Ar draudžiamos meilės ilgesys užgniauš žinių troškimą? Ar studentės ir dėstytojo meilė gali gyvuoti? O galbūt karšti jausmai galingesni už bet kokius visuomenės apribojimus? Melisa užsispyrusi tęsti dailės studijas magistrantūroje, nors draugė ją ir atkalbinėja. Melisos trisdešimtmetį merginos nutaria atšvęsti naujai atsidariusiame bare, kur ją užkalbina žavingas vyriškis. Įsiplieskusi simpatijos kibirkštis netrukus ima peraugti į meilę, tačiau prasidėjus mokslo metams jie susitinka universitete ir Melisa pamato, kad žavusis Džo yra jos dėstytojas. Jauni žmonės bando užgniaužti besiskleidžiančius jausmus, tačiau aistra per stipri, kad ją būtų galima ignoruoti – jie pasineria į svaiginantį romaną, kurį, be viso kito, kursto ir pikantiškas slaptumo prieskonis. Tačiau vieną dieną juos, besibučiuojančius bare, pamato pavydžios akys ir paskundžia universiteto vadovybei... Ar Melisa ir Džo nuleis rankas ir apsimes lyg nieko nebuvo, o meilė nekurstoma išblės? Ar kovos dėl savo meilės ir ras sprendimą iš keblios situacijos? Liepsnojantys uždrausti jausmai, sunkūs pasirinkimai, kova su savimi ir su gyvenimus žlugdančiu pavydu – švelni ir intriguojanti meilės istorija pažadins romantinius jausmus ir suteiks daugybę gerų emocijų.
Melisa su drauge Laura apsilanko naktiniame klube, kuriame susipažįsta ir pasibučiuoja su nuostabaus grožio vyru. Netrukus ji susitinka su juo universitete ir sužinojo, kad tai jos.... DĖSTYTOJAS. Tarp Melisos ir Džonatono ima megzti gražūs jausmai...
Tai dar viena puiki autorės knyga. Apie dėstytojo ir studentės santykius man dar nėra tekę skaityti ir pasinėriau į aistringą istoriją. Gal kam nors ir pasirodys banaloka tokia istorija, nes tokio siužeto pilna pornografiniuose filmuose, bet čia autorė viską aprašo labai gražiai.
Iš pradžių knyga man skaitėsi lėtai ir nuobodžiai, bet vėliau kai aistra užvaldė veikėjus viskas pasidarė daug įdomiau. Taip, tai saldi ir graži meilės istorija, bet man tokios ir patinka. Tikta Simona ir Rytis kažkaip keistai įsipaišė į istoriją... lyg jų ir nereikėjo, arba reikėjo daugiau intrigos su jais.
Rekomenduoju visiems autorės gerbėjams ir saldžių istorijų mėgėjams.
Dar viena lengva ir romantiška meilės istorija. Ši autorė turi savo braižą ir atrodo nors daugiau mažiau scenarijus tas pats, bet kartais norisi tiesiog gražios meilės istorijos, ir tokios knygos puikiai tinka. Gaila, kad mano universiteto laikais nebuvo nuodėmės verto dėstytojo, bet meilės istorija tarp dėstytojo Džonatano ir studentės Melisos labai reali ir tikėtina. Šiaip įdomumo dėlei, niekada neteko pasidomėti, ar yra koks darbo kodeksas dėl studentės ir dėstytojo santykių? Juolab, kad jų metai jau kaip vyresnių žmonių, ir Melisa ne pirmakursė -niolikos metų. Knyga puikiai tinka romantikos mėgėjams ir lengvų meilės romanų, kuriuos galima perskaityti vienu prisėdimu.
Iš pradžių buvo įdomu skaityti ir sužinoti kaip seksis balandėliams - ar pagrindinė herojė bėgs nuo savo dėstytojo ar ne? Vėliau knyga išsikvėpė, pritrūko intrigos.
Jei galėčiau skirčiau knygai 1.5, bet negaliu tad suapvalinau iki dviejų. Ir paaiškinsiu, kodėl. Bus Spoilerių.
Lietuvių meilės romanų paskutinių metų esu perskaičiusi tikrai nemažai. Tačiau man tai pirmas Bausinės meilės romanas. O Obuolys, kaip pastebėjau tikrai nekvepia kokybę. Pritraukė knygos tema, nes student teacher, ir universitete yra mano tropas.
O dabar prie įvertinimo paaiškinimo: Skaitėsi, kaip pirminis juodraštis, kurį išdirbus galima būtų gauti neblogą darbą. Autorės stilius yra labai lengvas. Sakiniai trumpi, pastraipos tuščios. Labai daug pasakojama apie nieką ir mažai yra parodoma. Bet ne visi gimė rašyti, kaip Šekpsyrai ir tai yra normalu. Tačiau kuo daugiau perskaičiau, tuo labiau pastebėjau, kad ir su logika nelabai susidraugaujama.
