Migruojantys paukščiai

by Ignė Ale, Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė

Gerdos darbas – keliauti po pasaulį ir rašyti. Ji prie nieko neprisiriša, niekur neįleidžia šaknų, o apie Lietuvą pagalvoja tik tada, kai telefonu kalbasi su broliu Kajumi. Tačiau iš močiutės paveldėtas namas ir nauja darbo užduotis po kelerių klajonių metų priverčia grįžti į gimtinę, į vietą, kurioje patyrė šviesiausias ir lengviausias akimirkas.

Romantiška sena vila nuošaliame Liepynės kaime greitai tampa galvos skausmu: parduoti ir tęsti klajones ar pabandyti įleisti čia šaknis? Bėgant vienišoms dienoms dideliuose tuščiuose kambariuose, Gerda yra priversta iš naujo įvertinti praeities ir dabarties santykius ir apsispręsti dėl ateities. Kai vienatvė rodosi nebepakeliama, Gerdos gyvenime atsiranda žmogus, kuris tampa jos kelrodžiu ne tik gamtos, bet ir jausmų pasaulyje.

Naujausias Ignės Ale romanas „Migruojantys paukščiai“ nukelia į Kuršių neriją – smėlio, pušų ir vandenų kraštą. Tai melancholiškas pasakojimas apie vienišumą, prigimties šauksmą ir meilę, gimstančią iš gilaus, nuoširdaus ryšio.

Genres: LGBT

256 pages, Hardcover

First published December 28, 2023

About the author

Ignė Norvaišaitė-Aleliūnienė

Ignė Ale nuo mažens rašė apsakymus, eilėraščius, romanų ištraukas. Baigdama vidurinę mokyklą auklėtojos įduotoje anketoje drąsiai pareiškė svajojanti tapti rašytoja ir nuo to laiko... neberašė. Manė, jog aistrą kurti patenkins versdama kitų autorių knygas į lietuvių kalbą, bet galiausiai neištvėrė ir puslapiuose įkurdino ne vienus metus jos galvoje gyvenusius veikėjus. To rezultatas – pirmoji grožinė autorės knyga „Tarp A ir B".

Ignė su vyru ir šunimi gyvena Klaipėdoje. Laisvalaikiu mėgsta svajoti prie jūros, skaityti ir keliauti.

Reviews

[Aistė Svarauskaitė · Rating 5 out of 5]

Ignės knygos man kaip šilčiausias ir nuoširdžiausias apkabinimas. Talentas yra parašyti knygą, kurioje daug kalbama apie vienatvę, bet priversti skaitytoją pasijusti tarytum apsuptam daugybės mylinčių rankų.

Jautri, graži, rimtų temų pripildyta knyga. Nuostabus jausmas skaityti lietuvišką knygą, ne verstinę - dar kartą suprantu kokia mūsų kalba daininga ir liūliuojanti, ypač kai knygų autoriai ją sugeba valdyti. 🤍

[Ugnė Lukošienė · Rating 1 out of 5]

Nežinau kaip galima šią knygą įvertinti daugiau nei viena žvaigždute. Keiksmai,o jų čia buvo gan bjaurių, dviejų moterų meilė kurioje nemačiau kažko to, kas čia būtų žavu. Nekritikuoju, neteisiu, bet kam apie tai rašyti?? Gailiuosi pradėjusi šią knygą ir nesupratusi jog tai bus apie kitokios meilės "variantą".. Nusivyliau rašymo stiliumi, kuris priminė paauglio rašomą rašinį. Gaila ir tai, jog ir veikėjai neišgyventi, neaprašyti tiek kiek galima buvo sudėti... nemačiau jokio aprašymo mirties ar netekties tema kas buvo paminėta knygos gale. Kur čia ta netektis??? Na žodžiu, antroji autorės knyga, kuri smogia su didele nuostaba : kaip tokie kūriniai pasiekia aukštus įvertinimus?

[Miglė | Perskaičiau ir aprašiau · Rating 5 out of 5]

Kaip ten sakoma apie mylimus autorius? "Skaityčiau net ir Ignės prekių sąrašą, jeigu jį išleistų!"
(Kol kas) labiausiai jausmus suvirpinusi autorės knyga. KAIP man patiko įvairios mintys knygoje, KOKIA graži savęs suvokimo istorija. Ar esu įkvėpta mesti darbą ir persikelti prie jūros? Taip. Ar tai padarysiu? GAL(watch me, mom). Jeigu gaučiau dvarą, perskaičiusi šią knygą, eičiau kraut lagaminų.
O jeigu rimtai, tai, chebra, Ignė VĖL tai padarė: parašė šiltą, gėrio kupiną, jausmus užkabinančią, gyvenimišką knygą.

[Gabrielė || book.duo · Rating 5 out of 5]

Be galo smagu sekti Ignės kūrybos kelią ir net nežymiai prie jo prisidėti. Šis romanas pavergė širdį jau nuo pačių pirmųjų puslapių – netekties tema ir močiutės bei anūkės ryšys man buvo be galo artimi. Graudinausi jau nuo pirmų pastraipų ir daug šypsojausi, greitai prisirišau prie Gerdos, nors ji visai kitokia nei aš. Bet suprasti ją buvo lengva – čia ir slypi autorės talentas. Jos veikėjai tikri, labai gerai išpildyti, su trūkumais ir be galo savi. Juos norėtum turėti savo draugų rate, ir versdamas knygos puslapius jautiesi, kaip tais draugais ir tampat.

