Benjamin er ferdig utdannet doktor, og bringer sin datter Karna med seg fra København og hjem til Reinsnes. Karna har epilepsi, og synger og bruker Bibelen til å kurere seg selv. I 1878 vender Dina hjem fra Berlin og blir grunder på Strandstedet, et nordnorsk samfunn i sterk vekst, samtidig som Anders sliter og vil berge Reinsnes mot den nye tida. En roman om svik, sjalusi, kjærlighet, musikkens betydning og å holde ut sine valg.
Herbjørg Wassmo (born Vesterålen, December 6, 1942) is a Norwegian author. She worked as a teacher in northern Norway until her debut as an author. Her debut work was a collection of poems, "Vingeslag" ("Beating of Wings"). Her major breakthrough was her first novel, "Huset med den blinde glassveranda" ("The House with the Blind Glass Porch") in 1981. Her best known book is Dinas bok (Dina's Book) from 1989. This novel was made into a film with the title "I Am Dina" in 2002, starring Maria Bonnevie and Gérard Depardieu.
Įspūdinga trilogija ir jausmus išdraskanti jos pabaiga. Užvertus paskutį puslapį nebedvejoju, nebesvarstau ar tikrai po dešimties metų, per kuriuos be abejo pasikeičiau tiek aš, tiek mano skonis - trilogija pasirodys tokia gera, kaip skaitant primąjį kartą. Na taip, per pastaruosius metus literatūros buvau nustebinta ir labiau, nei kad šiandien mane stebina ir malonina Herbjorg Wasssmo, bet sakyti, kad čia silpna šeimos saga ar skystas skaitinys - na nepriversit.
Kaip skaitant Laimės Sūnų, šiek tiek nekantravau - tai kada apie tą sūnų - Benjaminą, o ne toliau apie Diną, tiek skaitant Karnos Kraitį klausinėjau - tai kada apie Karną, o ne Benjaminą? Lyg ir sakiau sau - kad čia vėl gražus perėjimas nuo vienos iki kitos knygos, bet ne visai tiesa. Man pasirodė, kad Karna liko ganėtinai nuošalyje, ir tik paskutiniuose puslapiuose suvaidino savo tikrąjį vaidmenį.
Na nepaisant to, aš šiaip net nežinau ką daugiau pridurti, tiek kalbant apie konkrečią knygą, tiek apie visą trilogiją - tai tikrai tie istoriniai romanai, kurie skaitytoją patenkina savo tamsia ir niūria atmosfera, stipriomis asmenybėmis - charakteriais, kuria intrigą, tačiau nebijo liūdnų baigčių, autorė nepataikauja skaitytojui rašydama taip, kaip jis tikisi. Turbūt neveltui Herbjorg Wassmo yra sakiusi, jog rašydama iš tiesų negalvoja apie skaitytoją - nes tai, anot autorės, varžo jos pačios vaizduotę. Telieka jai dėkoti už tai, nes man regis, taip ir yra lengviausia nuslysti šabloniško ir šimtąkart girdėto pasakojimo link.
31-oji XX a. Aukso fondo knyga. Retai taip būna, kad trečioji knygos dalis taip puikiai parašyta, kad pradeda dar labiau patikti ir pirmosios dalys. Jei pagrindinė viso epo veikėja Dina pradžioje tikrai nepatiko ir buvo netgi atstumianti, dabar jos amplua tampa kitoks - ji yra įsikūnijusi paslaptinga tvarkos kūrėja. Ir dar atsiranda maža Dinos kopija, kuriai irgi nelengva
Dauguma trilogijų būna taip, kad pirma dalis sužavi, o sekančios būna, kad jau kaip ir nebėra ką pasakyti, toks kaip papilstymas iš tuščio į kiaurą. Bet su šita trilogija, viskas atvirkčiai. Paskutinioji trilogijos dalis, kurios neverta imti į rankas, neperskaičius pirmų dviejų, skiriu prie geriausių skaitytų trilogijų. Užburiantys personažai, nepakartojamas H. Wassmo stilius. Šioje knygoje dar artimiau susipažįstama su visais personožais, patiriant gyvenimą, tiek daug pasaknt apie jį, ir pabaigiant. Taip pabaigti trilogiją tikriausiai sugebėtų mažai kuris autorius. Visko tiek, kiek reikia, ir taip kaip buvo. Bus įdomu sužinoti, kuo dar autorė nustebins, ketvirtoje dalyje, nors atrodė viskas jau kaip ir užbaigta.
