Blogis yra laikinas

by Leonidas Donskis, Laimantas Jonušys (Editor)

Kai kuriems žmonėms būna suteikta kur kas daugiau intelektinių jėgų ir jie nuveikia dvigubai ar trigubai daugiau, negu atrodo įmanoma. Būtent toks buvo filosofas Leonidas Donskis, kurio išmintingo žvilgsnio tebetrūksta ir šiandien.

Ši knyga – filosofo tekstų rinktinė, kurioje sugulė per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai. Aktualūs vakar, šie tekstai tebėra svarbūs šiandien ir, tikriausiai, tokie bus visada. Ši knyga įrodo ir L. Donskio minties įvairiapusiškumą. Tai – intelektualas, kuriam nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų. Jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. O kartu su didžiule aistra ir išmanymu pasakodavo apie tapybą, populiariąją muziką ar futbolą. Jis puikiai suprato pasaulio kontekstą, tad vietines diskusijas sugebėdavo pakelti į brandesnį lygį.

Ši knyga – neužmirštamas ir nesenstantis L. Donskio kūrybos ir gyvenimo paveldas.

446 pages, Hardcover

First published January 1, 2024

About the author

Leonidas Donskis - filosofas, politikos teoretikas ir komentatorius, idėjų istorikas ir socialinis analitikas. Būdamas vieša figūra Lietuvoje, reiškiasi kaip žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas. 2004 metais Europos Komisija suteikė jam Tolerancijos ir įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje titulą. Kaip centro dešinės politikas, Donskis niekada nepritarė visoms kraštutinėms ir piliečių atskirtį skatinančioms pozicijoms bei smurtinės politikos formoms, todėl visada linko į liberalizmą su jo individualaus proto ir sąžinės gynimu, gebėjimu koegzistuoti su kitų neišskirtinių ideologijų demokratinėmis programomis ir nuosaikumu.

Prieš tapdamas Europos Parlamento nariu L. Donskis buvo Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorius ir dekanas. Helsinkio universiteto socialinės ir moralės filosofijos docentas. Sykiu Talino universiteto filosofijos ir kultūros teorijos ekstraordinarinis vizituojantis profesorius Estijoje. L. Donskis yra humanitarinių mokslų daktaras (1990 m. Vilniaus universitete) ir socialinių mokslų daktaras (1999 m. Helsinkio universitete, Suomijoje).

Septynerius metus dirbo JAV, Didžiosios Britanijos, Švedijos, Suomijos, Estijos ir Vengrijos universitetuose bei pažangiausių tyrimų centruose. Nuo 1997 m. dėsto Helsinkio universitete, nuo 2007 m. – Bolonijos universitete, Italijoje, ir Corvinus universitete Budapešte, Vengrijoje. L. Donskis yra daugiau nei 30 knygų ir daugiau nei 500 straipsnių Lietuvos bei užsienio plačiajai ir akademinei spaudai autorius. Jo lietuvių ir anglų kalbomis parašyti darbai išversti į danų, estų, italų, lenkų, portugalų, prancūzų, rusų, suomių, švedų, vokiečių, ukrainiečių ir vengrų kalbas. Tarptautinėje akademinėje leidykloje Rodopi (Amsterdamas ir Niujorkas) L. Donskis įkūrė ir redaguoja vienintelę Europoje ir pasaulyje stambią akademinę knygų seriją iš Baltijos studijų On the Boundary of Two Worlds. Sykiu Rodopi jis redaguoja didžiausią pasaulyje filosofijos knygų seriją VIBS–Value Inquiry Book Series.

Lietuvoje L. Donskis žinomas ne tik kaip mokslininkas ir knygų autorius, bet ir kaip visuomenės veikėjas, LTV kultūros ir politikos pokalbių laidos „Be pykčio“ autorius ir vedėjas (2003–2009 m.). 2004 m. už tolerancijos visuomenėje sklaidą ir lygių galimybių propagavimą Europos Komisija skyrė jam Įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje apdovanojimą.

Valstybiniai apdovanojimai: Nyderlandų Karalystės Oraniečių-Nasau Ordino Komandoro Kryžius (2008).