Dar vienas Ignės talentas yra priversti skaitytoją įsimylėti jos aprašomas vietas. Skaitant taip ir norėjosi persikelti gyventi prie jūros, eiti ten pasivaikščioti, stebėti gamtą ir kvėpuoti jodo prisotintu oru. Visiškai atsiduoti tam lėtesniam gyvenimo ritmui, su kuriuo taip kovoja ir pati Gerda – gal tas jos noras pakelti sparnus ir nebuvo man labai artimas, bet ja patikėti buvo tikrai labai lengva. Elena pasirodė dar įdomesnė, labai nekantravau vis po trupinėlį sužinoti apie jos praeitį ir ją kaip žmogų. Man atrodo, kad tai stipriausi kol kas Ignės sukurti veikėjai, nes net ir praėjus nemažai laiko nuo romano skaitymo prisimenu juos itin ryškiai.

Labai sužavėjo ir romane parodoma meilė. Tokia graži, tyra, neskubanti, be nereikalingų dramų, intrigų ar nesusikalbėjimo. Brandžių žmonių meilė, tokia, kokios man vis dar dažnai trūksta knygose ir kurią atradus be galo džiaugiuosi, nes galiu ją suprasti ir kartu semtis iš jos įkvėpimo.

Jau nekantrauju skaityti, ką Ignė parašys toliau, o ši knyga tikrai stoja į mano mėgstamiausių lentyną.

[Gabija. Keista Skaitytoja · Rating 5 out of 5]

Buvo TAIP gerai! Vienas malonumas skaityti! Aplinkos aprašymas - tobula, nebuvo nuobodu, o vieta apie Mirusias kopas privertė prisiminti apsilankymą praeitą vasarą jose, ir skaitant atrodė, kad kojomis vėl jaučiu smėlį.🥺 o meilės istorija kokia🥺 ir jei neklystų pirmą kartą skaitau Lietuvių autorės tokią meilės istoriją🫶 knygą nepajaučiau, kaip pabaigiau, kiekvienas puslapis tiesiog atrodo praskriejo kaip tas smėlis pučiamas vėjo. Ir įstrigo manyje ilgam❤️ užvertus paskutinį puslapį noriu vasaros, noriu prie jūros, noriu tiesiog pasivaikščioti gamtoje❤️

[Nora|KnyguDama · Rating 3 out of 5]

Skaičiau romaną kuomet mano mažieji sirgo. Ir tai buvo labai labai geras knygos pasirinkimas: rami, jauki, nenuobodi, rašanti apie pažįstamas vietas, kas šildė ir savotiškai ramino. Kuršių nerija, Liepynė, Kormoranų kalnas, kopos, Baltijos jūra, pušynai... Dalykai kuriais norisi kvėpuoti, kuomet už lango dargana, o namuose temepratūrų, zyzalų, nosinių ir paskutinių kantrybės likučių balaganas :D

Bet ne tik lietuviško turto knyga pilna. Ji pasakoja ir pasimetusios, sėkmingos moters pasirinkimų kryžkeles, kurios užklupo ją tiesiog viena po kitos. Ar ir toliau mėgautis nevaržomu gyvenimu keliaujant po pasaulį prie nieko neprisirišant, ar apsigyventi palikimu gautame name Liepynėje, kas reikštų absoliučiai kardinalius pokyčius. Keisti gyvenimą - baimė didelė. Užsisėdėti ten kur patogu gal ir vilioje, bet jei nesijauti iš tikrųjų laiminga, galbūt tas pokytis ir yra išeitis?P Prie šitų reikšmingų svarstymų prisideda ir nauji jausmai, kas visai sujaukia numatytąją ateitį.

Ignė labai gražiai valdo žodžius. Neperspaudžia įvykių, nesistengia dirbtinai stebinti - visos emocijos tekste darniai ir logiškai pinasi. Meilės romanai nėra mano mėgstamiausias žanras, bet kai šiame tiek daug Lietuviško grožio, nostalgiškų, pačios vaikystėje išvaikščiotų vietų - didžiulė šiluma buvo jį skaityti. Tikrai ne lėkštas ir netikėtų temų turintis skaitinys norintiems kažko lengvo, bet ne kvailo.

[Elita Lahm · Rating 5 out of 5]

Meno kūrinys būtų tiksliausias žodis šiai novelei apibūdinti. Ignė su kiekviena knyga tobulėja ir kaskart nustebina 🤩 Rekomenduoju visiems mylintiems lietuvišką žodį ir literatūrą. Istorija išties daugialypė. Vienatvė ir meilė, laisvė būti kartu ir atskirai. Nuostabiai aprašoma gamta, ypatingai Kuršių nerija. Istorija priverčia susimąstyti apie ekologiją, žmonių įtaką gamtai ir viskas taip nuostabiai dera tarpusavyje, kad tikrai skaitysiu antrą kartą!

