio apie Lietuvą. D. Kleponė eina kitu keliu. Gal ir nenuostabu, nes Berlynas yra jos mylimas, puikiai pažįstamas miestas. Kaip ir Vokietijos išgyvenama migrantų problematika. Tad knygoje nė ženklo lietuviškumo.
Kas yra geras detektyvinis trileris? Trūkinėjantys siūlai. Išlendantys vertybiniai dalykai. Autoriaus pasikaustymas ir įvairiapusiškumas, kai gebama pažvelgti giliau. Kai sužinai kažką nauja, įdomaus. Kai intriga nepaleidžia iki pat pabaigos.
Visa tai ir gauname šiuo romanu.
Todėl gero skaitymo.
O aš norėčiau, kad autorė šiuo kūriniu nesustotų.
March 10, 2024
susinarpliojęs detektyvas
Istorijoje labai daug veikėjų, kas trečio pavardė prasideda iš H raidės tai tas irgi nelabai padeda susigaudyti, o ir šiaip visas detektyvas gana painus ir skaityti jį reikia susikaupus, be didesnių tarpų, kad nepamesti minties ir kas su kuo ten susijęs. Man deja ne visada pavykdavo.
Visai smagi autorės kalba, nors kartais gal ir persistengta - keiksmažodžiai pirmame skyriuje beveik karikatūriški, o ir iš didelio noro parodyti kokie visi netolerantiški imigrantų atžvilgiu kartais gaudavosi per riebiai ir beveik jau kurioziškai. Ne visai supratau ir pagrindinio herojaus transformaciją, nes pradžioje lyg buvęs toks mat negatyvus kaip visi, pabaigoje staiga jaučiasi nejaukiai kai kažkas kažką rasistinio pasako.
Detektyvas įtraukė, buvo visai įdomu, bet išsirutuliojusia istorija nelikau patenkinta - man ten kažkaip daug pritemptų vietų buvo. Šiaip visai būtų nepakenkę, jei knygos pabaigoje pradėjus nuo karo būtų papasakojęs Johanas visą istoriją sutrumpintai ir vaizdžiai, o ne tiesiog paminėjus nuorodas, nes man atrodo net ir skaičius labai atidžiai iki galo visą labai fragmentuotą istoriją suprasti nėra labai lengva. Tačiau bendrai paėmus tai tikrai neblogas debiutas.
Istorijoje labai daug veikėjų, kas trečio pavardė prasideda iš H raidės tai tas irgi nelabai padeda susigaudyti, o ir šiaip visas detektyvas gana painus ir skaityti jį reikia susikaupus, be didesnių tarpų, kad nepamesti minties ir kas su kuo ten susijęs. Man deja ne visada pavykdavo.
Visai smagi autorės kalba, nors kartais gal ir persistengta - keiksmažodžiai pirmame skyriuje beveik karikatūriški, o ir iš didelio noro parodyti kokie visi netolerantiški imigrantų atžvilgiu kartais gaudavosi per riebiai ir beveik jau kurioziškai. Ne visai supratau ir pagrindinio herojaus transformaciją, nes pradžioje lyg buvęs toks mat negatyvus kaip visi, pabaigoje staiga jaučiasi nejaukiai kai kažkas kažką rasistinio pasako.
Detektyvas įtraukė, buvo visai įdomu, bet išsirutuliojusia istorija nelikau patenkinta - man ten kažkaip daug pritemptų vietų buvo. Šiaip visai būtų nepakenkę, jei knygos pabaigoje pradėjus nuo karo būtų papasakojęs Johanas visą istoriją sutrumpintai ir vaizdžiai, o ne tiesiog paminėjus nuorodas, nes man atrodo net ir skaičius labai atidžiai iki galo visą labai fragmentuotą istoriją suprasti nėra labai lengva. Tačiau bendrai paėmus tai tikrai neblogas debiutas.