O tai, ko ilgiuosi, niekas iš manęs negali atimti. * Kai suėmė jos rankas ir suspaudė, pajuto siūbtelint apmaudo bangą, sumišusią su ilgesiu, kurį buvo numarinęs. Jos akys prisipildė ašarų, ir jis pamanė: „Ne, nebuvau numarinęs". Veikiausiai dėl to, jog ilgesys ir viltis žmogų apleidžia paskiausiai. *
„– Reikia matyti meilę, kai ji yra, neleisti jai praeiti pro šalį. O jeigu ji nori praeiti pro šalį, tegul eina. Ji turi būti laisva. Tik taip galima ją išsaugoti.“
Trečiojoje trilogijos dalyje vėl sugrįžta pagrindinė veikėja – Dina. Pavadinimas – „Karnos kraitis“, todėl tikėjausi, kad veiksmas labiau suksis aplink Benjamino dukrą Karną. Ji tikrai ryškus personažas knygoje - vaizduojamas laikas nuo jos kūdikystės iki paauglystės, jos pirmoji meilė. Tačiau perskaičius visą dalį, susidarė įspūdis, kad Dina vis tiek išliko pagrindinė veikėja. Paskutiniuose knygos puslapiuose šešiolikmetei Karnai, po nelaimės, buvo perduota Dinos vairalazdė, todėl spėju, kad knyga „Dinos testamentas“ jau bus labiau pasakojimas apie Karną ir jos susiklosčiusį likimą. Trečioji dalis man regis, skirta papasakoti apie stiprias, mylinčias, drąsias ir pasiaukojančias moteris. Knygoje jų ne viena. Ir tokioje aplinkoje auga Benjamino dukra Karna, mato jas, o intriguojanti pabaiga - tik įpūtė jausmą, kad tai - dar ne pabaiga. Kažkur tarp moterų istorijų, tarp jų visaip besidėliojančių likimų yra dar viena knygos tema - meilė. Vieni veikėjai jos ieško, kiti - ją radę dar dvejoja, treti - myli, tačiau nepasiekiamą asmenį..
If you have read precious books by this author, this one will not be a disappointment. The language is flowing and it is easy to close your eyes and just imagine the nature of Norway - the sea and the land both important to its people. The destinies of people who live there and who have lived before. The different generations and their stories which have been tied together by their history.
I woke up in the middle of the night, decided to read to help me fall asleep again, but the book is so intense I will stay up all night this way! :) Intens, sad, and incredible! I am sad to say bye to the characters
Mycket välskriven och väl researchad bok med en (för mig) trovärdig inblick i Norges sena 1800-tal och livet ute i de karga kustlandskapen.
Jag har lite svårt för alla namn och det tar mig nästan halva boken innan jag har koll på vem som är vem. Inte ens i slutet hade jag full koll på vem som var vem. Det är ju inte bokens fel så klart, men kanske böcker med flera ständigt återkommande karaktärer kan göras tydligare, på något sätt? Jag kan tycka att det skiftande berättarperspektivet gör det rörigt att veta vem det handlar om. Kanske därför jag blir så förvirrad så ofta.
