Fado: trumpa neįvykusi Lietuvos istorija

by Norbertas Černiauskas

Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Įsivaizduokite, kad nepriklausomos valstybės gyvenimas tęsėsi kupinas politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsmo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Į praeitį ėmė trauktis ištisa epocha, pasaulis keitėsi nuo Vilniaus iki pat Lisabonos ir net... Angolos.

Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina.

Genres: Fiction, Historical, Audiobook

224 pages, Paperback

First published January 1, 2024

About the author

Norbertas Černiauskas – istorikas, Vilniaus universiteto dėstytojas.

Reviews

[Zygintas · Rating 5 out of 5]

Pirmas sakinys: 1930-ųjų kovo 20 dieną Lisabonoje prie Prezidento rūmų budėjusios garbės sargybos karius ištiko nemenkas šokas.

Maloniai ir greitai perskaitoma mankšta smegenims – puikus sumanymas ir išpildymas. Pabaigus knygą ir suvokus neišpildytas galimybes, aplanko pavadinime minimas fado (iš Wiki: Fado (iš port. k. "lemtis") – iš Portugalijos kilęs muzikos žanras. Tai melancholiška daina apie nelaimingą meilę, išdavystę, mirtį ir neviltį, vandenyną. Svarbiausias emocinis elementas – ilgesys (saudade).)

Knyga verta visų jai išsakomų pagyrų ir susižavėjimų. Vienintelis pasiūlymas autoriui – duoti užduoti istorijos studentams parašyti išsamų darbą, kodėl autorius, rašydamas šią knygą, pasirinko vieną ar kitą sprendimą, į kuriuos dabartinius įvykius ar asmenins bakstelta ir pan. Nes vėliau daug kas pasimirš, o nagrinėjant įrašus gali nebebūti galimybės pasitikslinti.

Vertesni dėmesio pristatymai ir interviu:
1) Ko tyli istorikai? -#55 - Neįvykusi Lietuvos istorija. https://www.youtube.com/watch?v=F_htD...
2) Norberto Černiausko knygos „Fado. Trumpa neįvykusios Lietuvos istorija“ pristatymas. Vilnius: 2024. https://www.youtube.com/watch?v=Wpz0j...
3) Dapkus #28 „LIETUVA, KURIOS NEBUVO” Istorikas NORBERTAS ČERNIAUSKAS vieša versija. https://www.youtube.com/watch?v=eWlcZ...
4) ARTimai. Istorikas Norbertas Černiauskas siūlo alternatyvią Lietuvos istoriją: o kas, jeigu? https://www.youtube.com/watch?v=wGbpX...
5) Norbertas Černiauskas apie nepriklausomos Lietuvos gyvenimą 1968-aisiais https://www.youtube.com/watch?v=02TFL...

[Dainius Bučinskas · Rating 4 out of 5]

Simboliška, kad skaityti baigiau besibaigiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai, nes pagal šią knygą kovo 11-toji būtų įprasta diena - nebūtų reikėję vaduotis iš okupacinio jungo, kuris taip ilgai buvo mus užspaudęs.

Man kartais labai smagu pasvarstyti “kas būtų, jeigu būtų?”, smagu šia tema peržiūrėti filmą, sužaisti žaidimą ar perskaityti knygą. O ypač, kai kūrinys nebūna pilstimas iš tuščio į kiaurą, turi logikos ir nėra vaizduotės kratinys.

Tokia ir ši knyga, kurią skaitant vietomis gal kažko ir trūko, gal autorius kai kuriais aspektais ir kartodavosi, bet ji turi logikos.

Labai smagu, jog turime literatūros, kuri apžvelgia tokį stilių. O ir skaitant ypatingai lengva įsivaizduoti viską, ką mum pasakoja autorius. Čia jau negaliu nepagirti rašymo stiliaus, kuris nesudėtingas ir įtraukiantis.

O ateityje laukiame daugiau N. Černiausko knygų! Taip pat pagaliau turime tiesioginius skrydžių reisus Vilnius-Lisabona, tad kodė gi nepasinaudojus proga nuvykti?