October 1, 2024
Tikrai nesu anksčiau skaičiusi tokio gero, įtraukiančio, paveikaus, logiško, iš daug linijų supinto, o po to puikiai išpinto lietuviško trilerio. Gaila, kad knyga kritikos buvo/yra pražiūrėta, nepateko į penketukus ir kitus -ukus, nesusilaukė recenzijų, nes net labai verta. Puiki struktūra, tikslumas, logika, būtina detektyvinėms istorijoms. Aktualios temos: migracija, savų ir svetimų konfliktai, verslo ir politikos tamsus mazgas, vartotojiškumas, infantilios svajonės ir karjerizmas. Įtikinantys moterų personažai, ypač skaitant lietuvių autorių žanrinę literatūrą, normalių moterų tenka su žiburiu ieškoti (ir nerasti). Čia moterys - pilnavertės, komplikuotos veikėjos, turinčios savo istorijas, savo linijas, motyvus, o ne tik vyrų geismo objektai ir gražus dekoras. Parašyta kruopščiai, su išmanymu, išlaikant pastovią įtampą. Būčiau galėjusi perskaityti ir per dieną (jei būčiau turėjusi visiškai laisvą dieną:) Labai rekomenduoju, dar vienas šių metų atradimas, kurio taigi galėjau ir neatrasti!
September 5, 2025
5* vertinimas kaip lietuviškam detektyvui.
Knyga įdomi, puslapiai verčiasi lengvai, tačiau tai neapsaugojo nuo skaitymo bloko. Istorija suregzta įdomiai, nors kartais erzino pernelyg moksliškas stilius, ypač aprašant finansines intrigas, šešėlines korporacijas ir pinigų plovimo schemas. Išsamūs aprašymai rodosi per sudėtingi laisvalaikio skaitiniui.
Pagrindinė knygos intriga nebuvo apie tai, kas žudikas. Tai suprantama gana anksti, pristatant veikėjus, kai išryškėja blogiukai. Visa intriga verčiau slypėjo ar policijos tyrėjams pavyks visa tai įrodyti.
Galbūt būčiau norėjusi sužinoti daugiau apie Saros/Patricijos motyvus, jausmus ir emocijas, kurie ją atvedė į Vokietiją ir vertė imtis tyrimo, kuris galiausiai ją ir pražudė. Atrodo, knygoje tai šiek tiek užkabinama ir paaiškinama, bet tai manęs neįtikino, norėjosi daugiau.
Apibendrinant: knyga tikrai gera, nepaisant visos išsakytos kritikos. Tai buvo smagus skaitinys, įrodantis, kad lietuviai gali rašyti tarptautinio mąsto detektyvus.
Knyga įdomi, puslapiai verčiasi lengvai, tačiau tai neapsaugojo nuo skaitymo bloko. Istorija suregzta įdomiai, nors kartais erzino pernelyg moksliškas stilius, ypač aprašant finansines intrigas, šešėlines korporacijas ir pinigų plovimo schemas. Išsamūs aprašymai rodosi per sudėtingi laisvalaikio skaitiniui.
Pagrindinė knygos intriga nebuvo apie tai, kas žudikas. Tai suprantama gana anksti, pristatant veikėjus, kai išryškėja blogiukai. Visa intriga verčiau slypėjo ar policijos tyrėjams pavyks visa tai įrodyti.
Galbūt būčiau norėjusi sužinoti daugiau apie Saros/Patricijos motyvus, jausmus ir emocijas, kurie ją atvedė į Vokietiją ir vertė imtis tyrimo, kuris galiausiai ją ir pražudė. Atrodo, knygoje tai šiek tiek užkabinama ir paaiškinama, bet tai manęs neįtikino, norėjosi daugiau.
Apibendrinant: knyga tikrai gera, nepaisant visos išsakytos kritikos. Tai buvo smagus skaitinys, įrodantis, kad lietuviai gali rašyti tarptautinio mąsto detektyvus.
July 18, 2024
"Jei visata yra meilė, o daugeliui žmonių svarbūs pinigai, kodėl daugumai jų nuolat trūksta?"
PATIKO.
