Rinkinyje publikuojami tinklalaidės „Piknikas kaukų draustinyje“ paskelbto konkurso – fantastinės miniatiūros darbai. Miniatiūroje vienaip ar kitaip turėjo būti: žirklės, kačiukas ir pasirinktinai – dvasia arba vampyras (arba abu). Konkursui buvo pateikta 33 darbai, čia publikuojami ne visi – „Vieno negalėjau įtraukti dėl autorės pageidavimo, dar keliems kitiems reikia vos vos pasitempti – ir kitame rinkinyje būtinai atsiras“ – teigia sudarytojas G. K. Ivanickas.
Pradžioje buvo žodis. Tas žodis buvo apie tai, kad 2023 metų LITUANICON literatūrinio konkurso rezultatai džiugina net tuos, kieno vardas ne Džiugas. Buvo žodis apie tai, kad gal tie konkursai ir gėris, kad gal jų galėtų būti daugiau. Ką gi, „Piknikas kaukų draustinyje“ mano asmenyje į tą žodį įsiklausė ir tarė savo žodį: „Tebūnie švie... ė... konkursas!“ Taip 2023 spalio 8 dieną tai ir prasidėjo. Pagrindinės konkurso sąlygos:
- 1 autorius – 1 darbas; - Lietuvių kalba; - Apimtis iki 3000 ženklų; - Miniatiūroje vienaip ar kitaip turi būti: žirklės, kačiukas ir pasirinktinai - dvasia arba vampyras (arba abu).
Iš viso gavome net 33 darbus. Tiesa, penki iš jų nekonkursiniai. Justinas Žilinskas, Andrius Guzaitis bei aš sudalyvavome ne konkurso būdu, šiaip, iš sportinio intereso. Aš netgi pasukčiavau ir parašiau du darbus – labai jau gaila buvo atėjusio sumanymo, bet kad jau ne konkursui – tai leidau sau. Ir vienas darbas pernelyg smarkiai perlipo ženklų limitą, nors apskritai šįsyk į jį žiūrėjome labai jau liberaliai. Darbų buvo visokių. Ir arčiau siaubo, ir arčiau mokslinės fantastikos, ir linksmesnių, ir graudesnių, ir baisesnių... Galėsite tu įsitikinti, perskaitę šį rinkinį.
Savo ir komisijos vardu sveikinu nugalėtoją – Austėją Masiokaitę-Liubinienę, parašiusią puikų apsakymą-miniatiūrą „Iškirptas katinėlis“. Bet apskritai, manau, kad savotiški laimėtojai visi, kas dalyvavo. Taip, rinkinyje rasite ne visus trisdešimt tris kūrinius. Vieno negalėjau įtraukti dėl autorės pageidavimo, dar keliems kitiems reikia vos vos pasitempti – ir kitame rinkinyje būtinai atsiras.
Kaip nuostabu, kad Lietuvoje vyksta fantastinio apsakymo konkursai ir vis daugėja fantastikos rašytojų. O bet tačiau, Lituaniconas matyt pernelyg užkėlė lūkesčius, nes tikėjausi tiek pat malonumo, kiek gavau skaitant šiurpes, o šis rinkinukas skaitėsi sausokai. Galbūt tie privalomi elementai apribojo įvairovę, o gal miniatiūros formatas neleido istorijoms atsiskleisti, o gal autoriai skyrė mažiau laiko savo kūriniams, bet daug apsakymų atrodė labiau kaip rašymo pratimai nei savarankiškos istorijos. Pagrindinis skaitymo kabliukas buvo pamatyt, kaip kiekvienas autorius išvartys tas žirkles, kačiukus ir dvasias/vampyrus. Nežinau, ar skaitysiu XIX.
Buvo smagu, bet… Kad apimtis nedidelė, tai vienu prisėdimu. Gal tas kiek ir sugadino malonumą: “čekšt” ir “vampyrinių” kažkaip daugokai pasirodė. Bet buvo smagu… Juolab ir laimėtojai tikrai pradžiugino.
