What do you think?
Rate this book
MO
Mindaugas Nastaravičius (g. 1984) – poetas, dramaturgas, žurnalistas. 2010 metais, laimėjęs Rašytojų sąjungos organizuotą „Pirmosios knygos“ konkursą, išleido eilėraščių rinkinį „Dėmėtų akių“, buvo apdovanotas Zigmo Gėlės premija už geriausią metų debiutą. Kūryba versta į anglų, prancūzų ir rusų kalbas.
Mo, mielas skaitytojau, mo!
Poeziją įmanu rasti ir šiuolaikinės poezijos knygose. Poezija, kūryba (poiēsis graikiškai ir reiškia kūrybą) labiausiai galima ten, kur alsuoja ir įnoringųjų sesučių mūzų motina Mnemosinė, kitaip – Atmintis.
Atmintis poeziją kuria ir poezijoje įsikuria tik gyvais poetiniais tekstais, tai ji suteikia eilėraščiui tūrį, gyvybę, ilgesio aidą, nebeįmanomo sugrįžimo galimybę. Ir – kad ir kaip banaliai skambėtų – gelmę.
Tai ji, Atmintis, nepakartojamai asmeniška ir nesumeluotu asmeniškumu universali, yra centrinė antrosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos veikėja – įgalinanti (netgi įpareigojanti) poetą į pasaulius žvelgti giliai, atvirai, saviironiškai.
Atminties nutvieksta poezija netgi liūdniausiomis akimirkomis išmoksta, o išmokusi ir mus išmokina šypsotis.
Manau, kad nešinam unikalia lietuvių poezijoje patirtimi aštuoniolika kilometrų nuo vaikystės ir paauglystės Marijampolio Vilniaus rajone ligi „Mo“ Mindaugui Nastaravičiui įveikti buvo ne arčiau, nei Sigitui Parulskiui tuos veik porą šimtų kilometrų, kuriuos paskutinis lietuvių agrarinis poetas keliavo nuo Obelių ligi „Mirusiųjų“.
O ir skerdžia (aukoja) Mindaugas Nastaravičius ne Sigito Parulskio (kaip dauguma postparulskinių poetų miesčionių), bet savo kiaulę. Gyvą gyvos poezijos kiaulę!
Om, skaitytojau mielas, om...
Aidas Marčėnas
Mo, mielas skaitytojau, mo!
Poeziją įmanu rasti ir šiuolaikinės poezijos knygose. Poezija, kūryba (poiēsis graikiškai ir reiškia kūrybą) labiausiai galima ten, kur alsuoja ir įnoringųjų sesučių mūzų motina Mnemosinė, kitaip – Atmintis.
Atmintis poeziją kuria ir poezijoje įsikuria tik gyvais poetiniais tekstais, tai ji suteikia eilėraščiui tūrį, gyvybę, ilgesio aidą, nebeįmanomo sugrįžimo galimybę. Ir – kad ir kaip banaliai skambėtų – gelmę.
Tai ji, Atmintis, nepakartojamai asmeniška ir nesumeluotu asmeniškumu universali, yra centrinė antrosios Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knygos veikėja – įgalinanti (netgi įpareigojanti) poetą į pasaulius žvelgti giliai, atvirai, saviironiškai.
Atminties nutvieksta poezija netgi liūdniausiomis akimirkomis išmoksta, o išmokusi ir mus išmokina šypsotis.
Manau, kad nešinam unikalia lietuvių poezijoje patirtimi aštuoniolika kilometrų nuo vaikystės ir paauglystės Marijampolio Vilniaus rajone ligi „Mo“ Mindaugui Nastaravičiui įveikti buvo ne arčiau, nei Sigitui Parulskiui tuos veik porą šimtų kilometrų, kuriuos paskutinis lietuvių agrarinis poetas keliavo nuo Obelių ligi „Mirusiųjų“.
O ir skerdžia (aukoja) Mindaugas Nastaravičius ne Sigito Parulskio (kaip dauguma postparulskinių poetų miesčionių), bet savo kiaulę. Gyvą gyvos poezijos kiaulę!
Om, skaitytojau mielas, om...
Aidas Marčėnas
- GenresPoetry
64 pages, Paperback
First published January 1, 2014
66 people want to read
Ratings & Reviews
Friends & Following
Create a free account to discover what your friends think of this book!
Community Reviews
Displaying 1 - 9 of 9 reviews
February 15, 2020
Vis pasirenku gerą poeziją.
