2019-ųjų vasarą Kaune netikėtomis aplinkybėmis susitinka seserys dvynės, trisdešimt ketverius metus nežinojusios apie viena kitos egzistavimą. Rūta, auklėta religinių fanatikų šeimoje, atsisakiusi jų tikėjimo, pasprukusi į Ispaniją, ir Zita, užauginta vienišos moters, gyvenanti vadinamajame „Holivudo“ bendrabutyje, kur laiką leidžia visokio plauko asmenys.
Rūta į tėviškę grįžta tik išsiaiškinti palikimo klausimų, ji jau turi iš anksto nusipirktą atgalinį bilietą, todėl jos laikas Lietuvoje ribotas. Sužinojusi, kad galbūt turi seserį, Rūta linkusi su ja užmegzti kontaktą bei pasikalbėti apie praeitį, tačiau Zita, egzistuojanti savo pusiausiurrealistiniame pasaulyje, nusprendžia atvirausianti tik tokiu atveju, jeigu iš to turės naudos. Suskaičiuotas abiejų seserų laikas sparčiai senka. Susitikti nuoširdžiam pokalbiui vis sunkiau, beveik neįmanoma.
Puikus socialinis ir mistinis romanas apie dvi seseris ir du skirtingus jų gyvenimus tokius nenuspėjamus ir daugiasluoksnius. ❤️ Tai buvo kažkas kitokio, kažkas labai gyvenimiško ir nenusaldinto. “Gyvenimas lekia ir jis turi begalę stotelių. Vienose išbūni ilgiau, kitos tik tarpinės - iššoki ir vėl įšoki.”
Labai ilgai mąsčiau šios knygos apžvalgą, bet nieko labai protingo ar gilaus, kas prilygtų šitam kūriniui, išgalvot nepavyko. Mes dažnai matome per tv laidas ar internete visuomenės dalį, kurios manau dauguma nenorėtų matyti. Asocialios šeimos, nuo priklausomybių kenčiantys asmenys, kaliniai, sektantai ir žinoma, vaikus kurie gimė ir augo tose aplinkose. Kaip pasakytume ,,ko jie gali tikėtis iš gyvenimo augdami tokioje šeimoje"? Dažniausiai linkime ir norime, kad jie nesektų matytu pavyzdžiu ir kabintųsi į kitokį gyvenimą. Bet dažnai pasitaiko, kad augę tokiose aplinkose nežino kaip būtų galima gyventi kitaip. Iš vienos pusės tokia niūri, gili ir sukrečianti knyga. Tačiau nuo jos beveik buvo neįmanoma atsitraukti. Kupina gyvenimiškų patirčių bei išgyvenimų, o ta nepagražinta realybė tik dar labiau spaudė širdį. Jau vien temos rimtumas ir svarbumas šiai knygai pridėjo daugybę pliusų, tai galutinai pavergė mistiniai intarpai, kurie žadino ne tik smalsumą, bet atrodytų, net pagalvoji ,,juk taip būna". Apie pabaigą nerašysiu, privalote patys ją perskaityti. Labai gerai sudėliota istorija, veikėjai išskirtiniai ir unikalūs. Viskas atrodo reikalinga ir pilnai išpildyta. Linkiu šiai knygai kiek įmanoma daugiau skaitytojų, nes tokios knygos privalo būti skaitomos.
Paimdama šią knygą į rankas, jau turėjau šiokių tokių lūkesčių. Bukstagrame mačiau daug puikių atsiliepimų, o ir knygos viršelis labai viliojo. Visad stengiuosi palaikyti lietuvių autorius, tad nusprendžiau susipažinti ir su Emos kūryba.
Istorijos pradžia yra Kaune, kur netikėtomis apkinkybėmis susikerta dvynių seserų keliai. Jos visiškos viena kitos priešingybės. Rūta - augusi religinių fanatikų šeimoje ir "išsigelbėjimą" radusi tik pabėgdama į saulėtą Ispaniją. Zita - gyvenimo vėtyta bei mėtyta ir dabar dienas leidžianti žymiajame "Holivudo" bendrabutyje. Ir tai tik visa ko pradžia..
Labai įtraukianti istorija, kuri neabejoju, jog abejingais palikti tiesiog negali. Šioje knygoje susipina įvairių žmonių likimai. Dažnu atveju tų, kurių net nepastebime.. O galbūt ir nenorime pastebėti. Autorė palietė daug socialinių bei kitų opių problemų. O kur dar įpinti mistikos elementai. Nesu šiaip mistikos didelė fanė, bet šį kartą čia viskas puikiai derėjo. Tikrai puikus Emos debiutinis romanas. Labai lauksiu ir kitų autorės istorijų. Na, bent jau viliuosi, jog ji rašys ir toliau. Nesinori nieko plačiau pasakoti apie siužetą, tiesiog turite perskaityti "Kur baigiasi sapnai" jei ieškote nepagražinto, jautraus bei įtraukiančio romano, ši knyga - Jums. Skaitydama taip ir regėjau aprašomas Kauno vietoves, nes daugumoje jų teko ir pačiai lankytis. Buvo smagu vėl nusikelti į taip mylimą Kauną.
Kai imi debiutinę rašytojo knygą į rankas, truputį jaudiniesi - juk tau patikėta trapusis pirmas kartas, kur gal kažko trūksta, gal kažką galima ir patobulinti. Retai taip būna, kad debiutinis romanas spinduliuotų branda ir išbaigtumu.
Romane pasakojama apie dvi seseris ir du skirtingus jų gyvenimus. Rūta augo sektantų šeimoje, tačiau tik pabaigus mokyklą išvyko į Ispaniją ir ten įsitvirtino. Zitą globojo rūpestinga moteris, tačiau visą vaikystę teko praleisti ligoninėse, nes gimė su širdies yda. O šiuo metu ji glaudžiasi “Holivudo” bendrabučio butelyje su bendrais patogumais ir gyvena kiek kitokį, nerūpestingą gyvenimą. Abi seserys nežino viena apie kitą iki to laiko, kol jas suveda likimas. Rūta atvyko į Lietuvą trumpam ir turi atgalinį bilietą - kaip pasikeis jos gyvenimas.