Efter af have læst de første tre bøger i serien er det så småt gået op for mig, at det ikke kun er i Dina, magien sidder. Anden bog var en, for mig, lidt flad fornemmelse ovenpå den første. Men tredje bog med hjemvenden til Reinsnæs, opstod magien endnu en gang; det er ikke kun Dina, som ellers må siges at have været essensen af Reinsnæs, men også Reinsnæs selv og dets beboere. Efter slutningen af denne bog, som jeg ikke vil afsløre, så er det spændende, hvordan Wassmo vil forsætte historien i det nyligt udkomne fjerde bind i serien.
Trilogian päätösosa, valitettavasti luonteeltaan sellainen ylipitkä ja väkisin väännetty. Kokonaiskuvaa on vaikea muodostaa, ihmisestä ja tapahtumasta toiseen hypätään vähän väliä, mikään ei oikein tunnu etenevän, ja sitten tulee kuin puskista ylidramaattinen loppu. Vähän kuin minä ala-asteella ainetta kirjoittamassa: kun en enää tiennyt, miten päättäisin aivan väärään suuntaan lähteneen tarinan, lopulta kaikki vain kuolivat. Mutta vain vähän, koska ei tässä kaikki kuolleet. Oho, spoilasin!
Jeg foreslår alle elskere af Dinas bog at stoppe der og ikke læse efterfølgerne i serien.
Note: Af gud ved hvilken grund er alle karakterernes reaktion på hustruvold at spørge, hvorfor voldsmanden slår sin kone til dødens rand igen og igen. Som om der er en logisk forklaring, der kan sætte en stopper for hans vanvid. Der findes ingen undskyldning eller “forklaring” for at slå sin kone, om hun er utro eller ej.
Ko es saņemšu mantojumā no savējiem? Jautājums pazib man prātā izlasot pēdējo triloģijas daļu. Un es nerunāju par mantu, ar mantu ir viegli, bet ar tiem neredzamajiem pavedieniem, emocijām, attiecībām, atmiņām ir sarežģītāk. Šis ir brīdi kurā ļauties piezīmēm dienasgrāmatā, jo mēs katrs sevī kā mantojumu kaut ko nesam no dzimtas. Gribam to vai nē... Šis darbs liek pavērties pagātnē, un pārdomāt attiecības un notikumus savā dzimtā.
Tai trečia "Dinos knygos" dalis - ir pati geriausia!🌱
✔Labai daug veiksmo.
✔Gyvenimas matomas Dinos sūnaus Benjamino ir jo dukters Karnos akimis.
✔Kaip ir kitose trilogijos dalyse paliečiama mirtis. Tik šį kartą esi daug labiau susigyvenęs su veikėjais, tad mirtys labai stipriai paliečia tavo jausmus.
✔Meilė. Kaip gi be jos. Karnos nauji potyriai. Dinos jausmai. Benjamino ir jo draugo peštynės dėl Anos rankos, galiausiai Dinos sūnaus vedybos su išrinktąją, taip pat Benjamino ir Hanos meilės ryšiai...
✔Moteris atskleidžiama kaip kovotoja, lygi su vyrais, svieto lygintoja, tiesos ieškotoja. Nebūtinai kaip vertybių puoselėtoja ir šeimos židinio sergėtoja.
✔Šaltas kraštas, daug jūros ir sniego, vėjo ir audrų - kaip ir žmogaus gyvenime taip ir gamtoje.
✖Knygos vienintelia minusas - neįtraukiantis romano viršelis.
Šiuo metu ant mano skaitymo staliuko paskutinė dalis, kuri, sakoma, nė nepriklauso Dinos trilogijai, bet turi ryšį su ja. 🎲
Ta knyga yra "Dinos testamentas". Ją galima skaityti ir nieko nenutuokiant apie kitas H. Wassmo Dinos knygas, tačiau jei esate jas skaitę, jums tai padės iškart susigaudyti tarp veikėjų.🐞
⚠️Išties turiu pripažinti, kad tai mano sunkiausia kada nors skaityta knygų serija. Kiek kartų jau galvojau mesti. Bet vis sugrįždavau.
