Štai pasibaigė ir dar vienas „Pikniko kaukų draustinyje“ skelbtas konkursas. Pagrindinės sąlygos buvo tokios: 1) kalba – lietuvių; 2) vienas autorius – vienas kūrinys; 3) žanras – fantastika (bet kokio plauko ir veislės); 4) kūrinyje privalo būti: a) veiksmas vyksta XIX a.; b) veikėjas, kuris nekalba; c) laikrodis; d) 40. 5) kūrinio pateikimo galutinė data 2023.12.20 (imtinai); 6) apimtis – 3500 spaudos ženklų (su tarpais), kūrinys, turintis bent 3601 ženklą automatiškai skelbiamas nekonkursiniu. Sulaukėme 29 konkursinių ir kelių nekonkursinių darbų. Jei po pirmojo konkurso į rinkinį įtraukėme ne visus, tai šįsyk pamaniau – kokio velnio? Ne popierinis leidinys, medžių nekertam, o bitukai pakentės – sudėsim visus darbus. Trečiąją vietą pasidalino Milda Jensen "Dvylika seselių" ir Goda Astrauskė "Sąrašas". Antrąją vietą pasiėmė Austėja Masiokaitė-Liubinienė su apsakymu "Mirties šaukiuosi". Na, o nugalėtoja tapo Aistė MikCik su apsakymu „Atminimas gyvenima palei Druskininkus“. Tačiau konkursas tuo ir negailestingas, kad kažkas turi būti pirmas (antras, trečias), o kažkas vis tiek lieka už to brūkšnio. Bet patikėkit – gerų darbų šiame rinkinyje tikrai smarkiai daugiau, nei prizininkų. Tai imkiet ir skaitykiet. O aš pabandysiu suminėt dar ir tuos, dėl kurių skauda širdį, kad nugalėtojų pakyla ne tokia plati, kokios norėtųsi. Tad nepraleiskit Justino Žilinsko „Kūrėjo“, Viktoro Denisenko „Įžado“, Aušros Strazdaitės-Ziberkienės „Neišėjusio“, Elzės Hamilton „Atmintį lydinčios liepsnos“, Aurelijos Gintautaitės „Be baimės“, Justino Visicko „Dienoraščio“, Mato Duonelės „Puodelio pumpurų arbatos“. Na, o rinkinio pabaigoje jūsų laukia nekonkursiniai. Mano „God Save the Queen“, mano ir Justino Žilinsko pachuliganavojimas – „Išgelbėti kačiuką“, o galiausiai, galiausiai – Giedriaus Vilpišausko (kuris be kulinarinių dalykų po „Vėjo nuo jūros“ mūsų taip ilgai nelepino savo tekstais) „Inkarą danguje. Imkit. Skaitykit. Vis tiek rasit, kas jums patiks.
Žinoma tai asmeninė problema, bet trumpos istorijos sudėtingi kūriniai. Ypatingai tokie minimalūs - kai gryno skaitymo iki 3 minučių. Nėra laiko prisijaukinti tekstą, praskimink vieną pastraipą, ar minutėlei užsisvajok ir finiše jau trūks detalės. Neįsibėgėsi, 2-3 kūriniai iš eilės - ir atotrūkio nuo teksto procesai suaktyvėja... Neslėpsiu, paslydau, kai kuriuos kūrinius teko skaityt po du kartus.
Todėl, šis rinkinys nuostabus įrankis susikaupimui lavinti. Išradingumo netrūksta, kokybė aukšta. Galėčiau paminėt patikusius autorius, bet gautus kažkas panašaus į turinio nurašymą (Giedrius Vilpišauskas tikrai must read).
Artimiausiu laiku būtinai pabandysim ir ankstesnį Pikniko rinkinį.
Smagi fantastinių apsakymų, kuriuos sieja viena tema rinkinys, sudarytas iš literatūriniam konkursus atsiųstų darbų. Deja, dauguma apsakymų tokie vienkartinio vartojimo. Kol skaitai, smagu, idomu. Netikėti vingiai įtraukia, galima žavėtis autorių išmone. Tačiau ilgesniam laikui nelabi kas ir liko. Perskaičiau, ir pasimiršo.
Tačiau vienas apsakymas įstrigo giliau, tai nekonkursinins G. Vilpišausko „Inkaras danguje“, apie pesišką daugaus raštų audimo kilimą. Ir įstrigo gal ne tiek pati idėja, kiek jos išpildymas. Autorius apsakymą (kaip tą kilimą prieš tūkstantį metų) nuaudė iš žodžių ir paliko mėgautis kiekviena raide. Puikiai.