Nedaug kas ryžtasi rašyti apie užribio žmones, kurių gyvenimas paženklintas priklausomybėmis, intelekto stoka ar abiem. Galvojau, kad nebus įdomu skaityti apie šios kategorijos žmones. Vis dėl to, juk jie yra tarp mūsų ir niekada nežinai, kas paskatino rinktis tokį gyvenimo būdą. Taigi, suklydau - buvo labai įdomu: jausmai, aistros ir paslaptys nesvetimi visiems – och, kiek visko gali papasakoti “Holivudo” koridoriai… Bet tai pasakojimas apie labai skirtingus dvynių likimus: lyg juoda ir balta. Tik klausimas, kuri spalva yra laimingesnė.
Pati rašytoja romaną vadina socialiniu ir mistiniu. Kad jis apie socialiai kitokius žmones, paaiškėjo greitai. O kuo čia ta mistika dėta? Viskas labai gražiai suderėjo. Ką negalėjo papasakoti realūs veikėjai, rašytoja sudėliojo ir misiją patikėjo veikėjų sapnams. Iš tiesų, sapnai nėra jau toks nekaltas dalykas - visko įvyksta miegant. Manau, kad ši vieta neklius net išrankiausiems.
Noriu pasveikinti su puikiu debiutu: suvaldyti tiek veikėjų, papasakoti tiek skirtingų istorijų ir jas supainioti sunarplioti pavyksta ne kiekvienam. Buvo įdomu skaityti, gyventi ir mylėti kartu su veikėjais. Iš puslapių spinduliavo branda ir išbaigtumas. Tikiuosi tai ne paskutinis rašytojos romanas.
Šiais laikais tiek daug atsiranda naujų lietuvių autorių, bet taip sunku išsirinkti iš daugumos, kas, iš tiesų, verčiausias, su kuriuo neprašausi pro šalį. Nesinori banalaus, popsinio kūrinio, o ir turi turėti gilesnę mintį. "Goodreads" programėlėje vis sušmėžuodavo geri įvertinimai knygai "Kur baigiasi sapnai", o pati jau nebenorėjau atidėlioti - atėjo laikas perskaityti.
Geriausia būti be jokių lūkesčių skaitomai knygai, nes nieko nesitikint kūrinys ima ir nustebina. Negalėjau atsitraukti, veikėjų istorijos įsuko į savo įvykių verpetus. Taip, yra daug nelengvų temų, veikėjai turi tiek daug bėdų, o kai kurie priklausomybių, bet tai nėra vien tamsus kūrinys, kai kada ir veikėjų gyvenimuose sušvinta saulės spinduliai. Tokios tikroviškos istorijos su savo skauduliais, bet juk ir kai kurių gyvenimai nenusileidžia šioms sukurtoms. Nuostabus kūrinys, o pati ne tik tapau šios autorės kūrybos gerbėja, bet ir tikrai skaitysiu viską, ką parašys❤️
SKIRTA KURŠĖNŲ KNYGŲ KLUBUI „(Ne)keista skaityti“ APTARTI.
Rūta grįžta iš Ispanijos sutvarkyti mirusių tėvų reikalų, kurie buvo Jehovos liudytojai. Netikėtai ji pakliūna į avariją ir tampa liudininke. Ten pat „sudalyvauja“ ir Zita bei stipruolis Tomas. Rūta parsiveda Tomą į tėvų butuką, kuriam jis padeda išlaužti duris. Vėliau istorija pasisuka apie benamį Sigį ir Zitą – neįgaliąją gyvenančią socialiniame būste. Abu pageriantys ir Zita jį parsiveda į savo kuklų būstą.
Knyga man labai patiko, nors skaitėsi tikrai nelengvai. Autorės žodynas labai platus ir kai kurių žodžių net nebuvau girdėjęs. Labai gražūs išsireiškimai ir palyginimai. Rašytoja rašo šioje knygoje apie nepatogius žmones, su kuriais dauguma mūsų nenori turėti reikalų. Gal dėl to romanas ir yra parašytas tokiu buitiniu stiliuku. Netrūko ir tos mistikos šioje knygoje. Man patiko labai, kad veikėjai be tobulybės, o iš tikrųjų visai suvargę ir iš žemesnių visuomenės sluoksnių. Manau, kad apie tokius žmones reikia rašyti ir kalbėti.
Tas bendrabutis „Holivudas“ su romais ir visokiais pijokais man pasirodė kraupus. Autorė tikrai labai vaizdžiai perteikė jo atmosferą ir mane net šaltis purtė skaitant apie tokią išvietę. Namu net nepavadinčiau – išvietė. Kaip vargšė Zita pasirinko gyventi tokioj skylėj... sunku suvokti. Jau geriau pragare gyventi nei tokioj skylėj. Iš tikrųjų tas Zitos gyvenimas mane ir domino labiausiai.
Epilogas man itin patiko. Reinkarnacija padvelkė ir toks pozityvus. Gaila, kad vieniems istorija baigėsi liūdnai, bet kitiems gerai. Tikrai labai puiki knyga!
Rekomenduoju tiems, kam patinka sunkios atmosferos knygos ir buitinis stilius.
Knygą metus laikiau lentynoj, tada mėnesį skaičiau ir dar beveik mėnesį galvojau, ką apie ją pasakyti. Atrodo, tiek daug galėčiau papasakoti, bet vistiek nepavyktų perteikti net pusės to, ką gavau iš jos.
Romano centre – dvi seserys dvynės, Rūta ir Zita. Jų gyvenimai pasuko visiškai skirtingais keliais: Rūta užaugo griežtoje, religingoje šeimoje, iš kurios pabėgo į Ispaniją, kur susikūrė sau naują gyvenimą. Zitą likimas atvedė į garsujį „Holivudo“ bendrabutį Kaune – vietą, kurios duris beveik kasdien varsto policija, aplink nuolat vyrauja chaosas, skurdas ir degradacija.