Kai skaitai, įtraukia. Bet įtraukia ne malonumu ją skaitant, o teksto vingrumu, charakterių nenuspėjamumu, nuolat kintančiu veiksmu...
Kai numeti skaitymą, tikrai galvoji, kad nebegrįši prie Dinos, bet, žiūrėk, jau netrukus degi nekantrumu sužinoti, o kas gi nutiks toliau. 🍍
Taip vat ir gyvenau su Dina. Ir gyvensiu dar vieną, bet jau paskutinę, knygą.😂
Lydbok, Lydbokforlaget 2009, lest av Gørild Mauseth, Operasjon Hjernerystelse.
En intens og fengende historie som føles som en oppdatert versjon Knut Hamuns nordlandsromaner blanda med Cora Sandels lyriske språk og troverdige beskrivelser av unge jenters sinn.
Dette er en knakende god tredjebok i serien, etter en litt skuffende bok 2. Dina er mer spiselig, og oppfører seg langt mindre selvsentrert og psykotisk enn i de tidligere bøkene. Det er allikevel dypdykket i Karnas sinn som er romanens aller sterkeste side. Trekantdramet Anna/Benjamin/Hanna er flott beskrevet, handel og vandel og kampen om makt på Strandstedet er spennende, og bokas .
Innleser er Gørild Mauseth. Hun gjør en svært god jobb, og passer mye bedre som innleser til disse bøkene enn Stig Henrik Hoff, som leste bok 2 i serien. Mauseth leser med en enorm inderlighet og er verken redd for å rope eller lese med gråtkvalt stemme. Dessverre er lydkvaliteten på innspillinga dårlig, med mye sus og varierende bakgrunnsstøy. I tillegg fungerer innspillinga dårlig med Nextory: av en eller annen grunn fades lyden mellom hvert kapittel og det tar et lite sekund før lydnivået er tilbake til normal. Det fører til at de første orda i hvert avsnitt blir borte, siden det er for kort pause fra kapittelstart til der Mauseths stemme kommer inn! Jeg måtte tegne et nytt abonnement på BookBeat bare for å høre denne boka… Men verken Wassmo eller Mauseth kan klandres for dette, så jeg ender opp på 5 stjerner igjen.
Šiandien baigiau trečiąją “Dinos” serijos dalį. Ir jaučiu, kad prisirišau prie šios istorijos ir veikėjų. Gal dėl to, nes skaičiau lėtai ir ne vieną mėnesį, gal nes knygų siužetas neeilinis ir įdomus. O ir šiaip vienos ar kelių giminių istorijos, persiduodančios iš kartos į kartą yra vienos mano megstamiausių.
Trečiojoje dalyje sutinkame ir ankstesnius veikėjus, bet didelis dėmesys skirimas jauniausiąjai - Karnai. Jos dar vaikiškas/paaugliškas požiūris į šeimoje vykstančius įvykius, savęs pažinimas per artimuosius ir aplinką.
Jei pirma dalis man patiko, o antra buvo šiaip sau, tai trečioji iš visų padarė geriausią įspūdį, pasirodė įdomiausia. Atrodo joje tilpo viskas - aplinkos, kurią žinome nuo pirmosios knygos, pažinimas vaiko akimis, santykių problemos, meilė, pavydas, kerštas, neišsipildžiusios svajonės. Knyga tikrai apie daug ką priverčia pagalvoti.
Vis galvojau, kad gal kiekvienam iš eilės ir nesiūlyčiau skaityti šių knygų. Man jos nebuvo tos, kurių negalėčiau paleisti iš rankų ir suskaityčiau keliais prisėdimais. Tai tie, kurie ieško kažko “užkabinančio” nuo pirmo puslapio, gali likti nusivylę. Bet šiaip, kurie nori įdomios, savitos, šiaurės vėjų persmelktos istorijos apie vieną šeimą, istorijos, kuri tęsiasi per kelias knygas - imkit.