[Kriste ☾Papartis ir knyga☾ · Rating 4 out of 5]

Už lgbtq temą tik didžiausi pliusai! Visas 1000☆ atiduočiau . Bet manęs pilnai neįtikino meilė, jų santykiai. Norėjau gilesnių dalykų, daugiau šnekėjimo, daugiau vidinės dramos. Pritrūko kokių 50 psl iki meilės prisipažinimo. Nejaučiau žiežirbų. Pritrūkau vidinių monologų.

Labai patiko paleistos kelios mintys, apie bendravimo "būtinybę" su giminę ar šeima. Bei mintus apie "normas". Paliestas ekologijos temas, zero waste įdėjos mano arkliukas. Bet būčiau atsisakius pokalbių apie "komunizmą" , jis man ne vietoj visiškai.

Ignė valdo nerealiai žodį. Beprotiškai graži jos kalba. Kaip ji moka rašyti! Viskas taip gražiai liejasi. Gamtos aprašymai, smėlis ,jūra, kopos...o kur dar marios ir Marius!

[Skaistė Girtienė · Rating 4 out of 5]

Man patiko ši istorija apie įvairius jausmus - netektį ir gedulą, susidomėjimą ir draugystę, augančią meilę, tai, kokia buvai, ir atradimas to, kokia dabar esi. Ir apie norą suleisti šaknis arba, priešingai, migruoti kaip paukščiai.

[Justina Neliubšienė · Rating 4 out of 5]

Man tai buvo tokia jauki, melancholiška, švelni knyga. Kai skaitai ir atrodo regi Kuršių neriją su savo smėlio paplūdimiais, pušimis, samanomis ir jūra. Nuostabiai aprašoma gamta.

[Simona · Rating 5 out of 5]

Pradėjus skaityti šią knygą aikčiojau! Atrodė, kad kur autorė šovė ten pataikė, nespėjau žymėtis patikusių citatų! 💛 O prasidėjus meilės istorijai buvo įdomu, bet kažkur prapuolė tas didelis vau efektas. Bandžiau susivokt, ar aš homofobė, ar man ką keistų, jei būtų įsimylimas vyras, ar keistų, jei anotacijoje būtų įvardinta, kad skaitysiu apie dviejų moterų meilę? Pergalvojus suprantu, kad ne pirmą kartą man pradingsta nerealaus susidomėjimo būsena, kai pagalvoju, kad neįtikėtinai daug atsitiktinumų ir pradedu abejoti situacijomis. Taip iš šioje istorijoje iš padebesų kiek nuleido.

Nepaisant to. Patikėjau, kad @igne_ale moka nerealiai jausti ir rašyti! Kokie sakiniai! Kokios išjaustos ir išgyventos temos! Kokia artima knyga mano dūšiai pasirodė!

Netektis, santykiai su šeima, artimas ryšys su broliu, pasimetimas, klajoklio genas, perdegimas, pasivaikčiojimai vėdinant mintis, gamta (kiek joje gamtos!), visuomenės ir šeimos spaudimas, rinkimasis unikalaus savo gyvenimo kelio, drąsa būti savimi, vidiniai demonai - ar man tęsti? Forsitija! Net ji ten! Jūra, Kuršių Nerija, net daržovių auginimas(!), bendruomeniškumas, vienišumas, ekologija, santykių galia gydyti ir viską perskrodžiantis vidinis gilus skausmas. Išjaustas išjaustas! Vau! Aš buvau apšąlus. 💛 Ir aišku, aišku tie 33 metai pridėjo savo! 😀

Pradėjus skaityt buvo sušmėščiojus mintis apie panašumą į knygą "Migracijos", kuri man ilgam liks gyvenimo tobuliausių sąrašuose. 💛 O ir knygoje minėtos "Žemėje mes žavūs tik akimirką" ir "Smėlynų moteris" - mano top'ų knygos. (Labai abi rekomenduoju, jei ką.)

O galiausiai, visa ši gausybė temų, kurių tikiu, kad nesugebėsiu visų išvardint, derėjo, nebuvo perspaustos, tekstas gilus ir organiškas. 🥰 Esu skaičius autorės "Geltona suknelė" - man ji patiko, bet ši viską permušė. Atrodė visiškai kokybiškai kitoks, brandus kūrinys. 💛 Didžiausi linkėjimai. Ir aš jau ieškau "Visi vieniši žmonės".

Nepaisant to menko nuotaikų pasikeitimo nuo "čia fantastika" iki "na tarkim" - labai mano tipo knyga.💛

[Sandra · Rating 4 out of 5]

Labai graži ir šviesi istorija apie kitokią meilę, isrorija apie savęs ir savo vietos ieškojimą. Labiausiai patiko šioje knygoje vaizdingi gamtos aprašymai, skaitydmą knygą jaučiau lyg pati gyvenčiau pajūryje.

[Aiste Gashi · Rating 5 out of 5]

Kaip man patiko! Psl tiesiog istirpo. Ilgesys Lietuvos dar labiau sustiprejo ❤️🇱🇹

[Ieva · Rating 4 out of 5]

Labai rami, jauki, šilta knyga. Skaičiau kasdien po du skyrelius - mielai imdavau knygą į rankas, bet ir padėdavau nesunkiai.