Autorė nepasikuklino ir į romaną sudėjo labai daug skirtingų temų - socialinę atskirtį, vaikystės traumas, religinį fanatizmą, viską papildydama mistiniais elementais - sapnais, vizijomis ir simboliais. Didžiausias klausimas, kurį užduoda ši knyga – kas iš tikrųjų yra tikra? Ar mūsų gyvenimus labiau formuoja konkrečios aplinkybės (šeima, aplinka, traumos), ar pasąmonės pasaulis, kuriame ieškome atsakymų? Sapnai čia tampa paralele, leidžiančia susidurti su tuo, ką sąmoningai bandome nustumti į šalį.
Manau, kad didžiausia romano stiprybė - jos veikėjai. Visi tokie tikri ir žmogiški. Labai patiko autorės idėja originaliai perpinti visų gyvenimus - kiekvienas veikėjų veiksmas ir poelgis čia buvo ne be reikalo - viskas apgalvota iki smulkmenų, nors iš pradžių, to ir neįtari.
Man, kaip kaunietei, buvo labai lengva "matyti" kiekvieną romane minimą vietą. Manau, kad tai padėjo dar geriau įsijausti į pasakojimą, kai dešimtis kartų gyvai matei TĄ tiltą, ėjai per TĄ pėščiųjų perėją, ar mokeisi parkuotis TOS parduotuvės automobilių aišktelėje. Dabar labai noriu pasidaryti sau mini ekskursiją po visas aprašytas vietas - tikiu, kad jau nebegalėsiu jų įsivaizduoti be Sigio, Zitos, Rūtos, Tomo ir kitų romano veikėjų.
Autorė tikrai turi didžiulį talentą ❤️ Labai nuoširdžiai tikiuosi, kad sulauksim ir daugiau jos knygų.
Praėjo jau šiek tiek laiko, kai baigiau skaityti šią knygą ir atrodo jau pribrendo laikas mintimis pasidalinti su Jumis. Atrodo, kad sunku keliais žodžiais išsakyti tai, kokius jausmus ji man sukėlė. Knyga apie tai, ko dažniausiai nematome ar nenorime matyti. Apie tuos, kuriuos dažnai galbūt smerkiame, šlykštimės ir galvojame kaip galima taip nusiristi. nežinodami KODĖL? Pradžioje skaitant gerklėje stovėjo gumulas dėl Sigučio ir visų jo išgyvenimų ir to, koks jis tapo. Skaitant toliau, supratau kokia knyga ir veikėjai manęs laukia, todėl tapo lengviau skaityti. Buvo nusiteikimas, kad reikia laukti visko. Na ir tikrai buvo visko. Autorė su kiekvienu veikėju ir jo istorija supažindina iš lėto. Visi jie labai skirtingi, bet tuo pačiu turi kažką bendro, nes kitaip kodėl gi atsidūrė “Holivude”? Manau kiekvienas mes esame kažkuo panašūs į juos. Visi kovojame su kažkokiais savo demonais. Kiekvienas pažadame sau, kad nuo pirmadienio kažką darysim, kad šitas pyrago gabalėlis paskutinis ir nuo rytojaus nevalgysiu cukraus (kiekvienas galite įterpti savo). Ir kiek iš mūsų susimauna taip kaip jie? Skaičiau šią knygą su drauge ir kai susitikom aptarti, buvo taip stipru. Trys valandos pokalbių apie dalykus, apie kuriuos ne visada ir ne su visais nori ir gali dalintis. Ar galit patikėti kokį efektą daro ši knyga? Ačiū ema už šią nuostabią dovaną ir galimybę bent akies krašteliu pažvelgti į gyvenimus tų, apie kuriuos niekas nekalba. Ačiū už visus pokalbius apie šią knygą ir tuo pačiu, kad išklausei mano balso žinutes su mintimis apie ją. Nesu skaičiusi tokio siužeto knygos net užsienio rašytojų, o kadangi veiksmas vyko man gana gerai žinomame mieste, pojūčiai buvo tik dar stipresni. Tai viena iš geriausių lietuvių autorių skaitytų knygų. Ačiū, kad kuri. Labai lauksiu kitos Tavo knygos ir nesvarbu kaip labai tamsi ji bus. Apie tai kalbėti irgi reikia.
Drąsus ir pagirtinas sprendimas parašyti knygą apie tuos, apie kuriuos įprastai mes negalvojam. Augau mažame kaime, tad kaimynas, kuris kasdien nusigerdavo tiek, kad namo eidavo pasiremdamas keturiomis - man nėra toks jau neįprastas vaizdas. O Algiukas buvo geras žmogus: sutiktus vaikus apdovanodavo iš grąžos likusiais centais. "Ant saldainių, jums vaikai" - sakydavo. Algiuko dabar jau nebėra. Daug metų. Kartą parėjęs namo, taip ir nebeatsikėlė.
Tad knygą apie tokius kaip Algis - neįprasta skaityti. Bet nepaprastai įdomu sužinoti tą tikrą kiekvieno gyvenimo nuskriausto vaiko istoriją.
Jau kelias dienas bandau sugalvoti kaip išdėstyti mintis apie knygą, kurią rekomenduočiau perskaityti absoliučiai kiekvienam žmogui gyvenime. Čia radau tokių gilių ir širdį gniaužiančių istorijų, kad net nežinau, kam ši knyga gali nepatikti. Knygos tekstas toks tikras ir vaizdingas, kad skaitydama nusikeldavau vis į vietas, į kurias jau daugybę metų nesu įkėlusi kojos, o skaitant tekstą, tie vaizdai vis išnirdavo iš atminties užkaborių.