[Povilas V. · Rating 3 out of 5]

Ką istorikai veikia visą dieną? Kažką kalba ir kažką rašo, dažniausiai apie praeitį. Tam turi savo metodus, šaltinius, jais remiasi ir bando kuo tiksliau rekonstruoti kaip ten viskas buvo iš tikrųjų. Černiauskas čia parodo fyntą - tais pačiais istorijos mokslo metodais galima rekonstruoti ne tik tai, kaip ten viskas iš tikrųjų buvo, bet ir tai, kaip visai nebuvo, bet galėjo būti, jeigu...
Smagus žanras, skaniai susiskaitė. Smagiausios vietos - apie Vilniaus studentų „revoliuciją“ ir lietuvių koloniją Angoloje.

Ko man norėjosi daugiau? Na, visų pirma, tai čia trumpa neįvykusi visai ne Lietuvos, o Vilniaus istorija. Yra keli sakiniai apie Kauną dar, o visi kiti Lietuvos miestai nebent tik paminėti. Šiaip jau ne vilniečiui čia turėtų būti sunkoka susigaudyti, tekstas reikalauja bent apytiksliai nutuokti, kur tie Paneriai, Vilko Pėda, Boufalo (Tauro) kalnas bei kitos Vilniaus vietos. Labai stipriai būtų pagelbėjęs kontrafaktinio Vilniaus 1968 m. planas. Pačiam irgi iškilo ne vienas geografinis klausimas, pvz., kur tiksliai tas naujasis Stepono Batoro universiteto miestelis. Iš teksto atrodo, kad turėtų būti maždaug ties dabartiniais apleistais sporto rūmais, bet juk ten buvusios žydų kapinės ir pagal šį Vilniaus raidos scenarijų, vargu, ar jos būtų panaikintos ir apstatytos, ar ne?

Dar labai norėjosi daugiau apie architektūrą, juk čia tikrai būtų labai dideli skirtumai nuo to faktinio Vilniaus. Deja, autorius nepamini turbūt nė vieno architektūros stilistiką nusakančio epiteto, tik rašo apie „gražius“ arba „skoningus“ pastatus. Ar skaitytojui įsivaizduoti tai, kas galbūt gražu ir skoninga Černiauskui, ar patiems mintyse įsistatyti sau mielus vaizdus?

Na ir dar daug klausimų iškėlė tai, kad pagal aprašomąjį scenarijų, pastatyta Turniškių HE, bet nepaisant to, Nerimi plėtojama laivyba, Antakalnyje prie upės įrengti paplūdimiai, net vandens autobusas kursuoja. Atrodytų, kad turėtų susidaryti marios kažkur ties Naujaneriais ir Skirgiškėmis, o mieste Neries lygis gerokai pakristi. Vėlgi, jei tik būtų planas, šitie klausimai turbūt nekiltų.

Ai, ir dar vienas klausimėlis - tai, kas vis dėlto, oficiali Lietuvos sostinė šiame scenarijuje - Kaunas ar Vilnius?

[Vaidotas · Rating 5 out of 5]

Ar įmanoma jausti nostalgiją laikui, kuris niekada neegzistavo? Ar vietai, kuri niekada netapo realybe? Pasirodo, taip

[Aušra Strazdaitė-Ziberkienė · Rating 5 out of 5]

"Ši knyga nėra nei studija, nei monografija, nei mokslinių straipsnių rinkinys. Bet nėra ir grožinės literatūros kūrinys, juolab ne mokslinė fantastika. Kas tai yra ir kaip tiksliau įvardinti tai, ką parašiau, - ir pats dar gerai nežinau. Bet ne tai svarbiausia. Svarbiausia - mėginimas nors keletu centimetru išplėsti lietuviškojo mąstymo apie praeitį ribas." (p. 207) - paskutiniame skyriuje "Užsklanda" sako autorius.

Tikrai nei istorija, nei mokslinė fantastika. Kas būtų buvę, jeigu. Jeigu ne karas, jeigu ne okupacija, jeigu nebūtų žuvę, nužudyti, ištremti, priversti pasitraukti Lietuvos protai ir sielos. Jeigu nebūtų priversti nusilenkti, kolaboruoti, arba noriai kolaboruoti likę už Geležinės uždangos. Jeigu jos nebūtų net atsitikę.
O jeigu nebūtų žuvęs Mindaugas? O jeigu, o jeigu.... Knygos pabaigoje autorius pateikia ne vieną "o jeigu" temai skirtą knygą - tad "Fado" tikrai nėra šios temos taškas.