Džiugino sklandus rašymo stilius, kalbos grožis ir lengvumas, jautriai aprašyta gamta, jausmai, brandi dviejų moterų meilė be dirbtinių dramų ir išsiskyrimų-susiėjimų. Patiko, kaip gražiai tekste atsiskleidė pavadinimo prasmė. Vis dėlto gilesnių širdies stygų neužkabino, jaučiuosi šiek tiek praplaukusi paviršiumi. Viskas labai gražu, švelnu, teisinga, bet nejaudina, todėl iki aukščiausio įvertinimo kiek pritrūko.

Šiaip ar taip, autorė mano akyse užsidėjo stiprų pliusą (ši jos knyga - man pirma), tad pasitaikius progai su malonumu atsiversiu ir kitus jos romanus.

Už knygą dėkoju leidyklai “Svajonių knygos”❤️

📌 “Žmonės sako, kad moterys plepios, bet nėra plepesnės būtybės už verslius vyrus.”

[MANTĖ || mantes.istorijos · Rating 5 out of 5]

Nors jau vasaris, bet noriu pakalbėti apie pirmą šiais metais perskaitytą knygą – nes koks džiaugsmas skaitymo metus pradėt iš karto su 5⭐

Taigi metų startui aš norėjau tokio gal ir keistai skambančio, bet... švaros jausmo. Knygos, kuri būtų gaivi ir šviesi, kuri padėtų susigrąžinti vidinės ramybės džiaugsmą po švenčių ir padėtų atsikratyti blizgučių – tiek išorėj, tiek viduj. Kuri teigiamai nuteiktų, bet nesukeltų emocijų audros. Kuri praturtintų, bet neapsunkintų.

Ir „Migruojantys paukščiai“ absoliučiai idealiai tam tiko – mėgavausi kiekvienu puslapiu ir juos net taupiau, nes buvo taip géra skaityti 💛

Su autorės kūryba esu nuo pradžios ir su kiekvienu romanu ji vis tobulėja 👏 Jos istorijos pamažu bręsta ir rimtėja, ir kai iš pradžių džiaugiausi, kad lietuviškos literatūros padangėj atsirado mielų romantinių komedijų, vėliau – chick-lit atstovė, dabar jau norisi apskelbti Ignę milenialsų ambasadore! 💛 Autore, kuri kalba apie tai, ką ir dėl ko mums skauda. Kuri meistriškai geba rašyti knygas apie vienišumą, bet ne liūdnai, o šviesiai ir šildančiai; kuri nagrinėja svarbias ir aktualias temas.

Jau „Visus vienišus žmones“ gyriau dėl nuostabiai pavaizduotos Klaipėdos, o su „Migruojančiais paukščiais“ persikeliam keltu į kitą pusę ir ten... žinokit dar nuostabiau! 💛 Jau tikriausiai girdėjot ne vieną pagyrimą šiai knygai už nuostabiai perteiktą Kuršių nerijos grožį. Ne tą, kur vasarot suvažiuoja auksinis sostinės jaunimas su spritziukais, o laukinį ir nenušlifuotą, tą, kuris egzistuoja ir ne sezono metu, kai vėjai košia, lietūs pila ar sniegas užverčia. Nė vienas komplimentas nėra perlenktas 💛

Visko šioje knygoje yra taupiai, bet pakankamai: niekas dirbtinai neištęsta, o daugiau ir nereikia – tiek kiek yra ir gana. Kai gebi valdyti žodį, daugžodžiauti ir nebūtina 😉

[casey neko · Rating 4 out of 5]

4,5*, nes mano akyse jų suartėjimui ir santykiams daaar kažko trūko, bet?? atsižvelgiant į tai, kokiu tempu skaičiau ir dėl kieeek visko norėjosi spygauti (ir kiek spygavau)???? ir dar tas GALIMAI ARO ACE VEIKĖJAS????? Dieve.

kaip aš džiaugiuosi, kad šita knyga yra. ir kaip aš ją visiem aplinkiniam kišu. ei, ar žinot apie lietuvišką lietuvių autorės sapphic knygą? su elderly lesbians? ir kur paminėtas aseksualumas? dabar jau žinot.

dar shoutoutas žmogui, kuris knygoj paliko atviruką iš Vietnamo (nebent tokia ir buvo idėja?). atvirukas lieka, tai, jei rasit, Linkėjimai. myliu bibliotekos knygas (not sponsored) (biškį sponsored, nes review rašau darbo metu bibliotekoj).

ir! įrodykit man, kad žodžio kėlimas į kitą eilutę sakiny „Plenerai, skaitymai, mė-gėjiški spektaklių pastatymai <...>“ nėra tyčinis. aš palauksiu.

[Sandra · Rating 4 out of 5]

Knyga lengva ir gaivi tarsi pasivaikščiojimas Smiltynės miškuose. Pasakojimas įdomus, veikėjai kiekvienas turintis savo portretą. Tarp naujos patirties, noro įleisti šaknis atsiskleidžia aktualios temos: vienatvė, perdegimas, atsiskyrimas, bėgimas nuo savęs, gedulas, sielvartas. Romantinė linija graži, išpildyta, dialogai skamba natūraliai. Veiksmo prasme knyga nuspėjama, man jo trūko antrojoje knygos pusėje, kai prasidėjo idilė. Tobula patirtis būtų knygą skaityti lietuviškame pajūryje.