Pagrindinė veikėja studijuoja tapybą, universitete... Bet kažkaip, kai pagalvoji ar tikrai toks dalykas yra universiteto lygio? Tam yra MENO AKADEMIJOS ir kolegijos Lietuvoje. Tuo labiau, kad universitetai labiau koncentruojasi į teorinius mokymus, o ne praktiką. Prie to prisideda abejonės, ar ji išvis studijavo. Nes be paskaitų, seminarai neegzistavo. Ką tiksliai mokė unike tapybos irgi yra klausimas.
Santykių draudimas? Ji buvo magistrantė trisdešimties metų. Jam buvo trisdešimt šešeri. Du suaugę žmonės, kur labai sunkiai galima tokiuose santykiuose kažką suvilioti ir pasinaudoti savo autoritetu. Kokia jam ar jai nauda iš to? Plius pasigooglinau, taisyklės nėra labai griežtos unikuose, kaip mokyklose. Autorė norėjo iš to dramos, bet nelabai ją sugebėjo sukurti.
Veikėjai:
Jei studijuoji UNIKE tapybą, vis tiek turi turėti kažkokią menišką gyslelę. Tokie žmonės dažnai išsiskiria mąstysena ir išvaizda. Tačiau mes skaitytojai gavome eilinį Džo ir Onutę. Net negalėčiau juos išskirti iš kitų meilės romanų veikėjų. Kažkokių gilumo, išskirtinumo nerasta. Nors jis buvo vienas iš geriausių dėstytojų LIETUVOJE. Džo turėjo tatuiruote, bet apie ją nei kiek nekalbėta, jos reikšmė ir panašiai. Jis sexovas, ji negraži, bet visi ją laiko gražuolę. Nei vienas neturi hobių ar užsiėmimų. Apie tapymą kalbama labai mažai.
Jų santykiai irgi neypatingi. Jis vis siūlę susitikti, bet ji vis atsisakinėjo, nes bijojo, kad juos kas pamatys. Bet, kad tikrai ne kaime gyvena ir niekas nežino, kas jie yra. Čia ne liežuvautoja. Bet Melisa pastumta savo geriausios draugės, visgi rizikuoja(du kartus turėjo būti pastumėta, nes pati yra bestuburė). Po to prasideda aistra ir sexo scenos. Bet aišku jie myli vienas kitą, nes jie kitokie. O kuo?🙆 Ir santuoka, vos pažinus vieną kitą apie trys mėnesius. (jie susipažino prieš studijų metus, kurie prasideda rugsėjį, o susižadėjo gruodį).
Bandomi įpinti kažkokie meilės keturkampiai su eksais? Bet dėl grožio ir tiesiog į pabaigą. Babos mirtis ir aišku jos artimos, bet iki tol niekas apie jų santykius negirdėjo? Valanda kelio automobiliu, yra labai ilgas kelias?? Dėstytojas, kuris nemėgo šurmulio, nors dirbo su pilnomis auditorijomis???
Galėčiau tikrai daug ko prikibti, nes ten kiekviename skyriuje kažkas vertė akis vartyti.
Knyga nekabino, neturėjo kabliuko, kuris verstų skaityti toliau.
Ši knyga buvo pati praščiausia šios autorės, skaičiau ir laukiau, kad ji greičiau pasibaigtų. Buvo ne tik, kad nuobodi, bet ir pats rašymo stilius nepatiko, kažkoks bile.
Istorija nors ir trumpa, bet labai kaitino. Vot Agnė sugeba taip parašyt istoriją, kad net sunku atsitraukti. Ši istorija kiek neįprasta, nes tikrai ganėtinai retai sutinkama meilės istorija. Tačiau save kaip lengvai įsivaizdavau Melisos vietoje. Vajėtau jeigu kas būtų nufilmavę mane ir mano veido išraiškas... tai po to būtų galima skaniai pasijuokt.
Veikėjai nors ir trumpai, bet buvo apibūdinti puikiai, labai greitai abu įsimylėjau. Tik tiesą sakant trūko dramos ar kitų kokių nesusipratimų, kurie tik dar labiau istorijai būtų pridėję dar didesnes emocijas. Šios knygos dėka prisiminiau studentavimo laikus, tik deja mano neteko susidurti su jaunu dėstytoju, kuris kaip mat būtų kritęs į akį. Gal būt dėl to, kad dailės nestudijavau. 😏