Knygos veikėjai man labai patiko: vieni labiau artimi pasirodė, kiti mažiau. Iki dabar net nežinau kuris buvo artimiausias, bet net ir tie, kurie buvo iš dalies pavaizduoti kaip blogi, pabrėžiama ir jų teigiama pusė. (Prisiminkim mano jums pristatytą Algiuką).
Būsiu sąžininga ir prisipažinsiu, kad verkiau dėl Zitos. Ne itin man ji patiko: ji pati lipo ant savo paties klaidų, nesąžiningai sau kartodama "tai paskutinis kartas", tačiau vis vien jos veikėjas rado vietą mano širdyje.
Tikriausiai tai man labiausiai ir patiko knygoje: pusiausvyra tarp gėrio ir blogio. Tarp laimės ir siaubo. Tikrovės ir mistikos. Laimingų žmonių ir likimo pamirštų veidų.
Koks gyvenimas yra įvairialypis, nenuspėjamas ir daugiasluoksnis.. Žiūrime į mus supančią aplinką, žmones, bet ar iš tiesų juos matome? Kartais susimąstau ką kitas žmogus nešioja, saugo savo viduje, kokią istoriją jis nešasi su savimi šioje kelionėje.. Vieni yra kaip atversta knyga, kiti paslaptingi ir nebylūs, tačiau kiekvienas kupinas jausmų ir išgyvenimų. Ši istorija nunešė mane į keletos labai skirtingų žmonių gyvenimus, sutikus vienus net neatkreiptum dėmesio, nuo kitų norėtusi nusukti žvilgsnį, o nuo kaikurių ir pabėgti kuo toliau ir niekada nebesutikti.. Tačiau visi personažai buvo ryškūs ir savaip įdomūs bei įsimenantys. Knyga tikrai nėra lengva, čia paliečiamos temos yra nepatogios ir daugumoje liūdnos bei niūrios, keliančios pyktį. Realiame gyvenime nors norėtųsi, kad netektų su tokiomis situacijomis niekam susidurti, tačiau, kad ir kaip kartais trokštame užsimerkti prieš gyvenimo liūdesį ir skaudulius, visa tai yra realaus pasaulio dalis. Kartais įsipatoginame savo jaukiame burbule ir pamirštame, kad galbūt už sienos verda visai kitoks gyvenimas. Ši knyga padėjo tai prisiminti. 🤍 Istoriją skaičiau lėtai, išgyvenau kartu su veikėjais ją, ir liūdėjau, ir ašarą nubraukiau, tačiau užvertus paskutinį puslapį, širdyje liko lengvumo jausmas, tikrai žinau, kad širdyje sukurti personažai liks dar ilgai. 🤍✨ Unikalus kūrinys, kurį rekomenduoju perskaityti jei norite žengti žingsnį už komforto ribos ir pasinerti į tikrą įvairiausių jausmų sūkūrį. Abejingų tikrai nepaliks ši knyga, o gal ir sujudins kažką užslėpto viduje.🤍
Suviliojo gražus viršelis ir tas vidinis noras-palaikyti lietuvių autorius. Atsivertus bei perskaičius-socialinis mistinis romanas - kilstelėjau antakius. Pradžioje kažkodėl susišaukė asociacijos su Malūku... Po truputį stūmiausi į priekį, pradėjo kabinti ir visai greit įveikiau. Mistiniai epizodai palenkė į gerąją pusę. O socialinės knygos žinutės ne visos pasiekė mano širdį... Bet palaikau lietuvių autorius ir dar skaitysiu!
"Sunku paaiškinti, bet aš ten gyvenu kitokį gyvenimą. Visur spėju ir viską pastebiu. Kai būnu ten,man atrodo,kad šitas gyvenimas yra sapnas. O kai būnu čia - kad anas. Ir žinau,kad jeigu labai norėčiau,tai galėčiau likti ten visam laikui.
Omnes Morimur. Mirtis - gyvenimas sapne.
Mažutė didelės giminės šeima, įvairiuose pasauliuose susitinkanti skirtingais būviais. Blankios ir ryškios, patrakusios ir ramios, niūrios ir linksmos, maištingos ir sukalbamos, išeinančios ir sugrįžtančios, tačiau visos ieškančios savo antros pusės - žmogaus.
Identiškos iš išorės,bet visiškai skirtingos viduje; abi gyvenime turėjo skirtingas patirtis,vargu ar kada nors surastų bendrą kalbą. Rūta - norinti pagelbėti ar bent patenkinti smalsumą ir Zita - prisikimšti kišenes,arba gauti kitokios naudos".
Knyga tikrai savitai įdomi,tokia tikra,reali,be pagražinimų,daug opių temų joje, sunku buvo vietomis skaityt ,tikiu,kad ilgam išliks atminty, galbūt ir antros dalies reikėtų su tęsiniu. Nežinau kodėl,bet nuvylė,kad susitikusios dvynės nerado bendros kalbos,buvo tarsi siena tarp jų,kai iš tikrųjų pagalvojus juk dvyniai turi tą ypatingą tarpusavio ryšį,o čia tik keli kartai,o paskui jau paskutinis atsisveikinimas su viena iš jų. Labiausiai šioje knygoje mano simpatijas kaip veikėjai pelnė Dovilė bei Vasilijus,tokia miela pora,nors prie širdies dėk,ir Tomas su Sigiu - su skirtingais likimais,gyvenimo užgrūdinti, abiejų tokia tikra ir tyra meilė sesėms, o ypač Sigio tragiška gyvenimo pabaiga,sugraudino labai. Perskaičiusi knygą eilinį sykį įsitikinau,kad gyvenime niekas nevyksta veltui,kas turi įvykti -įvyksta; Ir gyvenime yra žmonių, šalia kurių jautėsi didvyriu, o būna ir atvirkščiai,ir tai priklauso ne nuo mūsų,o nuo esančių greta.