[Raganų kraujo · Rating 5 out of 5]

Labai jauki, švelni, šilta, lengva ir graži knyga. Nedaugžodžiaudama pasakysiu, kad turėjau puikų laiką su ja ir labai rekomenduoju! Ypač tiems, kurie dažnai ir daug kur jaučiasi be vietos. 🩵

[Liveta | Nerastis · Rating 4 out of 5]

Apžvalgą (neįprastai ilgą) noriu pradėti pasidžiaugdama ir norėdama padėkoti tiek autorei, tiek leidyklai žengusioms tokį svarbu žingsnį – su šia knyga Lietuvoje turim ne tik viena LGBT knyga daugiau, bet ši yra LIETUVIŠKA! Plečia matymą ir mąstymą; veria labai svarbias duris, kurios uždarytos mus verčia krūpčiot ir gūžtis į netolerancijos, nepatogumo ir pykčio pritvinkusius dygliuotus kamuoliukus (ežiukai čia ne prie ko).

Dar vienas svarbus ir džiuginantis momentas – knyga verta dėmesio tikrai ne vien dėl savo tematikos. Mano nuomone, jai rašyti mažiau negu tris žvaigždutes – nuodėmė.

Meilės istorija klostosi natūraliai, į santykį eina tarpusavy chemiją turinčios veikėjos, nors ir nebraška, fejerverkais ta jų meilė nešaudo. Be to, nėra jokių pritemptų konfliktų ar dramų. Intrigėlės irgi yra: iš pradžių galvoji, kad bus vienaip, paskui, lyg ir tikiesi, kad vis tiek pakryps čia ta istorija tam tikra prasme, tačiau atspėji ne visai, nes viskas laikosi gana stabiliai ir nėra dramos dėl dramos.

Su pagrindine veikėja 100 proc. susitapatinti nepavyko, kartais ji labai erzino; kartais atrodė, kad ji plėšosi iš idėjos ir visą situaciją padaro daug sudėtingesne negu šioji yra. Tačiau žinau, kad taip tikrai būna, kai viduje vyksta pamatus verčiantys pokyčiai.

Tas Ignės sukurtas miestukas, ar bent jau jo pavaizdavimas, man atrodė trupučiuką toks utopinis, nes kai galvoju apie mažą erdvę su tais pačiais žmonėm, labiau į galvą ateina nesibaigiantys pletkai ir nosies kišimas ten, kur nereikia, bet čia jau žaidžia mano emotional damage.

Tekstas parašytas kokybiškai, autorė puikiai valdo žodį ir geba perteikti atmosferą ir jausmus per daug nedaugžodžiaudama.

Nemažai iš tiesų buvo ir tokio subtilaus humoro, tam tikro pasišaipymo, saviironijos, kas man šiaip labai patinka.

Skaičiau ne vieną atsiliepimą, kad šiame romane stengtasi apimti per daug įvairių temų. Šiuo klausimu aš irgi pasvarstyčiau, nes... na, natūraliai, LGBT tema, savęs priėmimas, ekologinės problemos, netektis, tarpusavio santykiai, kapitalizmas... tačiau tai kūriniui suteikia gylio – išėmus romantinę istoriją, dar liktų ne vienas puslapis teksto. Tai VALIO!

Apskritai kaip savo žanro knyga, t. y. meilės romanas – labai kokybiška, kartelė užkelta tikrai aukštai. Tiek giriu, bet vertinu keturiomis žvaigždutėmis... KODĖL? Tiesiog iki galo mano sielos stygomis „Migruojantys paukščiai“ nesugrojo. Gal koją truputį pakišo lūkesčiai ir autorės stebėjimas socialiniam tinkle. Jaučiausi kaip žiūrėdama į ežerą pro skaidrų ledą – matau, kad ten dar tiek gelmės, bet panirt į ją nebuvo leista. Gal taip ir turėjo būt – dar netyčia būčiau kokią ranką ar koją nušalus. 😉

[Greta / meile.knygoms · Rating 5 out of 5]

/ „Kai dvejoji, sprendimą už tave priima gyvenimas.“ /

Kokio grožio knyga! Lyg uostas, kviečiantis švartuotis viso pasaulio meilės laivus.

Reta istorija, kuri vos per 250 puslapių skaitytoją priverčia išgyventi visą jausmų paletę ir šitaip stipriai pririša prie išgalvotos veikėjos su neišgalvotais jausmais, imančiais rūpėti lygiai tiek pat, kiek saviškiai.

Vis dar stebiuosi, kaip įmanoma šitaip parinkt žodžius, kad istorija neprailgtų, kad būtų lygiai tiek, kiek reikia, bet taip giliai, taip taikliai, taip jaudinančiai ir be moralų, bet paliekant širdy begales apmąstymų ir galimybių taškus ant i susidėlioti kiekvienam savus.

