What do you think?
Rate this book
Organizacijų ligos ir jų gydymas
Daugelis verslo bendrovių, viešųjų įstaigų ir kitokių organizacijų vadybininkų patiria sunkumų, burdami veiksmingus kolektyvus ir komandas bendriems tikslams. Ši knyga padės išvengti klaidų vadovams, direktoriams ir norintiesiems jais tapti, ją atsivertęs kiekvienas vedlys ras įžvalgų ir siūlomų organizacijos vystymo sprendimų. Du vadybos praktikai – Alisa ir Ignas – dalijasi patarimais ir diskutuoja apie pavojus, gresiančius komandų ir organizacijų sveikatai, įvairiausias įmonių negalias ir jų gydymo būdus.
384 pages, Hardcover
Published January 1, 2023
5 people are currently reading
36 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 6 of 6 reviews
January 14, 2024
Man, nemegstančiai jokių saviugdos ir “šūdmalystės”( šis terminas, beje, iš knygos ir labai teisingas), ši knyga buvo tiesiog tobula.
Labai aiški, tekstai suprantami, dialogo forma.
Puikūs ir aktualūs pavyzdžiai is verslo.
Žodžiu, ja noriu padovanoti kokiems jau 5 savo bičiuliams. 🙂
Labai aiški, tekstai suprantami, dialogo forma.
Puikūs ir aktualūs pavyzdžiai is verslo.
Žodžiu, ja noriu padovanoti kokiems jau 5 savo bičiuliams. 🙂
September 16, 2024
Daug potencialo, bet prastas įgyvendinimas. Idėja - puiki. Nusipirkau knygą vien pamatęs pavadinimą ir turinio lentelę. Deja, formatas ir turinys palieka prisvilusio blyno skonį. Tikiuosi, gal kada bus išleistas antras, išplėstas leidimas.
Kokios problemos?
Knyga susideda iš skyrių kur du autoriai "bendrauja" - kiekvienas turi savą teksto spalva. Iš pirmo įspūdžio, jausmas lyg skaitytum podcast'o transkripciją, bet čia per dosnus palyginimas. Iš principo jausmas lyg klausytumeisi dviejų žmonių natūralaus pokalbio, ir vis norisi kur nors sustabdyti, įsiterpti, paklausti, įsigilinti, bet ne... knyga ritasi toliau. Nė minutės atsikvėpti.
Ar tas dialogas duoda kažkokios naudos, apart identifikavimo kas sakė ką? Mano nuomone nelabai, vietomis net priešingai - erzina. Buvo skyrių kur arba Ignas arba Alisa visą turinį užpildo, bet vienas kitam įterpia po du sakinius čia ir ten - "aha, aha sutinku" - kam to reikėjo? Turbūt labiausiai į akį bedė, kai pagavau užuominą į kažkokią situaciją, kurios pervertęs 10psl į priekį ir atgal taip ir neradau paaiškintos (kažkas apie Grigeo). Galbūt redagavimo riktas, bet kai dalis istorijos kabo ant "kaip toje situacijoje" tai jautiesi lyg kelis lapus pametęs iš knygos.
Skyriuose trūksta konteksto ir gilesnės analizės. Labai dažnai skyrius prasideda trumpa kelių paragrafų temos apžvalga, ir tada arba Alisa arba Ignas dalijasi savo patirtimi - "man buvo taip šioje situacijoje", bet konteksto nedaug - kodėl būtent toks sprendimas, o ne kitoks? Kokie buvo rezultatai? Keletas pavyzdžių kontrastui yra - "aš taip nedariau ir pasigailėjau, bet po to išmokau pamoką" - bet vėl be jokios gilesnės analizės.
Tekste sunku atskirti kas yra paremta tyrimais, o kas - autorių nuomonė ir patirtis. Knygos gale - 20psl bibliografinių nuorodų išrūšiuotų abėcėlės tvarka. Turbūt virš 100 angliškų straipsnių įvairiomis temomis, bet pačioje knygoje gal tik 10 paragrafų prasideda "tyrimai sako" ir dar mažiau išnašų rodančių į tą bibliografiją gale. Prarastas šansas padėti tikrai norintiems gilintis, maždaug "še, pats susirask kurie straipsniai kuriems skyriams priklauso."
Grįžtant prie dialogo formato - sunku suprasti kokios autorių rolės.
Alisa lyg ir akademinę pusę nori atstovauti, bet sunku susigaudyti kur tyrimas o kur nuomonė, yra net tokių teiginių kaip "manau <...> nes manau <...>."
