Meko sodas

by Jurga Vilė, Miglė Anušauskaitė (Illustrator)

Mergina iš Lietuvos atskrenda į Niujorką, svajodama susipažinti su poetu ir filmininku Jonu Meku. Jau kitą dieną sutinka jį avangardinių filmų archyve, „Antologijoje“. Mona pradeda čia savanoriauti, žiūrėti daug „kitokio“ kino ir tiesiog švęsti gyvenimą. Tuo pat metu įsidarbina už kelių gatvių veikiančiame ukrainiečių restorane „Veselka“, kur prie staliukų vis prisėda įdomūs personažai. Jie pasakoja istorijas ir, kad ir kaip keista, visi arba gerai pažįsta Joną Meką, arba iš tolo juo žavisi. Išgirdusi apie dugnan nugrimzdusią, kadaise Jonui dovanotą salą, Mona sugalvoja ją iškelti ir apsodinti. Sodas netrunka suželti. Gyvas ne tik prisiminimais, bet ir kasdiene kūrybine energija.

Originaliame forma ir turiniu komikse pinasi fikcija ir dokumentika, atsiminimai ir pamąstymai apie Joną Meką, įtakas, įkvėpimus ir išsipildymus. Ir visa tai – su šypsena.

Komikse pasirodo: Audrius Stonys, Jimas Jarmuschas, Ramunė Rakauskaitė, Augis Varkalius, Arūnas Kulikauskas, Moira Tierney, Masha Godovannaya, Jeffrey Perkins, Vytautas Landsbergis, Vytautas V. Landsbergis, Birutė Mar, Daina Eičaitė, Marius Lucka, Denisas Kolomyckis ir kiti.

Jurga Vilė – rašytoja. Baigė prancūzų filologijos studijas Vilniaus universitete, kino ir audiovizualinių medijų studijas Paryžiuje. Dirbo kino aikštelėse, vertėjavo, rašė kultūros leidiniams. 2017 m. pasirodė jos pirmoji knyga „Sibiro haiku“ (iliustruotoja Lina Itagaki), pelniusi daug garbingų įvertinimų ir tarptautinį pripažinimą. Vėliau parašė knygas „Švelnumo fabrikėlis“, „Chameleono sapnai“, „Pulpas ir jo žalia koja“, „Šuo, kuris išeina naktį“, „Kašalotų radijas“, kinematografinę pjesę „Nukritę iš Mėnulio. Sapnas apie Oskarą Milašių ir kitus paukščius“; audio formatu pasirodė „Juoda ranka“.

„Meko sodas“ – pirmasis Jurgos komiksas, įkvėptas prisiminimų iš autorės gyvenimo Niujorke 2000–2001 m. ir šių dienų pokalbių su knygos herojais.

Miglė Anušauskaitė – komiksų autorė, vertėja, judaikos tyrėja. Sukūrė komiksų knygų apie Lietuvos istorines asmenybes, žydų kultūrą ir istoriją, feminizmą: „10 litų“ (bendraautorė Gerda Jord), „Dr. Kvadratas“, „Kas išsigando Šliūpo?“, „Panelė su lape“, „Štetlas“, „Vilniaus Gaonas“, „Žiūrėti ir būti žiūrimai“ (teksto autorė Natalija Arlauskaitė). Verčia iš anglų ir jidiš kalbų, iliustruoja, rašo, skaito detektyvus ir valgo bulves.

168 pages, Paperback

Published February 1, 2024

Reviews

[Ingrida · Rating 4 out of 5]

Šiltas ir asmeniškas kūrinys, kuriame pavyko užkabinti J. Meko asmenybės įvairiapusiškumą ir tai, kaip skirtingai ir kiek daug žmonių yra palietęs jo gyvenimas ir kūryba. Pasakojimo subjektyvumas vienu metu ir stiprybė, nes išskiria knygą iš sausesnių faktinių pasakojimų, bet kartu ir tam tikra silpnybė, nes motyvacija įtraukti porą “veikėjų” buvau suabejojusi. Kita vertus, ta motyvacija skyrelių eigoje atsiskleidė ir vėliau vis vien mano galvoje susirišo ir su paties Meko atvirumu, žmonių neskirstymu į daugiau ir mažiau svarbius. Viskas gražiai apjungta per sodo saloje idėją ir patys skyreliai bei jų veikėjai dauguma atvejų organiškai veda vienas prie kito. Gyvos ir smagios iliustracijos pakelia pasakojimą į visai kitą lygį, ne tik iliustruoja, bet ir kuria savo pasakojimo plotmę, tad tikrai nekilo klausimų dėl komikso formos pasirinkimo. Žavus ir įkvepiantis supažindinimas su Meko įtakos pločiu ir įvairove, drąsus 4 iš 5.