Skaitydama radau ir daug savęs. Bet kiekvienas, ne tik aš, čia ras kažką, kas artima ir jam. Vieniems tai bus tas sumišimas galvoje, tas nežinojimas, o kas toliau? Kitiems – nepaprasto grožio Liepynė, kuri primena – namai ten, kur širdis. Dar kitiems tai bus meilė, kuri čia visokia: graži, liūdna, skaudinanti, jaudinanti, įkvepianti, teikianti vilties ir su daugybe kitų atspalvių.

Dar prieš imdama knygą į rankas, žinojau, kad bus gerai, bet kad taip gerai?! Iš autorės nieko kito jau ir nebesitikiu, kaip tik jautraus, širdį paliečiančio romano apie temas, kurios nėra savaime suprantamos, kurios nėra patogios, kurios vienus pykdo, o kitus verčia žavėtis. Aš žaviuosi ir nenustosiu žavėtis toliau! Ir tik dar kartą pakartosiu žodžius, kuriuos sakau po kiekvienos Ignės Ale knygos, – autorės talentui čia dar ne pabaiga!

[Rasa|Knygų princesė · Rating 5 out of 5]

Vaikystėje, atrodo, visų tėvų pareiga buvo vaikus nuvežti prie jūros. Taigi su tėvais kelias vasaras atostogaudavome Nidoje arba Juodkrantėje, vaikščiodavome po kopas ir mažų pušelių miškus… Ignės naujasis romanas mane nubloškė, ten kur geriausi vaikystės prisiminimai.


Gerda keliauja po pasaulį ir rašo apie tai knygas. Svajonių darbas, ar ne? Vis dėl to, netikėta močiutės mirtis ir dar labiau netikėtai Neringoje paliktas namas Gerdą parguna į Lietuvą. Čia ji gauna užsakymą parašyti apie Kuršių Neriją ir tenka pasinaudoti palikimu. Močiutės name ji išgedi netektį ir iš naujo atranda save - meilę, draugystę, savo kelią. Nuostabiai graži ir poetiška istorija.


Lietuviai santūri tauta - jei meilė, tai tik tarp moters ir vyro. Ignę eksperimentuoja ir skaitytoją įvelia į avantiūrą. Ar tikrai iki galo esi laimingas, kai gyveni taip, kaip iš tavęs tikisi kiti. Ir štai numeta didžiausią netikėtumą - o gal vis tik reikia klausyti širdies ir laužyti stereotipus. Jau seniai gyvenau tokiais šiltais ir jautriais santykiais, kai žingsnis po žingsnio viskas vystosi ir sprogsta gražia meile. Taip, ne visai tradicine meile.


Rašytoja perklojo ir kitas svarbias temas. Čia savo vietą randa ir psichinė sveikata. Užsimenama apie perdegimą darbe. Labai gražūs ir jautrūs Gerdos santykiai su broliu, mirusia močiute. Kaip ji būdama suaugusi nepraranda ryšio su tėvais - kalbasi, skambinasi. Gal ne apie viską atvirai ir gal tikrai tėvams žinoti visko nereikia. Visiška atsvara yra Gerdos brolis Kajus. Taip pažįstama, nes turiu tik metais jaunesnį brolį ir pati. 


Na, ir viską vainikuoja Liepynė bei nuostabioji Kuršių Nerija. Beskaitydama užsimaniau ir aš tokio palikimo - kur galima būtų pabėgti nuo rūpesčių, įmerkti kojas į jūrą ir leisti smėliui byrėti tarp pirštų. Visa istorija tiesiog nubangavo ir paliko pilnatvę širdyje. 

[Paulina | bitofabookcase · Rating 5 out of 5]

Kaip gražiai Ignė rašo! Visada vienas malonumas skaityti ir pasiklysti jos kuriamame pasaulyje, kuris iš tiesų visai šalia.
Melancholiška, gyva, švelni istorija – atrodo, skaitydama tiesiog girdėjau pačios Ignės balsą.

[Ugnė | pilna_lentyna · Rating 4 out of 5]

Su Ignės kūryba jau buvau susipažinusi. "Geltona suknelė" patiko, "Visi vieniši žmonės" - dar labiau 💙 Autorės talentas akivaizdus - taip lengvai, subtiliai ir švelniai kalbėti apie rimtus ir svarbius dalykus, ji tikrai sugeba. Skaitydama "Visus vienišus žmones" įsimylėjau Klaipėdą, o "Migruojantys paukščiai" privertė pasvajoti apie gyvenimą Kuršių nerijoje. Jei taip ir toliau, Ignę galėsim vadinti ne tik rašytoja, bet ir pajūrio influecere 😀🌊

Mačiau, kad atsirado žmonių, kuriems užkliuvo knygoje vaizduojama meilė. Bent man, romantinė linija čia nebuvo svarbiausia - labiau domino pagrindinės veikėjos augimas, bandymai suprasti, ko nori iš savo ateities, bei netekties skausmo išgyvenimas. Atrasti santykiai, man buvo tik natūraliai atsiradęs priedas, gražiai papildęs istoriją.

Vientelis dalykas, kurio niekaip neprisijaukinau - pagrindinė knygos veikėja, dažniau erzinusi, nei patikusi. Gal dėl to, kad mūsų charakteriai absoliučiai skirtingi? Gal dėl nuolatinio neryžtingumo? Kartais nepagrįstų baimių? Nežinau.