❤️
❤️
August 17, 2017
VII
kai naktį ateidavau
pasakyti kad stovi
kažkas už lango
ir žiūri į mane neužmiegantį
atsakydavai kad vis tiek
reikės užmigti
kad vis tiek
ten niekas nestovi
... ... ... ... ...
pamečiau skaičių, kiek kartų skaityta. kiek kartų norėjos ją vietoj pagalvės dėtis ir, cituojant V. Stankų, „įaugti plaukais ir numirti“
dabar liūdnais vakarais tiek ir belieka -- Einam, Mindaugai, darkart išverksim tavo knygelę.
kai naktį ateidavau
pasakyti kad stovi
kažkas už lango
ir žiūri į mane neužmiegantį
atsakydavai kad vis tiek
reikės užmigti
kad vis tiek
ten niekas nestovi
... ... ... ... ...
pamečiau skaičių, kiek kartų skaityta. kiek kartų norėjos ją vietoj pagalvės dėtis ir, cituojant V. Stankų, „įaugti plaukais ir numirti“
dabar liūdnais vakarais tiek ir belieka -- Einam, Mindaugai, darkart išverksim tavo knygelę.
May 3, 2025
Mindaugą Nastaravičių atradau šiemet @vilniausknygumuge . Nežinau, kaip paaiškint, kodėl tik dabar. Bet man tai viskas savu laiku atrodo. 🙂
Pradėjau nuo naujausios jo knygos "Antra dalis", kurioje norėjau pasižymėt kone kiekvieną eilėraštį ir perskaityt dar kelis kartus. Apie ją parašysiu vėliau. Buvo baisiai smalsu patikrinti ir ankstesnę autoriaus kūrybą.
"MO" pasirodė 2014 m., skaitau tik dabar. O vis tiek gražu. Ir vis kyla klausimas, ar ne visa kūryba kyla iš noro pergyvent save ir savą istoriją, perkurt, perdėliot, atsimint, įamžint, padėt sau išgyvent ir išlikt.
Taip gražu, kad atvirai sakoma, kad eilėraštyje galima elgtis su savimi taip, kaip iš tiesų noris, o tada pasiteisinti, kad čia tik eilėraštis. Man čia pasirodė esmių esmė. Nors ir karvė, ir pražuvę artimi, ir tėvas, ir dūmai, ir laužas, ir vaikystės draugai, ir geltono moskvičiaus pervažiuotas šuo ir daug čia visko iš esmės svarbaus savęs pergyvenimui.
Žaviuosi. Pasilieku savo -iausius, laikui, kai prireiks. 💛
Pradėjau nuo naujausios jo knygos "Antra dalis", kurioje norėjau pasižymėt kone kiekvieną eilėraštį ir perskaityt dar kelis kartus. Apie ją parašysiu vėliau. Buvo baisiai smalsu patikrinti ir ankstesnę autoriaus kūrybą.
"MO" pasirodė 2014 m., skaitau tik dabar. O vis tiek gražu. Ir vis kyla klausimas, ar ne visa kūryba kyla iš noro pergyvent save ir savą istoriją, perkurt, perdėliot, atsimint, įamžint, padėt sau išgyvent ir išlikt.
Taip gražu, kad atvirai sakoma, kad eilėraštyje galima elgtis su savimi taip, kaip iš tiesų noris, o tada pasiteisinti, kad čia tik eilėraštis. Man čia pasirodė esmių esmė. Nors ir karvė, ir pražuvę artimi, ir tėvas, ir dūmai, ir laužas, ir vaikystės draugai, ir geltono moskvičiaus pervažiuotas šuo ir daug čia visko iš esmės svarbaus savęs pergyvenimui.
Žaviuosi. Pasilieku savo -iausius, laikui, kai prireiks. 💛
May 3, 2016
tu man esi be jokių
nuoskaudų
lygiai taip pat
kaip ir aš tau
nesu
nuoskaudų
lygiai taip pat
kaip ir aš tau
nesu
February 9, 2019
"<...> pumpurai ir saulė nepasiekia kojų vėjovartos yra/ nebeaugantys medžiai bet aš jau seniai nesu medis esu/ nieko neskolingas lietui saulei kuri žiūri į mane/ užsimerkusi"
Read
June 21, 2023patiko
October 15, 2016
Viena įdomesnių poezijos knygų, kurias man teko skaityti. Iš tiesų labai sunku vertinti poezijos knygas, nes jos visos yra tokios skirtingos, skirtingi poetai turi skirtingus stilius, stiprybes ir poezijoje yra mažai techninių charakteristikų pagal kurias galima būtų lyginti poezijos knygas. Poezija yra laisvas žanras, todėl čia vertinimai yra labai subjektyvūs. Taigi, man asmeniškai patiko ši knyga, nes čia buvo daug poeto biografinių detalių, nemažai eilėraščių turi savo mini siužetus, kas man labai patinka. Taip pat Mindaugo Nastaravičiaus eilėraščiai savo nagrinėjama tematika dažnai žadina įvairius apmąstymus, padeda pažvelgti į tam tikrus dalykus kitaip, todėl plečia požiūrį, keičia nuomonę. Būtent tai yra dėl ko aš taip mėgstu šį kūrėją.
Read
April 24, 2014vienintelis tavo talentas - netobulai
apsimetinėti, kad tu, jis ir aš nesame eiliniai
apsimetinėti, kad tu, jis ir aš nesame eiliniai
Displaying 1 - 9 of 9 reviews