Meilę fantastinių apsakymų antologijoms atsitiktinai įgijau prieš kelis metus. Pirmiausiai, žinoma, anglakalbiame pasaulyje sudaromoms antologijoms ir galiu paliudyti, jog jų sudarymas reikalauja tikro meistriškumo. Tuo džiaugsmingiau, kad ši tradicija pradeda leisti šaknis ir lietuviškoje dirvoje.
Žinoma, Gintautas K. Ivanickas neturėjo tokios prabangos kaip Vakarų kolegos, kurie peržiūri aibę žurnalų ir fenzinų, ieškodami tikrų perlų savo rinktinėms. Kita vertus, „Čekšt!”antologija sudaryta iš kūrinių atsiųstų į Pikniko kaukų draustinyje (G.K. Ivanicko tinklalaidė apie fantastiką) konkursą atrodo pakankamai solidžiai. Smagu, kad iniciatyva savo nekonkursiniais apsakymais palaikė ir autoriai, kurie jau turi vardą lietuviškame fandome – pats G. K. Ivanickas, Justinas Žilinskas, Andrius Guzaitis.
Be, sakykime, pripažintų autorių bei nugalėtojų kūrinių norėčiau išskirti kelias miniatiūras, kurios yra mano asmeniniai favoritai šiame rinkinyje. Justino Mažūno „Iš pelkės“ realiai šiurpus, Tomo Vaitkaus „Levandos“ realiai juokingas, Aušros Strazdaitės-Ziberkienės „Muziejininko vizitas“ jautriai žaidžia su skausmingais istorijos puslapiais. Pradėjęs vardinti pagalvojau, kad beveik apie kiekvieną antologijos apsakymą galėčiau pasakyti gerą žodį (žinoma, nuo savo kuklaus indėlio, apsakymo „Škac!» vertinimo susilaikau), kas parodo, jog knyga tikrai vykusi.
Beje, antologija „Čekšt!” yra trumpa, knyga vienam vakarui, bet vakaras tas, manau, neprailgs.
„Pikniko kaukų draustinyje“ tinklalaidės rengtą konkursą sekiau savo socialiniame burbule ir galvojau gal ir man pačiai reikėtų dalyvauti, tačiau pritrūko drąsos ir noro. Taip pat atbaidė faktas, kad nesu rašantis žmogus. Tačiau dabar žiūrint į rinktinę vėl kirba mintis, o gal reikėjo bandyti. Šaunu, kad visi kūriniai nugulė į vieną vietą. Skaityti taip daug paprasčiau. Kai kad dieną skelbiama po vieną ar kelis kūrinius, jų sekimas tampa toks chaotiškas. Man geriau viskas iš karto, ir vienoje vietoje. Tada galiu sau patogiu metu skirti tiek laiko, kiek norisi.
Puiki rinktinė, susiskaitė greitai ir skaniai. Daug katukų, žirklių ir kitų gyvenimo ar negyvenimo reikalų. Kadangi apsakymų daug, tai sudėtinga trumpai visą rinktinę apibūdinti. Reikia skaityti. Kadangi apimtis nedidelė, tai prie kavos sueis vietoje sausainių. Apsakymas „Iškirptas katinėlis“ (nugalėtojas) šauniai parašytas. Mintis tokia netikėta, geru kampu pasukta ir šiurpoka. Kiti apsakymai taip pat įdomūs ir įvairiapusiai. Vieni labiau užkabino, kiti mažiau. Tačiau čia ir yra geroji tokio rinkinio pusė. Viename rinkinyje sugulę skirtingų autorių kūriniai ta pačia tema atskleidžia, kokia įvairiapusė yra mūsų vaizduotė ir kaip skirtingai mes matome ir suvokiame pasaulį.
Džiaugiuosi sudalyvavęs. Daug netikėtų sprendimų, panaudojant raktinius konkurso žodžius, tad tikrai buvo iš ko pasimokyti tiek techninių rašymo subtilybių, tiek ir kūrybinio išradingumo. :)