Tikėjausi kažko panašaus į Adomėno Monetą ir Labirintą, bet čia buvo kitaip - painiau, daugiau detalių, kurias lengva pražioplint skaitant neatidžiai, taip pat nebuvo to magijos vaibelio, bet visumoj įtraukiančiai ir nenuobodžiai susuktas trileris.
Pinigų plovimas ir pinigų troškimas, pabėgėliai, tik pora temų iš visos puokštės. Ne Lietuvos kontekstas, bet ir apie Vokietiją visai įdomu. Matosi, kad autorė ne iš lempos parašė, o tikrai žinojo dalykų. Rekomenduočiau intelektualių trilerių mėgėjam.
PATIKO.
Tikėjausi kažko panašaus į Adomėno Monetą ir Labirintą, bet čia buvo kitaip - painiau, daugiau detalių, kurias lengva pražioplint skaitant neatidžiai, taip pat nebuvo to magijos vaibelio, bet visumoj įtraukiančiai ir nenuobodžiai susuktas trileris.
Pinigų plovimas ir pinigų troškimas, pabėgėliai, tik pora temų iš visos puokštės. Ne Lietuvos kontekstas, bet ir apie Vokietiją visai įdomu. Matosi, kad autorė ne iš lempos parašė, o tikrai žinojo dalykų. Rekomenduočiau intelektualių trilerių mėgėjam.
January 15, 2025
Perskaičius knygą, gal ir daugiau nei trim žvaigždutėm galima būtų įvertinti, bet man visą įspūdį sugadino knygos pati pradžia. Nežinau kokiai madai čia atiduodama duoklė, bet jei jau jau pirmuose puslapiuose pagrindinis veikėjas vaizduojamas kaip seksualiai nepatenkintas diedas su amžinai "stovinčiu", tai jis toks turėtų būti visą laiką (aišku aš tokiu atvėju bučiau knygą atidėjus į šalį, nes tiesiog neturiu poreikio tokiai literatūrai, be bent jau logika būtų)
June 13, 2025
Ir kodėl taip norisi sakyti “kaip lietuviškam trileriui - neblogai”? Mazgų yra, veiksmo yra, mįslių yra. Net ir rašymo stilius visai klausosi. Bet vis tiek viskas kažkaip ne iki galo, neįtikina. Ir dar. Nervina, kad skaitytojui veikėjų lūpomis dirbtinai aiškinami dalykai. Pvz. policininkas kitam policininkui aiškina kas yra Ponzi schema. Rimtai?
December 30, 2023
Įdomus siužetas, tačiau rašymo stilius šiek tiek kliuvo, ypač slango naudojimas, kuris kažkaip atrodė nenatūralus. Iki Nesbo autorei dar tolokai, tačiau džiugu, kad atsiranda vis daugiau lietuvių rašytojų.
April 24, 2024
Tai tobulas detektyvinis, intrigų pilnas kūrinys. Visos detalės atsiskleidžia palengva, tačiau kūrinys nėra lengvai nuspėjamas, viskas pateikiama aukščiausiame lygyje. Jaučiausi autorės profesinis profesionalumas tiriant bylą, ką puikiai perteikia šioje knygoje.
This entire review has been hidden because of spoilers.
July 21, 2025
Toks klampokas ir gerai užsuktas romanas, primena šiek tiek tamsokus skandinaviškus romanus, bet labai reikalauja susikaupimo skaitant, pamečiau ne kartą. Pasidedu į lentyną, nes manau šiai knygai ateis jos laikas✨️
November 7, 2023
Įtraukiantis detektyvas! Rekomenduoju perskaityti visiems žanro gerbėjams, o aplenkiantiems lietuvių autorius - būtina padaryti išimtį šiam kūriniui.
February 4, 2024
Bravo!!!
Puikus trileris, nepraleiskit.
https://knyguziurkes.com/2024/02/04/k...
Puikus trileris, nepraleiskit.
https://knyguziurkes.com/2024/02/04/k...
Displaying 1 - 30 of 41 reviews