Kaip bebūtų, knyga tikrai verta dėmesio. Dėl nuostabios gamtos, dėl ramybe alsuojančio teksto. Dėl svarbių ir aktualių temų ir dėl priminimo, kad meilė ne tik gali būti, bet ir YRA visokia.

[Nei_dienos_be_knygos · Rating 5 out of 5]

#perskaičiau
Ignė Ale "Migruojantys paukščiai"

Atrodo plona, geltona knygelė, bet kiek nuostabių minčių į ją sudėta 💛

Tikrai retai skaitau romanus, o dar rečiau lietuvių rašytojų kūrybą, tačiau ši knyga labai patraukė akį ir nutariau susipažinti su Ignės Ales kūryba.

Vos pradėjusi skaityti knygą mintimis grįžau į gruodį aplankytą Kuršių neriją, gėriau į save atsiminimus apie siautulingą jūrą, tačiau visiškai ramų vietinių gyvenimą žiemos metu, jutau autorės aprašomą miškų ir kopų grožį, nes pati patyriau visiškai tuos pačius jausmus ten viešėdama, tad buvo labai malonu skaityti ir viduje vis kartoti, kad "taip, būtent taip ten ir yra" 🤭❤️ Bet gana apie gamtą, pakalbėkim apie Gerdą ❤️ Kokį puikų personažą sukūrė autorė, kaip subtiliai ir jautriai atskleidė žmogiškąją prigimtį, baimes, troškimus, vidinę kovą, išgyvenimus ir galiausiai atradimus, susitaikymą, tikėjimą ir meilę ❤️

Man labai patiko Gerdos istorija ❤️ Sunku tiksliai žodžiais įvardinti, kiek emocijų ir minčių sukėlė knyga, bet žinau, kad po šios knygos ilgai nelaukusi skaitysiu ir kitas autorės knygas, nes ji moka labai subtiliai aprašyti išgyvenimus, apie kuriuos ne visada lengva garsiai kalbėti ❤️ Rekomenduoju perskaityti tiems, kurie ieško TIKROS istorijos 💛
⭐⭐⭐⭐⭐/5

[BooksWakeUs · Rating 1 out of 5]

Gana dažnai susiduriu su požiūriu "aš tai neskaitau lietuvių literatūros". Nepritariu tokiai minčiai ir kaip tik noriu atrasti kuo daugiau lietuvių autorių, nes tikiu, kad lietuviai geba kurti ne blogiau už kitų tautų atstovus.
Knygų mugės programoje pamačiusi knygos "Migruojantys paukščiai" pristatymą, iškart įsitraukiau į "must" sąrašą, nes apsidžiaugiau, kad lietuvių kalba išleista dar viena knyga apie paukščius. Deja, nuėjusi į pristatymą, išgirdau, kad knyga nieko bendra su paukščiais neturi, bet kadangi kaina nebuvo didelė, nusipirkau.
Niekada nesinori peikti autorių, nes kiekvienas į savo kūrinį įdeda daug darbo, tačiau ši knyga buvo labai paviršutiniška, visiškai be įvykių dinamikos, be intrigos, be dramų ir be išraiškingų veikėjų. Aprašomos nuvalkiotos temos ir labai nemėgstu, kai knygose kalbama apie feisbukus, instagramus, zero waste'us ir panašius dalykus. Nepatiko keiksmažodžiai - tai ne tokio pobūdžio knyga, kurioje jie tiktų. Bent gerai, kad tai nebuvo nuolatinis dalykas.
Labai mėgstu knygas, kuriose skaitytojas gali įsijausti į veikėjo pasaulį, kuriose nežinai, kaip istorija pasisuks kitame puslapyje, kuriose yra intriga. Čia nieko panašaus nebuvo. Tik geri rašytojai sugeba išpildyti tokius niuansus.
Ačiū autorei už galimybę nusikelti į Kuršių Neriją. Tik tiek.
Ar dar skaitysiu lietuvių autorių knygas - tikrai taip.

[Laima | Knygų_avele · Rating 5 out of 5]

Tikrai labai gražus tekstas, maloniai skaitėsi.

[Dorian Jandreau · Rating 5 out of 5]

Mirus senelei Gerda grįžta į Lietuvą. Ji paveldėjo jos namą Liepynėje, Kuršių Nerijoje. Netrukus ji susipažįsta su droviąja kaimyne Elena. Niekaip negalėdama nuspręsti ką daryti su namu, jame apsistoja ir pradeda rašyti vadovą po Kuršių Neriją. Gerda ir Elena pradeda vis artimiau bendrauti...

Knyga labai jauki ir švelni. Autorė labai vaizdžiai aprašo Kuršių Nerijos vietoves ir netyčia nusikeli ten. Galiu prisiekti girdėjau ošiant jūrą visą laiką beskaitant knygą. Pastebėjau, kad su kiekviena knyga autorė rašo vis brandžiau. Nenuostabu, kad ir ši knyga brandi. Ji apie vienatvę, nes pagrindinė veikėja Gerda labai vieniša, nors ir keliauja po visokiausias šalis, tačiau artimo žmogaus juk reikia mums visiems.