Apie šį romaną buvau girdėjusi labai daug ir mano smalsumas buvo sužadintas. Tad užvertusi paskutinį puslapį, galiu pasakyti tik tiek - nuostabi knyga!❤️ Šis romanas savyje talpina tiek daug: ir skausmo, ir neapykantos, ir karštos, nuoširdžios meilės, tikros draugystės, užuojautos ir sapnų... Autorė taip sklandžiai ir gražiai vedžioja bei pasakoja, kad nuolat stebėjausi, kaip puikiai tai daroma! Visi jausmai, skaitant šį romaną, tikri ir išgyventi kartu su veikėjais. Mane itin palietė Sigučio personažas ir Zeniaus likimas, vaikystės traumos. Buvo labai skaudu skaityti ir graudinausi. Rašytoja neabejotinai turi didžiulį talentą taip puikiai atskleisti ir išpildyti tiek daug skirtingų personažų! Labai džiaugiausi dar ir tuo, kad jų kalbėsena atrodė tokia tikra ir realistiška lyg jie būtų šalia. Pabaiga romano mane pavergė☺️ Nesitikėjau šito, bet kaip įdomiai sugalvota!🥰 Galiu drąsiai sakyti, kad tai viena geriausių mano perskaitytų knygų ir tikrai rekomenduosiu ją kitiems!🥰 Nuostabi debiutinė @emarotvel knyga❤️ Labai lauksiu ir kitų autorės kūrinių☺️
Visų pirmą, autorę E.M.A. Rotvel noriu pasveikinti su puikiu debiutu: suvaldyti tiek įvairaus plauko herojų (valkatėlės, kriminaliniai tipai, prasigėrę ar viską praradę verslininkai, čigonai, religiniai fanatai, nusivylusios ir paliktos moterys, alkoholikai, ligoniai…), papasakoti tiek skirtingų ir liūdnų istorijų ir jas apjungti į visumą pavyksta ne kiekvienam. Buvo įdomu skaityti, gyventi "Holivude" ir mylėti kartu su veikėjais. Iš romano puslapių spinduliavo branda ir išbaigtumas. O vaikyti, kokia gera knyga, nors ir emociškai labai sunki knyga. Tai labai jautrus, rimtas socialines temas paliečiantis kūrinys. Noriu pagirti autorę už tai, kad pasirinko pasakoti apie tuos, apie kuriuos dažnai nieko nenorime girdėti. Tai liūdna istorija apie dvynes seseris- Rūtą ir Zitą, kurios visą gyvenimą nežinojo apie viena kitos egzistavimą. Iš pradžių jos atrodė visiškos priešingybės ir augusios skirtingose šeimose, tačiau vėliau ėmiau įžvelgti tarp jų šitą bendro. Jos abi yra sužeistos sielos, abi troška atsikratyti nuoskaudų ir susikurti geresnį gyvenimą. Kadangi jų pasirinkimai skirtingi, tai ir baigtis kitokia. Čia tartum perduodama skaitytojui žinutė, kad ir kaip bebūtų, mes galime pakeisti savo likimą tik reikia nenuleisti rankų. Tik nepagalvokit, kad šioje istorijoje viskas taip juoda…Oi ne… Ten begalės šviesulių ir gėrio, ir net meilės.
Labai labai gerai knyga. Viena geriausių ką skaičiau šiemet
Labai norisi pagirti knygos viršelį. Nebijau pasakyti, kad tai pats gražiausias šių metų knygos viršelis Lietuvoje ir jį nugalėti "grožio konkurse" bus tikrai sunku.
Nevyniosiu į vatą - knygos kartelė vertinimais užkelta labai aukštai. Per aukštai. Ir tai pakišo koją. Nesakau, kad knyga yra prasta, o kaip debiutinė tikrai nebloga! Bet skaičiau sunkiai. Paliestos temos puikios, tačiau rodos, kad išplėtota ne ten kur reikia. Mistiniai dalykai, reinkarnacijos gelbėjo padėtį ir išdirbta tikrai gerai! Bet tos socialinės bėdos taip ir klampojau per jas, ne bijodama jų svorio, nes puikiai suprantu ir žinau, gyvenu ne rožinius akinius ant nosies užsidėjusi, bet neapčiuopdama jų realaus svorio. Vis dėlto veikėjai buvo įdomūs, patiko, jog veiksmas vyksta žinomose vietose, aplinka tikrai perteikta neblogai, pačiai tekę pagyventi 'bendrike' tai sukėlė visokių prisiminimų ir pamąstymų :) buvo smagu susipažinti su autorės kūryba ir tikrai nesakysiu 'ne' jos sekančiai knygai, jei tokia dar planuojama 🫢
Kaip man patiko ši istorija. 🥰 Knyga apie "nefasadinę" visuomenės dalį. Apie gyvenimo pasirinkimus, kurie gali pakeisti tavo ateitį ir padaryti ją geresne arba priešingai, paversti dar juodesne.
Rūta, sektantų auginta lietuvaitė nuemigravusi ir gerai prasigyvenusi Ispanijoje, su reikalais trumpam gryžusi į Lietuvą ir visai netyčia radusi dvynę seserį. Gal ir sunkiau man skaitėsi jos istorija, bet ji lyg atsvara kitiems veikėjams ir jų gyvenimui.
Zita, tokia "velnienė". Nors erzino ji mane "juodai", bet neslėpsiu, pasirodė viena iš ryškesnių veikėjų. Tokia tipinė "chronė"(nelabai gražiai išsireiškiau 🫣), gyvenanti lengvai surrealistiniame pasaulyje, visada ieškanti naudos sau.
Knyga pilna visko, socialiniai ir kiti skauduliai, sunkiai išsprendžiamos problemos, įvairių žmonių besipinantys likimai, tokių žmonių, kurių dažnu atveju visuomenė nenori pastebėti. Nors knygos atmosfera pakankamai niūri ir slogi, bet neleidžianti atsitraukti, tempianti į savo nepagražintos realybės pasaulį. O į bendrą visumą gražiai įsipiešę mistikos elementai, knygai prideda magijos.