Reviews

[Ieva Arlauskienė · Rating 4 out of 5]

Gilūs, edukuojantys tekstai, filosofo apmąstymai įvairiais politikos, idėjų, meno, visuomenės ir kasdienio gyvenimo klausimais, kurie tuo pačiu supažindina ir su Leonido Donskio asmenybe, vertybėmis ir pažiūromis. Knyga, į kurią sudėti per daugybę metų publikuoti tekstai įvairiomis temomis, kiekvienas jų, net mažos apimties, giliai apmąstytas, nepaviršutiniškas, todėl reikalaujantis ir lėto skaitymo bei įsigilinimo. Man asmeniškai norėjosi papildomo pasidomėjimo tam tikrais klausimais, todėl knyga tikrai kurianti pridėtinę vertę, skatinanti kritiškai vertinti ir analizuoti be išankstinio nusistatymo. Aprašomos idėjos vis dar labai aktualios šių dienų kontekste. Tokia knyga geras pasirinkimas ant naktinio stalelio, skaitoma po truputį, lėtai, apmąstant, ir žinoma, esant tinkamam nusiteikimui.

[Akvilė Rindeikė · Rating 5 out of 5]

Profesorius kalbėdavo apie tai, jog Shakespeare'o kūriniai yra nepavaldūs laikui - dar niekada nebuvo epochos, kuriai būtų reikėję nupūsti dulkes nuo Shakespeare'o, o pats autorius atrodytų pasenęs, nebeaktualus ir nemodernus.
Skausmingai aktualūs paties Leonido Donskio tekstai bei mintys ir šiandien. Tokie jie bus dar ilgai, nes čia ieškoma tikrumo, prasmės, ieškoma paaiškinimų, bandoma suprasti patį pasaulį, žmones, meną, kultūrą. Čia pašiepiamas tuščio, trumpo laikino populiarumo ir turto siekimas, ir tuo pačiu kviečiama pamatyti tai, kas tikra.
Ir tai gydo. Ir tokius tekstus skaityti gera.

[cypt · Rating 3 out of 5]

Didelis Donskio tekstų, rašytų žiniasklaidai, o paskui pasirodžiusių knygose, rinkinys atrodo tikrai solidžiai fiksuojantis jo intelektualinį palikimą, bet tam, kad būtų normaliai atiduota pagarba, pritrūko laiko ar rūpesčio - po tekstais parašyti jų skelbimo datą ir vietą, nes dabar tik gale įkaltas sąrašiukas smulkiu šriftu, iš kokių knygų koks paimtas, bet ar nebūtų įdomu suprasti, kuriems portalams jis rašė ir kuriuo metu? (Apskritai mes nieko nebežinom apie reikšmingą ir jau sparčiai dingstančią kultūrinio LT interneto istoriją, čia kita tema, bet va vis išlenda.) Būtų buvusi pagarba pakelti atitinkamo meto dienraščius ir parašyti vieną kitą komentarėlį, ką reiškia tekste minimas "didžiausias pastarųjų savaičių Lietuvos politinis skandalas" ar apie kokį įžymų, o gal jau pamirštą Pakso pasisakymą užsimenama. Dabar tikrai nemažai tekstų lieka patys sau, pilni išsitrynusių nuorodų, ir kyla klausimas, dėl ko jie apskritai buvo įtraukti - ar dėl sentencingų, auksinių minčių, ar dėl kokio mielo, bepasimirštančio idiolekto, ir t.t. Bet liūdna yra šiandien skaityti žodžius, kurių pats Donskis veikiausiai nebenorėtų perspausdinti, jei turėtų galimybę, pvz apie švelnųjį nūdienos Vakarų totalitarizmą ir įžvalgią, provokatyvią rusų žurnalistę Juliją Latyniną (p. 53). O nuo tokių įžvalgų kaip "Nuvertėja pinigai, sąvokos, žodžiai, priesaikos ir rekomendaciniai laiškai - kažkada jie buvo rašomi itin retai, puikiai suvokiant savojo žodžio ir reputacijos vertę, o šiandien jais švaistomasi į kairę ir į dešinę" (p. 138-139) norisi kišti galvą į smėlį, ypač kaip žmogui, kuris (moteris) nebūtų kažkada gavusi nei tos rekomendacijos, nei pinigų, o daugelis žmonių tiek vakaruose, tiek rytuose, tiek čia ir šiandien negauna, ir ne dėl jokios "visuotinės infliacijos meto" (p. 138).