Didžiulis pliusas, kad ši autorė nevengia paliesti LGBT temas savo knygose. Esu jai dėkingas už tai, nes Lietuvoje tokių knygų labai reikia. Pats rašau erotinius meilės romanus LGBT tematika, todėl ir skaityti mėgstu tokias knygas. Taip pat autorė paliečia panikos priepuolių temą, kas yra labai gerai, nes neteko skaityti knygos, kurios veikėjai tai patiria. Be to autorė matosi gerai apsiskaičiusi ir išmano LGBT terminologiją. Tai labai gerai.

Rekomenduoju visiems, kas nebijo LGBT tematikos ir mėgsta gražius gamtos aprašymus.

Už knygą dėkoju Svajonių knygos leidyklai.

[Amelia Ūkas · Rating 4 out of 5]

Labai lengvai susiskaitė. Labai graži rašymo kalba, turbūt pirmą kartą skaičiau knygą, kai pirmas asmuo neerzino, o labai patiko.
Knygos metu pasijutau žiauriai related su veikėja. Man jos mintis buvo artimos ir tikros. Vietomis sakiau balsu, "taip, mane irgi užkniso, kad privalau bendrauti su giminiaičiais, kad privalau gymdyti ir nelaužyti kartų plano". Kad privalau tą ir aną, kai realiai nieko niekam neprivalau ir mano "noriu/nenoriu" yra tiklsiausias ir geriausias atsakymas ir daugiau nieko nereikia. Labai patiko kaip analizuoja tą nuolatinį norą teisintis ir kur tai nuveda. Džiugu, kad liečiamos feminizmo temos .
"Kartais atrodo, kad didžiausias nusižengimas moteriai - būti vienai." Ir panašaus pobūdžio minčių knygoje daug. Šiaip knygoje daug gerų citatų, visų čia nepaminėsi.
Patiko, kad knyga apie emigrantus, ypač kai pati esu tokia.

Kiek erzino Elenos moralai apie ekologiją. Toks jausmas, kad tai įkišta tik tam, kad užsihaipinti ant populiarių pop temų. Gaila, kad tokia tema nebuvo vystoma, o tik paminima moralo būdu, kuris tik sukelia atmetimo reakciją. Ir pati Elena ilgą skaitymo laiką atgrasė.
Šiaip dar labai nervino visą knygos metu "visi durni išskyrus mane", vaibas.
Dar pritrūkau gamtos aprašymų, tikėjausi visko vaizdingiau, nes Kuršių nerija man palikusi neapriepiamą įspūdį.
Veikėja bandoma rodyti kaip smalsi, bet visą laiką tik blaškosi nežinodama ką daryti, tai nesupratau kur tas smalsumas.

[Gabrielė|Kartu su knyga · Rating 4 out of 5]

Ignė tikrai sparčiai tobulėjanti bei įtraukiančias istorijas kurianti autorė. Jos knygos man tikrai labai patinka ir vos pamačiusi naujausią jos knygą žinojau, jog ilgai nelauksiu ir skaitysiu 💛

Gerda - tas žmogus, kuris duonai užsidirba keliaudamas bei rašydamas. Žvelgiant iš šono gali atrodyti tarsi svajonės išsipildymas, tačiau taip tikrai nėra.. Dažnu atveju mergina jaučiasi vieniša.
Netikėtai paveldėtas senas močiutės namas Liepynėje atveria naujas galimybes. Gerda grįžta į Lietuvą ir svarsto ką su namu daryti.. Parduoti ar vis dėlto pasilikti.
Šis apsilankymas Liepynėje Gerdai padovanoja šiltus jausmus bei galimybę įleisti šaknis ten, kur jautiesi reikalingu bei mylimu ✨

Kiek kartų gyvenime esate susimąstę apie laimę? Tai jausmas, kuris kartais aplanko, o gal tai nuolatinė būsena? Manau, jog nėra blogai jaustis kartais liūdnu ar pavargusiu, tačiau reikėtų nepamiršti pastebėti ir mažus dalykus, kurie tikrai gali suteikti daug džiaugsmo. Manau, jog tai šioje istorijoje atrado ir Gerda. Svarbu suprasti, jog niekas mums nieko neprivalo ir mūsų laimė priklauso tik nuo mūsų pačių. Tikiu, jog tai supratusi Gerda sugebėjo priimti tokį sprendimą, kuris džiugino ją, o nebuvo patogus aplinkiniams. Tai buvo šilta, jauki knyga, kurioje paliesta daug jautrių bei aktualių temų. Man patiko kaip autorė į savo pasakojimą įpynė ir ekologijos problemas, sielvartą mirus mylimam žmogui, meilę tos pačios lyties asmeniui ir dar daug kitų puikių dalykų. Labai vaizdžiai bei gražiai aprašoma Kuršių nerija bei tiesiog mūsų Lietuva 🥰 Taip ir norisi vėl nuvykti prie jūros bei pasivaikščioti pajūriu.
Man labiau į širdį kritusi yra "Visi vieniši žmonės", tačiau labai rekomenduoju perskaityti ir šią Ignės knygą.

[Anna · Rating 5 out of 5]

Šita knyga yra meilė.