Linkiu, kad ši knyga pasiektų daug daug skaitytojų ir rastų kelią į jų širdis. 🤎
Šią knygą jau seniai norėjau perskaityti. Mane užbūrė jos nuostabus viršelis ir anotacija pasirodė labai įdomi. Ir iš tikro perskaičiusi nenusivyliau, likau tikrai sužavėta. Tai tikrai nelengvas kūrinys, bet tiek daug savyje talpinantis. Autorė moka pavaizduoti sunkias temas, atskleisti įvairių žmonių gyvenimo ypatumus, todėl tikrai buvo be galo įdomu skaityti. Nors ir skaudu, nes žmonės negali pasirinkti kokioje šeimoje gimti, kaip susidėlios jų gyvenimas vaikystėje. Tik užaugę jau bandome patys savarankiškai kurtis savo gyvenimus... Tai istorija apie dvi seses dvynes, kurios visiškai nenutuokia apie viena kitą ir gyvena visiškai skirtingus gyvenimus. Kol netikėtai susitinka gatvėje... Buvo labai įdomu skaityti apie kiekvienos gyvenimus, pasirinkimus, mąstymą. Man patiko, jog rašytoja palietė ir nepatogių žmonių, sunkiau gyvenančių gyvenimus, juk visi mes žmonės su savo jausmais, išgyvenimais... Buvo jautrių akimirkų, norėjosi, kad seserys suartėtų, labiau pažintų viena kitą, nors ir buvo labai skirtingos. Patiko veikėjų draugystės linija, toks paprastumas, nuoširdumas Dovilės, Vasilijaus, Rūtos ir Tomo. Pavyzdys kaip netikėtai susitikę žmonės pakeičia vienų kitų gyvenimus ir suteikia prasmę. Šiek tiek erzino Zita su savo užsispyrimu, bet jos pažintis su Sigiu buvo graži iki pat pabaigos. O pabaiga... Ji išvis užbūrė, suteikė vilties ir šviesos. Tarsi atvėrė akis kitiems gyvenimams. Ačiū rašytojai už šią knygą, jūs puikiai rašote, jūsų istorijos paliečia, labai lauksiu kitų knygų.
„Kur baigiasi sapnai“ man paliko gilų įspūdį, nes tai ne tik knyga apie gyvenimą, kuris vyksta šalia mūsų, bet ir apie vidinius veikėjų pasaulius, kuriuose siaučia uraganai, baimės ir slapti troškimai. E.M.A. Rotvel sugebėjo sukurti tokį pasakojimą, kuris įtraukia nuo pat pirmųjų puslapių. O ir knygos pasakojimo stilius - tai tarsi sapnas, kartais logiškas, o kartais visiškai nelogiškas, bet gyvas ir pulsuojantis vidiniais konfliktais.
E.M.A. Rotvel subtiliai žaidžia su laiku ir erdve, sukuriant atmosferą, kurioje skaitytojas yra priverstas nuolat abejoti tuo, ką skaito. Knyga provokuoja ir kviečia mąstyti - Tai visgi kas yra realybė, o kas yra fantazija?
Kiekvienas žmogus yra unikalus, ir net tie, kuriuos iš pirmo žvilgsnio galime nurašyti kaip pralaimėjusius, turi savo istorijas, kurios yra verta išgirsti. Vieni veikėjai erzino, dėl kitų buvo beprotiškai liūdna, dar kiti kėlė pykčio bangas. Bet tai žmonės, kurie gyvena tarp mūsų, tik mes dažnai apsimetam, kad mūsų idealiam burbule jų nėra. O jie tai mūsų baimių veidrodis?
Istorija man sukėlė daug minčių apie tai, kaip dažnai mes ignoruojame savo vidinius išgyvenimus, nustumdami juos į šoną kaip nereikšmingus sapnus. Bet Rotvel man priminė, kad būtent tie sapnai – tiek naktiniai, tiek dieniniai – gali atskleisti daug daugiau apie mus pačius, nei mes kartais esame pasiruošę pripažinti.
Ypač palietė tai, kaip knygos pasakojimas geba atspindėti mano pačios gyvenimo patirtis – tuos momentus, kai jautiesi pasiklydęs, nori padėti žmogui, bet jam stikliuko turinio sukelta realybė mielesnė. Buitinis realizmas, taip žemiškai aprašytas, kad vietomis net skaudėjo.
Knyga suteikia progą pažvelgti į save per kitų žmonių prizmę, kuri lieka su tavimi ilgai po to, kai užverti paskutinį puslapį. Nors pabaiga man pasirodė labai užsaldinta, bet galbūt viskas taip ir vyksta?
Juokaudama sakiau, kad skaitau apie alkoholikus. Žinoma, ši knyga kur kas daugiau nei apie tai, o alkoholizmo klausimas net nėra įprastai analizuojamas; tiesiog daugiau kaip vienas iš daugelio dedamųjų faktorių veikiančių šiek tiek kitokio gyvenimo žmones. Istorija trumpai (be spoilerių): sutinkame dvynes Rūtą ir Zitą, kurios viena apie kitą nieko nežino. Apie jų gyvenimus sužinome atskirai ir nė vienas nėra klotas rožėmis, jos turi savo problemas, iššūkius, tikslus ir svajones. Išties skaitytojas daugiau mato seseris atskirai, nei kartu. Tai panašiau apie pasakojimą, kaip skirtingos aplinkybės gali pakreipti žmogaus gyvenimą, nei apie seserų bendravimą ar patį susitikimą. Tekstas tvarkingas, tikrai nepanašu į pirmą kūrinį. Pilna įdomių smulkmenų, kurioms išsiakinti autorė, kiek žinau, skyrė nemažai laiko. Bet toks smulkmenos padaro tekstą labai tikrą. Seserų gyvenimai, nors daugeliui mūsų, tikriausiai gan svetimi aprašyti labai įtikinimai, tad nesunku įsivaizduoti, jog tokie žmonės galėjo būti, galėjo taip elgtis. Vis tik, man labiausiai patiko sapnai – ta mistinė dalis. Ji knygą padaro jau ne eiliniu pasakojimu apie alkoholikus 😊 – o kažkuo išskirtinesniu.