Donskio knygą skaitau pirmą kartą (gėda) ir ši pažintis buvo įdomi, bet labai koncentruota. Labiausiai patiko tai, ką jis, kaip suprantu, veikė ir profesiniam gyvenime, - visi idėjų istorijos etiudai, pasakojimai apie sampratų kaitą, ypač apie gėdą, neapykantą ir diskriminaciją (kažkaip tie "neigiami" konceptai atrodė labai aštrūs ir aktualūs), Kavolio citavimai ir perpasakojimai, taip pat smagiai skaičiau apie Voltaire'ą ir kitus literatūros klasikus, kad ir kokie elitistiniai vietomis atrodė tie pasakojimai, - tarsi grįžus į visuotinės literatūros paskaitas univere, geriausia prasme (pavyzdžiui, mintys apie kelionių literatūrą kaip savosios visuomenės kritiką, p. 174, kažkaip susimąsčiau apie Lévi-Strausso "laukinius", nors pas jį turbūt viskas priešingai). Tekstus, sugulusius į "Idėjų" dalį beveik visus norėčiau skaityt ir pažindintis iš naujo.

Tačiau beveik visos kitos knygos dalys nuteikė nykiau (išskyrus autobiografinius pasakojimus, tie tai labai faini). Štai pasakojimai iš "Politikos asmenybių" ir didelė panegirika Gorbačiovui kaip profesionaliam ir įžvalgiam politikui - čia turbūt Donskis praleido progą sau prisitaikyti savo paties ištarmę "taip, bet...". Gorbačiovas - taip, reformatorius, taip, veikiausiai inteligentiškesnis nei dauguma SSKP gensekų, bet - kodėl tekste nė žodžio apie tai, kaip buvo malšinamos Tbilisio demonstracijos? Apie Čornobylį? Sarkastiška memu virtusi serialo vieta "not great, not terrible" gali apibūdinti ir jam skirtą tekstą - na taip, turimoje skalėje Gorbačiovas gal ir nėra terrible, bet ar etiška naudotis ribotos žiūros docimetru, žinant, kad už ribos lieka nelaimės ir kankinimai? Gal aš be reikalo priekabiauju prie "bet", tačiau skaitydama nervinausi.

Taip pat niekaip negalėjau priprasti - o gal tiesiog pasikeitė laikas ir atpratau - prie priešpriešos kaip teksto konstravimo principo: dažna esė remiasi į įvairiausias skirtis - provincija ir elitas, vidutinybė ir individualybė, snobai ir hedonistai, užsienio laisvė ir Lietuvos nykybė, intelektualai ir biurokratija. Turbūt skaitant tekstus kas savaitę, kokioje kultūrinėje spaudoje, taip nedirgintų, bet knygoje sugulusios vienas šalia kitos esė atrodo grįstos dirbtinokomis ar bent nebeaktualiomis priešpriešomis; galbūt XXI a. 3 dešimtmetis vis dėlto yra pokyčių mūsų galvose metas, bet galiausiai mano apmąstymai labiau krypsta link dar vieno akmens į knygos parengėjų darželį - kodėl tie tekstai neliko tik tam tikro laiko liudijimais, kodėl jie dabar pateikiami kaip belaikiai, be datų ir savo konteksto, tarsi amžinai teisingi (bet juk ne)? Gaila tekstų, gaila Donskio, gaila viltingos frazės pavadinime, kuria norisi tikėti, bet neaišku, kokiu pagrindu.

Skaitysiu Donskio daugiau, bet bandysiu ieškot labiau teorinių, mažiau publicistinių tekstų.

[Arnas Raulinaitis · Rating 4 out of 5]

Dabar suprantu, kodėl a. a. Leonidas Donskis laikomas šviesa, kūrusia (ir savo tekstais tebekuriančia) Lietuvą plačiąja prasme. Ne visas mintis supratau — per sudėtingos, ateityje teks sugrįžti, bet gera buvo prisiliesti prie tokio platumo minties. Praturtino kaip reikiant.

[Aušrinė Norvaišienė · Rating 5 out of 5]

"Kas yra laimė? Savo charakterio ir asmenybės sutaikymas su pasauliu, ypač su tais, kuriuos myli."

[Vytautas Jurkuvėnas · Rating 5 out of 5]

Donskio daug nebūna, nors vietomis ir yra nuobodesnių tekstų.

[Daiva · Rating 5 out of 5]

Donskio tekstai ir mintys pranoksta mus visus ir laiką. Man jis beribis.