"Fado" - viena iš tokios krypties mąstymo knygų. Labiau apie Vilnių, kuris kažkaip mistiškai yra Lietuvoje, nepaaiškinant kodėl. Jis daugiatautis, jaunas ir maištingas. Ten vyksta futbolo rungtynės, studentai triukšmauja prie būsimo Smetonos paminklo Lukiškių aikštėje, o Angoloje dygsta lietuvių kolonija. Kodėl ne? Juk taip galėjo būti.

Skaitydami šią knygą duokite sau laiko. Pirmiausiai rekomenduočiau perskaityti įžangą ir kelioms dienoms padėti knygą. O tada įsipilti mėgstamo vyno (galbūt net portugališko) ir skaityti šią knygą lėtai ir atsipalaidavus. Daug kur šypsositės! O kitur apims liūdesys.

Tokia jau ta mūsų neįvykusi istorija.

To nebuvo, tačiau tai, kas įvyks - priklauso tik nuo mūsų.
Ypač jeigu nustosime save laikyti likimo žaisliukais ir galiausiai pasijusime savo krašto šeimininkais.

[Tomas S. · Rating 3 out of 5]

Smagu, kad turime rašančių istorikų. Kad bando su tokiu žanru. Na bet jau antra knyga, kuri “turi būti labai gera”, bet kažkas nepakankamai sueina - ar autoriaus stilius ar dar kas.

Jausmas, kad nepakankamai pasiimu iš knygos.

Iš kitos pusės, pagarba už tai, kiek įdėta jėgų. Kiek perversta šaltinių su vizijomis. Ir kaip pats autorius sako, už “mėginimą nors keletu centimetru išplėsti lietuviškojo mąstymo apie praeitį ribas”.

[Simonas · Rating 4 out of 5]

O, koks nuostabus žanras! Autorius pasakoja apie veiksmą utopiniame Vilniuje 1968 metais, kuriame istorija pasisukusi taip, jog WW2 leido Lietuvai išsaugoti nepriklausomybę. Mirštantis Smetona ir atgimusios diskusijos apie demokratiją, pagaliau užbaigta Vivulskio bažnyčia Vilniaus centre su gigantišku Jėzum ant stogo ir kiti dalykai. Man gal norėtųsi gilyn ir eiti į tas fantazijas, bet autorius kiekviename žingsnyje tarsi išsigąsta ir eina ieškoti atgal nuorodų ir pateisinimų, jog tas kelias geras. O reikėjo tik pirmyn - toks nuostabus ir neišnarpliotas dar žanras.

[Sinokim]

Atrodo, pagal knygos galo aprašymą, sužymėjo visas varneles kas mane domintų; alternatyvi istorija, istorija ir politika. Perskaičiau pusę knygos, nors ir knygą trumpa, tačiau skaitėsi gan lėtai. Pusę perskaitęs, supratau jog ne man. Galbūt dėl itin didelio įvairių detalių ir niuansų kiekio, nors atrodo, kaip tik toks konceptų aprašymo patiktų, tačiau neužkabino ir tiek.

Kas įdomiai nustebino, jog knygos pradžioje pasakojama, kaip turėtų būt skaitoma knyga. Nurodymų laikiausi, tačiau prisijaukint knygos nepavyko.

[Darius Motiejūnas · Rating 4 out of 5]

Tikrai vertas dėmesio darbas.

Istorija yra tai, kas domina skaitytojus. Nesvarbu, ar tai meilės pasakojimas, ar istorija apie našlaitę, ar nuotykiai renkant grybus. Jei ji papasakota intriguojančiai, ji patiks skaitytojams.
Ši knyga yra dokumentinė. Tiksliau - alternatyvios dokumentikos pasakojimas.
Įdomi interpretacija apie tai, kaip galėjo susiklostyti Lietuvos istorija, jei...

Ačiū autoriui už įdomų darbą :)

[Matas Maldeikis · Rating 4 out of 5]

Neblogai ir romantiškai kaip viskas būtų jeigu būtų. Ir ne tokia ta rožinė svajonė būt buvus.

[Asta · Rating 4 out of 5]

"Pasistenkite skaityti tekstą kaip įprastą istorinę knygą."

Autorius pats pateikia "raktą", kaip skaityti šią knygą.
Supažindina su žaidimo taisyklėmis.

Minties eksperimentas įdomus. Tai nėra visiška fantazija, nes aprašoma alternatyvi istorija paremta daugybe šaltinių.