Ignas lyg ir patyręs vilkas tikromis istorijomis dalinasi, yra smulkių detalių iš apkasų, dalis apie senus skandalus iš vidinės pusės - įdomu! Bet irgi norėtųsi gilumo. Kartais jis taip paviršutiniškai kažkokią istoriją apkalba, tokias Zen išvadas suveda, bet nieko giliau. Pavyzdžiui, viename skyriuje sako kaip svarbu žmonių susodinimas per posėdžius ir kaip Nerijus Numa turėjo talentą tai puikiai daryti, kad paskatintų konkurenciją vienoje stalo pusėje ir bendradarbiavimą - kitoje. Ir viskas - kur detalės? Kaip skaitytojui išmokti į tai atkreipti dėmesį? Nuo ko pradėti? Nėra. Aišku ten turbūt yra visokių niuansų dalintis buvusių/esamų bendražygių užkulisiais, bet visgi tokie neišpildymai nepatenkina lūkesčių.
Kadangi tos rolės susipina - Alisa savo nuomone dalijasi, o Ignas pristato Zen išvadas kaip tyrimus, čia nemažas šansas prarastas iš tikro palyginti kaip teorija praktikoje veikia. Kur niuansai kokie yra. Kas galbūt per daug idealistiška/akademiška, o kas tikrai ugnimi ir lietumi išbandyta. Gaila.
Keletas skyrių jautėsi lyg padrikų paragrafų rinkinys. Pavyzdžiui ketvirtis asmeninių ir bendrų interesų konfliktų skyriaus yra seno anekdoto perpasakojimas. Ar čia tyrimu paremtas anekdotas - ne. Kažkokią mintį perduoda - taip. Ar galima buvo nešvaistant popieriaus ir teksto paprasčiau perteikti - buvo.
Kas keisčiausia buvo tai Alisos užvažiavimai ant moterų vadovių, vieną ar du kartus gal kažkaip ir nepastebėtum, bet gan reguliariai. Esmė, kad jos pavyzdžiai apie moteris, mano paties patyrimu, yra pritaikomi universaliai, todėl jos tie užvažiavimai labai akis bado. Pavyzdys: viename skyriuje Alisa rašo, kad viena dažniausių moterų vadovių silpnybių yra per didelis rūpestis savo darbuotojais. Aš nežinau iš kokio tyrimo čia tokia įžvalga, bet mano asmeninė patirtis yra kad šita klaida yra universali, dažniausiai iš nepatyrimo (viena dažniausių pirmąkart vadovų klaidų yra nesugebėjimas deleguoti, kuris veda link "aš čia turiu biškį labiau rūpintis" ir pan.). Šitą klaida daro tiek vyrai tiek moterys. Ir tokių užvažiavimų bent 3-4 pagavau. Kas patiko, tai Igno kontrastinga NEreakcija į tokius pareiškimus - arba savo dialogo dalyje ignoruodavo visai arba nukreipdavo temą kita linkme.
Dvi žvaigždės, nes visgi yra tiesos knygoje, kad ir paviršutiniškai. Idėja - puiki. Autoriai - patyrę. Lūkesčiai dideli, bet nepatenkinti. Norėčiau, kad padarytų geresnį leidimą.
Kokios problemos?
Knyga susideda iš skyrių kur du autoriai "bendrauja" - kiekvienas turi savą teksto spalva. Iš pirmo įspūdžio, jausmas lyg skaitytum podcast'o transkripciją, bet čia per dosnus palyginimas. Iš principo jausmas lyg klausytumeisi dviejų žmonių natūralaus pokalbio, ir vis norisi kur nors sustabdyti, įsiterpti, paklausti, įsigilinti, bet ne... knyga ritasi toliau. Nė minutės atsikvėpti.
Ar tas dialogas duoda kažkokios naudos, apart identifikavimo kas sakė ką? Mano nuomone nelabai, vietomis net priešingai - erzina. Buvo skyrių kur arba Ignas arba Alisa visą turinį užpildo, bet vienas kitam įterpia po du sakinius čia ir ten - "aha, aha sutinku" - kam to reikėjo? Turbūt labiausiai į akį bedė, kai pagavau užuominą į kažkokią situaciją, kurios pervertęs 10psl į priekį ir atgal taip ir neradau paaiškintos (kažkas apie Grigeo). Galbūt redagavimo riktas, bet kai dalis istorijos kabo ant "kaip toje situacijoje" tai jautiesi lyg kelis lapus pametęs iš knygos.
Skyriuose trūksta konteksto ir gilesnės analizės. Labai dažnai skyrius prasideda trumpa kelių paragrafų temos apžvalga, ir tada arba Alisa arba Ignas dalijasi savo patirtimi - "man buvo taip šioje situacijoje", bet konteksto nedaug - kodėl būtent toks sprendimas, o ne kitoks? Kokie buvo rezultatai? Keletas pavyzdžių kontrastui yra - "aš taip nedariau ir pasigailėjau, bet po to išmokau pamoką" - bet vėl be jokios gilesnės analizės.