Tai jautrus, rimtas temas paliečiantis kūrinys. Paskutines dienas leidau su Zita, Rūta, Tomu ir kitais personažais Kaune. Tai nebuvo širdžiai mielos vietos, greičiau priešingai, kiekvienas žingsnis „Holivudo“ bendrabutyje buvo kaustomas baimės ir įtarimų. O veikėjų istorijos tokios niūrios ir įtikinamos. Net „blogiuko“ Zeniaus istorija privertė nubraukti ašarą - taip gerai pavaizduotas žmogaus bandymas nutraukti užburtą ratą, kuris prasidėjo dar vaikystėje, tik, deja, ne visada būdai tai padaryti yra tinkami.
Šioje knygoje buvo paliesta daug gilių ir aktualių temų. Sakyčiau, kad istorija apnuogino mūsų visuomenės ydas. Giriu autorę už tai, kad pasirinko pasakoti apie tuos, apie kuriuos dažnai nieko nenorime girdėti.
Tai istorija apie dvi dvynes seseris Rūtą ir Zitą, kurios visą gyvenimą nežinojo apie viena kitos egzistavimą. Iš pradžių jos atrodė visiškos priešingybės, tačiau vėliau ėmiau įžvelgti tarp jų šitą bendro. Jos abi sužeistos sielos, abi troška atsikratyti nuoskaudų, susikurti geresnį gyvenimą. Kadangi jų pasirinkimai skirtingi, tai ir baigtis kitokia. Čia tartum perduodama skaitytojui žinutė, kad ir kaip bebūtų, mes galime pakeisti savo gyvenimą.
Jeigu viskas būtų apsiriboję "Holivudu" ir socialinio nuosmukio istorija, būtų buvę gerai. Mane erzino Rūtos ir Tomo veikėjai, iš piršto laužta meilės istorija; romantiškas 42m zekas, na žinoma. Kelionių blogeris, keliautojas, supermenas- kaip jo tokio šaunaus, jokia motera anksčiau nepačiupo? Rūta, tiek patyrusi vaikystėje ir dirbusi specifinėje aplinkoje, būtų visai kitoks žmogus. Ciniškesnė, piktesnė, ne pirmą kartą matomus vyrus namo besivedanti avantiūristė. Neįtikino. Dovilė ir Vasilijus.. be komentarų, tas "lozoriškas" pagijimas.. Tik Zita pavaizduota negailestingai, atvirai, jos padugnystė sužavėjo.
Labai patiko! Paslaptinga, įtraukianti, o tos mistinės detalės įnešė dar daugiau smalsumo skaitytojui. Labai gerai sudėliota istorija. Ir,kaip dažnas mėgsta pasakyti, kaip lietuvių rašytojos kūryba tai tikrai labai labai gerai👍
Tikrai bijojau imti knygą, nes o jeigu man nepatiks? Bet, o, tačiau! Man patiko, mane palietė, gale verkiau. Ir jeigu mane viduje “paliečia” knyga - jau yra man gerai. Ten apie stilių, struktūrą - aš beveik niekada nešneku, aš šneku kokius man jausmus palieka knyga. Ir šį kartą tikrai buvo vieni stipresnių👌 kur išgyvenau kartu su veikėjais. Kiek dar prie istorijos prisidėjo visos Kauno žinomos (tik dažnu atveju ne teigiamai) vietos! Nors tikriausiai, ne Kauniečiams, šiek tiek sunkiau tada įsivaizduoti jų nežinant🫣 Gal man tik šiek tiek užkliuvo, kad kai kurios temos “prigriebtos” pradžioje, vėliau dingsta, kur norėtųsi šiek tiek daugiau sužinoti kas ir kaip. Epilogas - koks įdomus ir kaip įdomiai pateiktas! Toks kur suintrigavo mane ta tema👌 Ir tai nėra lengva knyga, kurią perskaitysi per kelias dienas. Ne, tai tikrai sunkių, liūdnų temų pilna realistiška istorija. Tikrai drąsiai rekomenduoju ir laukiu autorės kitų knygų!
Romanų - taip, esu skaičiusi, mistinių kurinių taip pat, socialinio pobūdžio skaitinių irgi esu mačiusi, bet viso to viename - ne. 🌪️💪💣
Tai mano pirmoji pažintis su šia autore. Ir tikriausiai galiu drąsiai sakyti, kad pavykusi. Tiek knygos atžvilgiu, tiek paties bendravimo su autore. Esu labai dėkinga gyvenimui, kad suvedė. Tiek daug temų pradėta gvildenti ir tikiu, kad dar daug išgvildensim. @emarotvel esi labai šiltas, išjaučiantis ir nuoširdus žmogus. ❤️✨
Kaip sunku parašyti apžvalgą neatskleidžiant jos siužeto, kai knyga tiek daug leido išjausti. 😱
Rūta labai anksti emigravo ir grįžus į Lietuvą tik palikimo klausimais išgyveno lyg antrąjį savo gyvenimą, prasidėjusį kai tik grįžo į Lietuvą ir pasibaigusį kai ją paliko. 🌪️💪📖
Tomas. Žvelgiant į tolėliau tai nelaiku ir nevietoje atsiradęs žmogus, bet grįžus į pirmus knygos puslapius, labai laiku ir vietoje! Čia palieku intrigą Jums! 💣😏
Zita. Velnias ją nešė, velnias ją ir pametė. Ot erzino jinai mane visos knygos metu. 😅 čia tas vienas veikėjas, kur pastoviai grybauja ir nervina. 😂😂
Sigis. Labai džiaugiuosi, kad jis netapo pagrindiniu veikėju. Būtų perdaug slogi istorija. Rūta su Tomu šiai istorijai atnešė gaivos, buvo atsvara ir pusiausvyros balansas tarp sunkaus gyvenimo, kuris deja nueina šuniui ant uodegos ir sunkaus gyvenimo, kuris nepasiduodant baigiasi laimingai. 💜
Autorės rašymo stilius labai paslaptingas, išlaikantis intrigą, mokantis paliesti jausmus. 🌪️🔥🥰
Autorės idėja nufilmuoti vietas man labai padėjo įsijausti į knygos puslapius ir viską palyginti su realiais vaizdas. @emarotvel pagyros už šią idėja!! 💪💪
❗️Faktas. Bendrabutis pavadinimu Holivudas tikrai yra Kaune. Apie jį galima rasti googlėje ❗️🖥️💻
Pasakyti aš turiu labai daug, bet mane riboja dar neskaitę ir žodžių limitas poste. ❌😂
Paprastai skaitau greitai, nepatinkančias vietas permesdama akimis. Su šia knyga buvo kitais, nebuvo nei vienos pastraipos, kad tik permesčiau. Užkabino, itraukė, suvalgiau. Jei skaitydama knygą verkiu, vadinasi palietė širdį. Pabaiga-kosmosas. Tokio gerumo ir šviesumo ❤ Tikiuosi kita knyga jei nepakeliui į dienos šviesą, tai bent jau tavo planuose gyvena. AČIŪ, tikrai nustebinai. Po manęs jau laukia trys skaitytojos, manau, kad tai nepabaiga 🙂
KUR BAIGIASI SAPNAI - istorija, kuri pasiekė mano širdį ir pradraskė siūles skaudžiausių randų. Šiuose puslapiuose sutalpinta tiek daug skaudulių. Bėgant eilutėmis akys užkliūna už pasisakymų, kurie tarsi traukia atgal.