[Rasa|Knygų princesė · Rating 4 out of 5]

Iššūkį perskaityti paveikslėlių kyga priėmiau ir pasirinkau “Meko sodą”. Tikrai įdomi ir nauja patirtis, kurią ateityje kartosiu. Kai tekstas pusiau pieštas, pusiau parašytas, labai keista. Reikėjo laiko įsijausti, o tada puslapiai vertėsi savaime.

Jonas Mekas - labai ryški asmenybė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Jis buvo ne tik vienas iš meninio judėjimo Fluxus atstovų, bet ir įvairių menininkų globėjas, paskatinęs kurti. Nenuilstantis, visuomet turintis idėjų. Rašytoja Jurga Vilė sukūrė tekstą apie Joną Meką ir jį pažinojusius žmones, jų prisiminimus. Na, o iliustratorei teko užduotis tą tekstą suguldyti į piešinėlius. 

Nė nenumaniau, kad Jonas Mekas tie žmonių padarė įtaką. Jo darbai kai ką įkvėpė, o kitiems jis tiesiog padėjo atrasti save. Jis būdamas labai ekscentriškas buvo pavyzdys, vedlys kurti. Na, ir tai kuo puikiausiai atsiskleidžia šiuose grafiniuose prisiminimuose. Daug įkvėpimo ras ir skaitytojas - kaip paprastais būdais galima sukurti tikrus meno kūrinius ir kaip atvira širdimi galima įgyti krūvas draugų. 

Manau, kad greičiausiai neatkreipčiau dėmesio į šią temą, jeigu ne grafinis pateikimas. Nesu mėgėja visokių prisiminimų ar istorinių memuarų. Bet rašytoja tikrai sugebėjo sudominti. Buvo įdomu ir naudinga paieškoti informacijos apie minimas asmenybes bei praplėsti akiratį. 

Rekomenduoju visiems, kurie neabejingi Jonui Mekui. Nebijokite neįprastos formos. Taip netgi geriau ir įdomiau: sudomins ir paauglį, o vyresniam suteiks progą priimti iššūkį.

[Simona · Rating 5 out of 5]

Kone 35 gyvenimo metų prireikė, kad Jonas Mekas mane pagautų. Ir su šia knyga taip ir įvyko! Vis kažkur pro šalį, vis nepasigilindavau, o dabar taip suintrigavo, kad @pasvalys.biblioteka tris knygas iš karto, dar skaitydama šią, užsisakiau.

Supratau, kad jis buvo ta asmenybė, kuri va taip pagaudavo ir į savo orbitą įsiurbdavo visus, pažinusius, prisilietusius, pasidalinusius bendromis akimirkomis. Visiškai unikalus, savitas, ir paprastas - iš to, ką pasakoja jo orbiton patekę knygos veikėjai. O pati dar žadu savu kailiu jo kūrybą patirti, kad įsitikinčiau! 💛

Labai graži knyga! Labai šiltas priėjimas prie žmogaus, kuris daugeliui tapo įkvėpimu kurti ir gyventi unikalų gyvenimą. Ir pati knyga įkvėpia šviesos, neša kažkokią nesuvokiamą viltį savy, kažką kirbina viduj. Jausmas ją skaitant - lyg prieš keliones, naujas patirtis, toks jaudinantis kito žmogaus atradimas ir atskleidimas.

Užkabino pasidomėti giliau, paskaityti paties autoriaus kūrybos. 💛

Komiksų nesu daug skaičius, pirmas istorijas mąsčiau, ar prisijaukinsiu. O į pabaigą pastebėjau, kad nebeliko jokio skirtumo ar minties apie tai, kaip aš jose jaučiuosi. Sklandžiai, įdomiai, labai pagaviai! Tiek tekstas, tiek iliustracijos.

Ir, aišku, gražiausia mintis apie tuos sodinamus medžius, gėles, pupas, ar bulves Jonui Mekui. Kiek toli vilnijo ir vis dar vilnija jo įtaka, kaip tų pupų, kurios vis dauginamos nesibaigia. 💛 Gražu. Labai gražu.

[Fantastiškų KŽL · Rating 5 out of 5]

Man atrodo, šita knyga gamina endorfinus! Visą laiką, kai ją skaičiau, palaimingai šypsojausi ir apskritai jaučiausi kaip įsimylėjus - visus tris iš karto - Joną Meką, Jurgą Vilę ir Miglę Anušauskaitę. Beje, jei dar nieko apie šią knygą negirdėjai, tai čia komiksas, kuris taipogi man sukėlė didelį norą spalvinti, net pasiskolinau dukros pieštukus ir paspalvinau pagrindinės komikso "vedėjos" gražų gėlėtą sijoną. Čia matyt, kaip Mekas nieko nesakydamas įkvėpdavo (ir vis dar įkvepia) žmones menui, tai va mane įkvėpė spalvinimui (beje, šimtą metų nespalvinau).