Pirmasis skyrius labiausiai turėtų patikti vilniečiams.
Autoriaus meilė Vilniui justi beveik iš kiekvieno puslapio.
Atrodė, kad skaitau ne "Trumpą neįvykusią Lietuvos istoriją", bet būtent "Trumpą neįvykusią Vilniaus istoriją".

Antrajame skyriuje kiek nuobodžiavau, nes ten jau tikrai atrodė, kad skaitau "įprastą istorinę knygą". Gal kiek ne to tikėjausi po man labai patikusios Černiausko "1940. Paskutinė Lietuvos vasara".

Trečiasis skyrius - laisvė vaizduotei. Apie lietuvių koloniją Angoloje, semiantis įkvėpimo iš Kazio Pakšto vizijų.

Po labai patrauklaus pristatymo Knygų mugėje buvau susidariusi kiek kitokį įspūdį apie šią knygą.
Bet skaitydama supratau, kad pristatyme diskutavo vien istorikai - jie tokį tekstą vertina iš savo perspektyvos, kiek kitaip nei aš.

Reziumė:
Gerai, kad Norbertas Černiauskas parašė tokią knygą.

[Andrius Baležentis · Rating 3 out of 5]

Toks savitas literatūrinis eksperimentas, sukurti fikcinę dokumentiką, pasitelkiant Portugališką Fado, kaip išraiškos priemonę. Labai patiko, kad ši alternatyvi istorija nenucukruota, atspindi mūsų tautos stiprybes ir ydas. Buvo smalsu ir įdomu skaityti, įdėta daug kruopštaus darbo, tačiau nežinau kas iš viso to manyje pasiliko. Knyga gera, bet to potencialo idėjoje buvo gerokai daugiau, ypač Fado kultūros reiškinio atskleidime – viena svarbiausių kūrinio temų, užkoduota pavadinime, liko paviršutiniška ir neparodė tikrosios šio žanro gelmės.

[Neringa Matuseviciene · Rating 1 out of 5]

Turbūt lilgiausiai ir sunkiausiai skaityta knyga. Kažkoks įvykių kratinys, kuris visiškai nekabino, nekėlė jokios intrigos. Kas būtų, jeigu būtų? tikiu, kad galima parašyti gerokai įtaigiau. Įvykiai be sąsajos, kažkoks šuoliavas tai vienur tai kitur.

[Kristina Monika · Rating 5 out of 5]

Alternatyvi Lietuvos istorija - kas būtų, jeigu būtų... Istoriko, remiantis įvairiais šaltiniais, parašyta istorija (nesileidžiant į nerealias fantazijas) apie tai, jei Lietuva kažkokiu būdu būtų išvengusi okupacijos.

Pradėjus skaityti, galvoje sukosi įvairūs klausimai: kam toks šiek tiek ekstravagantiškas (nors autoriaus ir paaiškintas) pasirinkimas vesti paraleles tarp Lietuvos ir Portugalijos, tai kaip visgi buvo išvengta okupacijos, kiek militarizuota buvo nepriklausoma Lietuva (turinti tokią kaimynę kaip sovietų rusija), žydų likimas II pasaulinio karo metu ir panašiai. Į vienus buvo atsakyta, į kai kuriuos ne. Bet iš tiesų po keliasdešimties pirmųjų puslapių tuos klausimus pamiršau, nes autoriaus alternatyvios istorijos variantu patikėjau ir tiesiog pradėjau ją skaityti kaip tikrą istoriją. Nes viskas buvo sklandu, logiška ir pagrįsta. Ir dar labai įdomu.

Labai patiko, džiaugiausi ir sirgau už tą Černiausko Lietuvą bei jos 1968 m. vasarą su šūkiu "daugiau meilės, knygų ir demokratijos"! Todėl baigus knygą bei išėjus iš Černiausko istorijos versijos, buvo ir truputį liūdna dėl to, kas būtų galėję būti...

[Aiste Eidukaityte · Rating 5 out of 5]

Viena unikaliausių istorinių knygų, kurias skaičiau paskutiniu metu. Mokėti įtikinamai papasakoti galėjusią įvykti, bet neįvykusią Lietuvos istoriją sugebėtų tikrai ne kiekvienas. Norbertui Černiauskui tai puikiai pavyko. Knyga sugeba įtikinti, jog tragiškų XX amžiaus įvykių Lietuva taip ir nepatyrė ir nukelia į Vilniaus ir visos Lietuvos gyvenimą, kurį galėjome išgyventi. Bravo! ❤️

[Lina · Rating 5 out of 5]

Knyga labai gerai “susiskaito” - įtaigiai, nenuobodžiai parašyta apie tai, “kas būtų, jeigu būtų”.