Zeer onderhoudend en goed geschreven verhaal dat zich afspeelt in het barre noorden van Noorwegen in de 2de helft van de 19de eeuw en voornamelijk draait om Karna, het epileptische dochtertje van de dorpsdokter, Benjamin Grønelv, dat een aparte kijk heeft op de gebeurtenissen om haar heen. Spectaculair einde. Dit was oorspronkelijk een trilogie: Het Boek Dina (gelezen in 1996), Het Boek Benjamin (niet gelezen) en dit boek, maar er is in 2019 toch nóg een boek verschenen in deze serie: Dina's Erfenis.
— Думаешь, люди могут любить и не лгать друг другу?Бабушка повернула к ней лицо:— Не знаю. Мне кажется, могут. Но не жди, что они будут думать только о тебе. Каждый думает о себе. Даже те, кто тебя любит, не всегда смогут все рассказать тебе. Но это еще не ложь. Самое главное, чтобы было кого любить.— Как это?— Нужно научиться видеть любовь, когда она есть, и не дать ей уйти. Но если ей надо уйти, значит, надо, и тут уж ничего не поделаешь. Любви нужна свобода. Только так можно ее удержать.
Fascynująca opowieść o kobiecej sile, trudnym dzieciństwie, i życiu na własnych warunkach. Opowiadająca o najciemniejszych stronach ludzkiej egzystencji w elegancki, emocjonalny, ale pozbawiony ckliwości sposób.
Myliu Dinos trilogiją!!! Dabar, pabaigusi Karnos kraitį, jau galiu drąsiai teigti. Kartais šiurpuliukai kūnu lakstydavo ne nuo istorijos posūkio, bet nuo įtaigaus rašymo stiliaus, ŽVĖRIŠKOS teksto galios! Kaip pavyzdžiui kulminacinio įvykio aprašymas prieš pat pabaigą , kai visi veikėjai apie tai sužino (išgirsta tą vieną šiurpinantį žodį) - nu kaip meistriškai sudėliota viskas! Ach
Deel drie gelezen en ook weer van genoten. Dina heeft geen gemakkelijk leven gehad en haar doen en laten heeft impact op haar familie. Veel geheimen komen boven water...
Labai dažnai (beveik visada) tęsiniai yra tik skysta striubytė, kai pirmoji knyga - sodrus sultrinys. Bet ši Dinos knygos trilogija (ketvirtai knygai tas netaikoma) yra išimtis iš taisyklės. Kam norisi kažko nepamirštamo ir skandinaviškai pagaulaus, čiupkite, ši rašytoja yra meistrė!
Kur kas mažiau stebuklinių motyvų nei pirmose dalyse, tačiau netrūksta heroizmo. Greitesnis tempas. Tarsi klasikinė šeimos saga pagal visus kanonus. Bet klasika ne bereikalo yra klasika, reiškia padaryta tiesiog gerai, bene nepriekaištingai.
Odė Norvegijai, laikmečiui, kultūrai, gamtai. Vienas tų kraštovaizdžio paveikslų, kur žavi dėmesys detalėms. Vargu ar bus nepamirštamas, bet išties vertas pasigėrėjimo.
Ir šį syk tikrai norėjau duoti 5*, bet… Žinote, kuryboje yra tokia sparnuota frazė 𝑘𝑖𝑙𝑙 𝑦𝑜𝑢𝑟 𝑑𝑎𝑟𝑙𝑖𝑛𝑔𝑠, tai va, mano manymu, autorė be reikalo nenužudė vienos savo brangučių ir gale įterpė epizodą Akseliui. Kas atėmė šlovę iš pabaigos, nes kai ten dasigavau radosi “sviestas sviestuotas” paskonis. Tad apibendrinu kaip 4.5*.
This book, together with Dina’s book and Benjamin’s book, takes over your soul. It carries you over the fjord to Reinsnes. It grips you tightly, with all its directness, trauma, despair, poetry, fear and guilt.