Pasak autorės, juk negalima visada gyventi kovinėje parengtyje, nes prireikus atremti smūgį, žmogus gali būti per daug pavargęs. Istorijoje apnuoginami žmonės, o šiuose žmonėse nuovargio niekas nemato, tos pervargusios dūšios ieško būdų kaip nusiraminti. Neadekvati būsena juos priverčia pasielgti neapgalvotai ir kęsti pasekmes visą gyvenimą. Kai kurie pasirinkimai nubloškia juos į dugną iš kurio išlipti yra sunku. Prarastieji - žmonės, kurie mieliau gyvena sapnuose ir ieško ramybės. Jie ieško savęs ir atsakymų į tik jiems suprantamus klausimus. Visi tie klausimai tarsi žiurkės sukasi užburtame rate ir niekaip nepalieka ramybėje. Ten #kurbaigiasisapnai jie suvokia, kad aušta dar viena diena, kurią reikia išgyventi. Jie save teisina ir tikisi atgimt iš naujo. Jie - prarastieji, jie - žmonės kažkada mylėję per daug, vaikęsi svajonių, kurioms nebuvo lemta išsipildyti. Jie neturėjo šalia tų, prie kurių būti galėję jaustis didvyriais.
Apie juos - tyliai kenčiančius, priklausomus, pavargusius - reikia kalbėti, kad gebėtume į juos įsiklausyti. Jie visi prašo pagalbos, tik ar pamatysime tai laiku - klausimas. Jei žmogus gyvena gyvenimą sapne tai yra savotiška mirtis ir - tik laiko klausimas kada kūnas nustos kovoti. O mirtis prarastiesiems kartais yra geriausia išeitis.
Sugrįžti į realybę po šios istorijos sunku. Knygos viršelis primena, kad mes pūvame iš vidaus negebėdami atsirinkti to, kas teisinga. Užvertus puslapį tik garsiai sau tariau: ,,Juk galėjo būti ir blogiau.‘’ Rekomenduoju. ♥️
*** Gyvenimas - pilnas skirtingų prieskonių, nuo kurių gali pritrūkti oro. Mes žmonės juk visada sklendžiame kartu, bet esame skirtingi. Kiekvienas turime bėdų, kurias paliekame savo slaptame gyvenime, užsidedame abejingumo kaukes ir mėginame kitiems įrodyti, kad viskas yra gerai. Tie esantieji greta mus priverčia judėti į priekį arba pasiduoti. Visokio plauko žmonės įsisukę į mūsų gyvenimus mums primena, kad bet kada galime atsidurti mums nepatikusiojo vietoje.
Knyga man labai artima, dalyvavau procese nuo pat jos gimimo, stebėjau jos kelią, nuo nedrąsių sakinių dėliojimo iki tapimo tikra knyga dailiu viršeliu. Labai jau lietuviškai nejauku girti, bet pabandysiu. Knygos anotacijoje parašyta, kad istorijos ašyje dvi seserys dvynės. Tačiau ten dar susipina ir daugybė kitų istorijų, tik jos netipiškos, apie žmones, kuriuos gatvėje norisi aplenkti, apsimesti, kad nepastebime jų kančios, diagnozės, priklausomybės, palaido būdo, fanatizmo, smurto. Nesinori apie juos net galvoti, bet jie šalia mūsų kuria savo paprastus gyvenimus, patiria džiaugsmus ir rūpesčius, kovoja su savo vidiniais demonais ir už išlikimą. Jie smarkiai myli ir mylisi. Tai pasakojimai apie šlovę ir nuopolį, užklupusią ligą ir negandas, fanatizmą ir kančią. Bandymus pabėgti nuo aplinkos ir savęs, rasti savo vietą. Tose nugulusiose istorijose atsiveria daugybė skaudulių ir piktžaizdžių, užvertus knygą dar ilgai apie jas galvoji. Romanas kiek mistinis, stiprios sielos nesirenka lengvo kelio ir tame justi kažkokios nenusakomos vilties. Manęs kartais klausia, ką lietuviško galėtų paskaityti, vežti dovanų, pasiūlyti draugui. Tai drąsiai siūlau griebti šitą. Jei nesinori meilės romanų, jei norisi ko nors kitokio, nenudailinto ir nepagražinto. Griebkit.