Apmąstant alternatyvios Lietuvos istorijos scenarijų, jis nesukurtas “iš dangaus”, paremtas faktais ir idėjomis, kurios egzistavo. Manau, knygai solidumo priduoda ir visos nuorodos į šaltinius. Ir, ačiū, autoriui dėlto, nes daug dalykų sudomino į juos pasigilinti atskirai.

Viską galima reziumuoti autoriaus žodžiais: “šiuo tekstu siekiama mobilizuoti tam tikrą praeities patirtį… , kuri padėtų dabarčiai ir ateičiai”.

[Žygimantas · Rating 2 out of 5]

Gal vėl expectations were too high. Idėja gera, planas geras, logika ir taisyklės geros, bet... 1* už intro. 2* už outro. Knygos geriausia vieta - pabaiga. Visą knygą laukiau kada jau prasidės, kas užteasint'a aprašyme ir, mano galva, pati knyga turėjo prasidėt ten, kur baigės. Tai kažkaip negerai gavos. Ir pavadinimas misleading - neva Lietuvos, bet iš tikro Wilniaus ne(į)vykusi istorija.

[Vita Mikuličiūtė · Rating 3 out of 5]

Nesu didelė istorinių knygų mėgėja, istorijos, kuri neįvyko, panašu, - taip pat. Taigi mano vertinimas šališkas. Bet iš mokslinės pusės susipažinti su tokio koncepto knyga buvo įdomu.

[Paulius Cubera · Rating 3 out of 5]

Pagaliau perskaičiau ir labai dvejopos mintys. Neperku naujai išleistų knygų dažniausiai, nes kainos man neadekvačios, tad ilgai medžiojau naudotą, laukiau ir sumedžiojau. Jau buvau ir podcastų klausęs apie knygą, ir atsiliepimų skaitęs. Ir galiausiai man ne(labai)patiko.

Tai nereiškia, kad autorius yra prastas rašytojas - jo knyga Paskutinė Lietuvos vasara buvo fantastiška. N. Černiauskas yra puikus istorikas, mokantis rašyti istoriją skaitomai ir įdomiai. Bet ši knyga nei istorinė, nei grožinė ir mano manymu - čia ir didžiausias trūkumas. Akivaizdu, kad istorikas-mokslininkas neleido sau nukrypti per daug į fantazijas ir grožinę literatūrą.

Bet man jau pati pirma knygos sąlyga kelia labai daug klausimų ir trukdė įsijausti. Kokiu būdu alternatyvioje istorijoje Lietuva po WWII lieka nepriklausoma (kai Lenkija, Čekoslovakij ir pan. autoriaus vizijoje - ne) ir dar su Vilniumi, kurį kažkaip SSRS ėmė ir atidavė? Toks jausmas, kad autorius, būdamas rimtas istorikas, pabijojo tą sąlygą aptarti rimčiau, nes pats supranta, kad tai iš esmės nebuvo įmanoma WWII pabaigoje. Man labai norėjosi žinoti aiškų atsakymą į pačią pagrindinę sąlygą ir esmę.

Norint parašyti tokią knygą - turi įdėti begales darbo ir tai aiškiai matosi. Daug šaltinių, akivaizdu, kad ateities vizijos yra pagrįstos šaltiniais, o ne tiesiog fantazijos, kaip galėjo būti.

Kalbant trumpai, man buvo nuobodu - ypač antras pasakojimas. Jei knyga būtų buvus ženkliai storesnė, būčiau gal net numetęs į šoną. Pasikartosiu, ką jau yra rašę kiti - čia labiau ne Lietuvos, o Vilniaus istorija, nes iš esmės viskas yra tik apie Vilnių.

[Aivaras Žukauskas · Rating 3 out of 5]

Lengvas, tačiau labai įdomus minties eksperimentas, stebinantis (gerąja prasme) kai kuriais pasirinkimais, ypač kalbant apie gretinimą. Ir, žinoma, ypatingai įdomus kolonializmui skirtas skyrius, ne tik duodantis įdomios informacijos apie išties vykusius procesus, tačiau ir apie tamsesnę, ne tik pozityvią hipotetiką.