Šiam komikse taip gražiai suburti į krūvą žmonės, kuriuos Jonas Mekas arba jo pavyzdys - įkvėpė, padrąsino, palaikė. Man jis yra žmogus - kosmosas, apskritai, nemirtingas pasaulio stebėtojas, savo gyvenimą tęsiantis per tuos įkvėptuosius, per filmus, per laiškus ir archyvus, per pupas (kodėl - sužinosite komikse). Tarp visokių Jono Meko gyvenimo įdomybių, buvo ir dar viena - labai egzotiška - Mekas buvo peveldėjęs tuščią pliką salą, kurią šiame komikse Jurga Vilė sugalvojo apsodinti ir paversti sodu. Taigi kiekvienas knygos herojus neša sodui po augalą. Ech, kaip gražu (gaminasi enfždorfinai, sakau) ir, manau, Mekui labai labai patiktų.

Ir dar - Jurgos Vilės ir Miglės Anušauskaitės tandemas - nuostabus. Dėl to ir komiksas - puikus ir su maloniai pašaliniais poveikiais.

[Patricija || book.duo · Rating 5 out of 5]

5/5

Toks džiaugsmo užtaisas yra ši knyga! Kaip Lina iš FKŽ pastebėjo, kad ją skaitant tiesiog neįmanoma nesišypsoti. Smagu, kad viskas taip gyvai, su savais prisiminimais ir pasakojimais, iš kurių dėliojasi gana nuoseklus, nuoširdus, žavus Jono Meko paveikslas, toks ne vadovėlinis. Jonas nužengia iš puslapių – gali užuosti jo kepamus bulvinius blynus, aplink žydi visas sodas medžių – nuo šermukšnio iki drebulės, sukasi juostos, šlama puslapiai, skamba šaukštai, barščius iš dubenėlių kabindami, byra skaičiuojamos pupos. Čia ne tik Jonas, bet ir tie, pakeleiviai, bendraminčiai. Visi su pasigėrėjimu, meile, rūpesčiu prisimenantys, visi jo dėka pakylėti – nuo vaikų iki kačiukų, nuo menininkų iki nežinančių, kur nori eiti ir kuo būti.

Mekas čia yra ir meninis, socialinis, politinis simbolis, ir artimas draugas, ir lietuvių lietuvis, ir durnius, kaip be jokių problemų save pavadina, su kitais durniais susidūręs. Ir visi idėjiniai, ir visi kelia nuoširdžiausias emocijas ir plačiausias šypsenas. Sunku įsivaizduoti kam negalėtum tokios knygos rekomenduoti, o Miglės Anušauskaitės iliustracijos, kuriose Mekas net spindi, lipte lipa iš kiekvieno puslapio, kuriose bėgioja staliukai ir tekstas atgyja dar kita prasme, nei gali įsivaizduoti tik jo autorius, prideda tokio šarmo, jog nuostabu, kad tai – tokia sėkminga menininkių kolaboracija.

[Ilona · Rating 5 out of 5]

Labai miela knygelė. Ne tiek apie J. Meką, kiek apie jo kibirkštis kitų žmonių gyvenimuose. Ir tikiu, kad tokias kibirkštėles pagavusių yra daug daugiau, nei knygon sutilpo. Kibirkštys: "manai, kad tu eini per viską, bet iš tikrųjų viskas eina per tave"; "tu gimei, ir viskas jau yra, fotografiją gauni gimdamas. O paskui tik ryškini". Percituoju, nes paties J. M. dar neskaičiau. Bet įdomu tai, kad asmenybės šviesa, toks autentiškos laisvės jausmas mane pasiekia net per ilgą tarpininkų grandinę.
Ačiū autorėms. Nė neįsivaizduoju, kiek užtruko sugalvoti, nupiešti, užrašyti.

[Jūratė Baltušnikienė · Rating 4 out of 5]

Apie Joną Meką tiek daug skaityta, ir tiek daug girdėta, kad atrodo, lyg niekas jau ir nebegali nustebinti. Tačiau ši knyga pateikė ne vieną staigmeną, o ir pati kūrinio forma - komiksas, toks visiškai plast... Lengvumas neišpasakytas. Tokią atmosferą buvus ir įsivaizduoju Jono Meko kasdienybėje, kurioje tilpo tiek daug žmonių, kurie nenustoja puoselėti Meko sodą.

[Ernesta · Rating 5 out of 5]

Kiek nurauta knyga pačiomis geriausiomis prasmėmis.

Taip jau nutiko, kad, atėjus po Murakami „Išgirsk vėjo dainą“, nepaliauju galvoti, jog čia irgi kalbama turint tą didelę temą, bet per aplink.

Ir kažkaip smagu, kad jau mokam fainiai taip pasikalbėti apie didelius žmones, kad yra tam vietos, yra leidyklos, kurios išdrįsta, ir skaitytojas, kuris pasirenka. Jau nekalbant apie rašytoją…

5* ir tiek.