Tekste sunku atskirti kas yra paremta tyrimais, o kas - autorių nuomonė ir patirtis. Knygos gale - 20psl bibliografinių nuorodų išrūšiuotų abėcėlės tvarka. Turbūt virš 100 angliškų straipsnių įvairiomis temomis, bet pačioje knygoje gal tik 10 paragrafų prasideda "tyrimai sako" ir dar mažiau išnašų rodančių į tą bibliografiją gale. Prarastas šansas padėti tikrai norintiems gilintis, maždaug "še, pats susirask kurie straipsniai kuriems skyriams priklauso."
Grįžtant prie dialogo formato - sunku suprasti kokios autorių rolės.
Alisa lyg ir akademinę pusę nori atstovauti, bet sunku susigaudyti kur tyrimas o kur nuomonė, yra net tokių teiginių kaip "manau <...> nes manau <...>."
Ignas lyg ir patyręs vilkas tikromis istorijomis dalinasi, yra smulkių detalių iš apkasų, dalis apie senus skandalus iš vidinės pusės - įdomu! Bet irgi norėtųsi gilumo. Kartais jis taip paviršutiniškai kažkokią istoriją apkalba, tokias Zen išvadas suveda, bet nieko giliau. Pavyzdžiui, viename skyriuje sako kaip svarbu žmonių susodinimas per posėdžius ir kaip Nerijus Numa turėjo talentą tai puikiai daryti, kad paskatintų konkurenciją vienoje stalo pusėje ir bendradarbiavimą - kitoje. Ir viskas - kur detalės? Kaip skaitytojui išmokti į tai atkreipti dėmesį? Nuo ko pradėti? Nėra. Aišku ten turbūt yra visokių niuansų dalintis buvusių/esamų bendražygių užkulisiais, bet visgi tokie neišpildymai nepatenkina lūkesčių.
Kadangi tos rolės susipina - Alisa savo nuomone dalijasi, o Ignas pristato Zen išvadas kaip tyrimus, čia nemažas šansas prarastas iš tikro palyginti kaip teorija praktikoje veikia. Kur niuansai kokie yra. Kas galbūt per daug idealistiška/akademiška, o kas tikrai ugnimi ir lietumi išbandyta. Gaila.
Keletas skyrių jautėsi lyg padrikų paragrafų rinkinys. Pavyzdžiui ketvirtis asmeninių ir bendrų interesų konfliktų skyriaus yra seno anekdoto perpasakojimas. Ar čia tyrimu paremtas anekdotas - ne. Kažkokią mintį perduoda - taip. Ar galima buvo nešvaistant popieriaus ir teksto paprasčiau perteikti - buvo.
Kas keisčiausia buvo tai Alisos užvažiavimai ant moterų vadovių, vieną ar du kartus gal kažkaip ir nepastebėtum, bet gan reguliariai. Esmė, kad jos pavyzdžiai apie moteris, mano paties patyrimu, yra pritaikomi universaliai, todėl jos tie užvažiavimai labai akis bado. Pavyzdys: viename skyriuje Alisa rašo, kad viena dažniausių moterų vadovių silpnybių yra per didelis rūpestis savo darbuotojais. Aš nežinau iš kokio tyrimo čia tokia įžvalga, bet mano asmeninė patirtis yra kad šita klaida yra universali, dažniausiai iš nepatyrimo (viena dažniausių pirmąkart vadovų klaidų yra nesugebėjimas deleguoti, kuris veda link "aš čia turiu biškį labiau rūpintis" ir pan.). Šitą klaida daro tiek vyrai tiek moterys. Ir tokių užvažiavimų bent 3-4 pagavau. Kas patiko, tai Igno kontrastinga NEreakcija į tokius pareiškimus - arba savo dialogo dalyje ignoruodavo visai arba nukreipdavo temą kita linkme.
Dvi žvaigždės, nes visgi yra tiesos knygoje, kad ir paviršutiniškai. Idėja - puiki. Autoriai - patyrę. Lūkesčiai dideli, bet nepatenkinti. Norėčiau, kad padarytų geresnį leidimą.
December 24, 2023
Viena geriausių 2023 metais skaitytų knygų.
July 7, 2024
Greit nesiskaitanti knyga, bet tikrai įdomi. Per labai žmogiškas asmenines patirtis. Nesvarbu kiek jūs pasiekę gyvenime, situacijų išgyvenimai panašus, tad dauguma rasit sau naudingo turinio. Alisa labiau gyvenime remiasi gerosiomis praktikomis, tyrimais, Ignas intuicija. Abu labai skirtingi, bet bendras ansamblis geras. Bonusas, sužinosit kodėl Maxima grupė taip dažnai keičia vadovus :)
April 9, 2024
Teorija, statistika, dailiai persipina su istorijomis "iš apkasų". Turbūt todėl puslapiai verčiasi labai lengvai. Tokio pobūdžio medžiaga apie mūsų lietuvišką kontekstą yra deficitinė knygynų lentynose. Patinka galvoti, kad panašios medžiagos bus vis daugiai.
Displaying 1 - 6 of 6 reviews