[Lukas Kivita · Rating 4 out of 5]

Įdomus minties eksperimentas, bet visgi mažiau įtraukus lyginant su “Paskutine Lietuvos vasara”. Sutinku su kai kurių pastabomis, kad pasakojimas prašosi daugiau detalių iš už Vilniaus, atskiri segmentai pasibaigia anksčiau nei norėtųsi.

Kita vertus, didelį įspūdį palieka autoriaus pasirinkta metodologija istorinę vaizduotę derinti su tikrais istoriniais šaltiniais, liudijančiais apie tarpukario ir pokario Lietuvos veikėjų vizijas valstybei.

[Agnė V. · Rating 4 out of 5]

Įdomus minčių ekspermentas, palaužantis smegenis.

[george (taylor’s version) · Rating 3 out of 5]

nemanau, kad knyga būtų sudominusi mane, jei būtų buvusi skaityta kitomis aplinkybėmis. autobuse vilnius-klaipėda laikas su šia knyga neprailgo.

[Deimantė Jurkštaitė · Rating 4 out of 5]

Trečioji knygos dalis apie lietuviškas kolonijas ištraukė iki 4-to. Skamba kaip itin tolima Lietuvai aviantiūra.

"Pajūryje mums liūdna, kai svajojame...
Negalume būti tuo, kuo norime, nes kuo norime būti, visada norime tuo būti buvę praeityje..." (Fernando Pessoa, Jūreivis)

[Dovydas · Rating 4 out of 5]

Po '1940: Paskutinė Lietuvos Vasara' Norbertas Černiauskas turi mano maksimalų pasitikėjimą, o kai pamačiau, jog naujos knygos tema bus tokia, apie kurią tikrai ne vienas esam pamąstę, tai aišku, jog labai laukiau šio darbo.

Pateikimas kažkiek panašus į praeitos knygos, skaitosi lengvai, tik gal kiek daugiau kažkiek sausos informacijos - knyga paliečia turbūt kiekvieną įmanomą neįvykusios praeities politinį, kultūrinį ir socialinį kampą (ir ne tik Lietuvos, nes skiriama kažkiek laiko ir užsieniui), tai tikrai ne viskas yra vienodai įdomu, bet čia, manau, tikrai nuo skaitytojo priklauso - man apie studentų protestus skaityti buvo tikrai įdomiau nei apie bažnyčią :)

Šaltiniai išnaudoti labai sumaniai, per daug nenuklystant į fantastikos pusę. Žodžiu, labai stiprus darbas, kurį vertą išskirti vien dėl įdėto darbo, kuris įgyvendintas beveik nepriekaištingai. Ypač siūlau skaityti kaip ankstesnės autoriaus knygos tęsinį (jei taip galima vadinti, apie šitą šiek tiek užsimenama ir knygos užsklandoje), bent kažkiek pamirštant visus įvykius, nutikusius tarp šiose knygose vaizduojamų laikotarpių.

[Airida Zavadske]

Norėčiau duoti 3,5. Kiek "Paskutinė Lietuvos vasara" buvo įdomi ir įkvepianti, tiek Fado neišpildė lūkesčių. Visas veiksmas sukosi aplink Vilnių, pritrūko visos Lietuvos matymo. Istorija apie Naująjį Vilnių apskritai iš alternatyvios alternatyviai realybės.
Buvo ir labai įdomių detalių - pvz., apie Justiną Marcinkevičių.

[Vilma Ul · Rating 2 out of 5]

Kažkokia trumpa NEVYKUSI istorija... apie bet ką ir apie nieką. Sudominęs knygos aprašymas atvirkščiai proporcingas dėmesiui, kurį verta skurti šiai knygai. Keliose vietose daugybė išvardintų komponentų tarsi tai būtų grožiniai epitetai, tačiau beprasmiškai apkrauna turinį. Nei istorinė ši istorija, nei grožinė. Ir iš viso ne istorija.

[Grazina Jankauskiene · Rating 5 out of 5]

Nuostabi knyga su be galo daug istorinių faktų ir kas būtų jeigu būtų. Man labai patiko, fantazija tiesiog įsisiautėjo beskaitant! Bandyčiau skirt 6 žvaigždes,deja tiek neleidžia :)

[Kristina mato ne špygą · Rating 3 out of 5]

https://matonespyga.wordpress.com/202...

[Eglė Valintėlytė · Rating 1 out of 5]

DNF / Nebaigta. 😿